“Suprašė žvirblalis” į Gelvonus

Visus atvykusius į folkloro ir liaudiškos muzikos šventę pasveikino šeimininkai - Gelvonų kultūros namų folklorinis ansamblis "Savingė".

Gegužės 16 dieną Gelvonų kultūros namuose vyko Širvintų krašto folkloro ir liaudiškos muzikos šventė “Suprašė žvirblalis”. Šiame liaudiškame suėjime dalyvavo rajono folkloro ansambliai, kaimo kapelos, armonikininkai, pasakoriai ir pavieniai dainininkai. Pats pirmasis į sceną įžengė Gelvonų kultūros namų folklorinis ansamblis “Savingė” (vadovė Laimutė Bikulčienė). Gelvoniškiai padainavo dainą “Sveiki gyvi, sveteliai mylimieji, sveiki gyvi, sveteliai gerbiamieji…” Šventės šeimininkė Ona Valančienė priminė, kad pirmą kartą žvirblalis visus sukvietė 1997 metais. Ta proga buvo pasodintas ąžuoliukas, kuriam šiais metais sukako keturiolika metų. Pakalbėjusi apie ąžuoliuką Onutė paragino visus pritarti ir kartu su savingiškiais užtraukė dainą apie tris berželius, stovinčius gale lauko. Šventę paįvairino liaudies meistrės Leokadijos Žinienės mezginiai, kuriuos demonstravo grupės SO šokėjos. Žiūrovams patiko visi mezginiai, tačiau labiausiai plojo jaunajai manekenei, demonstravusiai lengvą permatomą nėrinį.

Motiejūnų kaimo folklorinio ansamblio moterys, pritariant liaudiškos muzikos kapelai (vadovė Ingrida Didžiokienė), svajojo, kad iš pradžių “Aisma mudu abudu į žalią giružę abudu”, o vėliau – “Supsma mudu abudu mažąjį vaikelį abudu…” Puikiai šventėje pasirodė rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis “Viltis” (vadovė Nijolė Vitkauskaitė). Ansamblio dainininkas Nikodemas Kisielius iš pradžių žiūrovus suintrigavo, papasakojęs apie jaunystėje naktigonėje susapnuotas mergeles, o paskui sužavėjo, gražiai ir skambiai apie jas padainavęs. Po trankios “Vilties” kapelos polkos žiūrovai ėmė skanduoti: “Pakartot! Pakartot!” Tik šiais metais į pirmąją repeticiją susirinko Avižonių kaimo bendruomenės kapela (vadovas Rolandas Savickas). Nors muzikantai susibūrė dar visai neseniai, tačiau Gelvonuose grojo iš visos širdies.

Čiobiškio kultūros namų folklorinis ansamblis “Liepelė” (vadovė Vida Dambrauskienė) savo dainose “išbraidžiojo mišką ir žaliąsias pievas”, o vėliau visus žiūrovus pakvietė “parymoti ir palaukti prie baltos obels” ir “kažko” (gal krizės pabaigos?) laukti net tada, “kada sužaliuos lazda…” Juknonių kaimo muzikantas Stepas Pranckevičius groti pradėjo nuo septynerių metų. Šventėje jis suskėlė polką, kuri vadinosi “Lipk un sienų…” Sugrojo taip, kad širvintiškis Jonas Romaška neišlaikė ir pasistvėręs būgną ėmė jį mušti…

Čiobiškio vaikų socializacijos centro liaudiškos muzikos kapela (vadovė Gintarė Jakštienė) šiek tiek pakeitė savo sudėtį. Kūriniai liko tie patys, tačiau į kapelą įsiliejus dviems elektrinėms gitaroms, muzika skambėjo jau kitaip. Skambėjo neblogai, tačiau liežuvis nenori suktis šią kapelą ir toliau vadinant “kaimo kapela”. Ir žodis “folklorinė” nebetinka.

Nepakartojama savo dainų tekstu ir jų atlikimo stiliumi buvo gelvoniškė Stasė Kareckienė. Ji padainavo mažai kam girdėtų senovinių dainų. Močiutės dainos tryško mūsų senelių išmintimi ir sveiku humoru. Kaip visada puikiai pasirodė Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis “Gojus” (vadovė Nijolė Vitkauskaitė). Šį kartą ne tik puikiai pagrojo ir padainavo, tačiau ir pamokomą istoriją apie tinginę žmoną papasakojo. Vileikiškių kultūros namų folklorinis ansamblis (vadovė Audronė Burakovienė) dar jaunas – net jo vardas dar nesugalvotas. Šiame ansamblyje ne tik balsingų dainininkų, tačiau ir puikių pasakorių esama. Lietuvių liaudies dainą apie girtuoklį, kuris pragėrė savo ūkį, padainavo folkloro grupė “Linksmosios močiutės” (vadovė Stefanija Tamošiūnienė) iš Šiaulių kaimo. Nors “Linksmųjų močiučių” dainos buvo šiek tiek liūdnokos, tačiau jų žodžiai ir melodija priminė tikrą senovinio lietuviško kaimo gyvenimą.

Vienuoliktasis Širvintų rajono muzikantų, dainininkų ir pasakorių susiėjimas  “Suprašė žvirblalis” baigėsi bendrai sugiedotu šventės himnu ir Gelvonų seniūno Liongino Juzėno visiems šventėje dalyvavusiems kolektyvams įteiktais Padėkos raštais. Ištisas dvi valandas Gelvonų kultūros namuose sklandė gera nuotaika. Žiūrovų ir dalyvių veiduose švietė šypsenos. Gal tik žiūrovų galėjo būti daugiau…,  tačiau šventės tikslas – populiarinti liaudies dainą, muziką, šokį, humorą buvo pasiektas.

Remigijus Bonikatas