Staškūniškyje problemų neturėtų būti…
Temą pasiūlė skaitytojai
Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi grupė skaitytojų, kurie guodėsi, jog labai sunku pasiekti Staškūniškio (Zibalų seniūnija) sentikių kapines. Žmonės piktinosi valdžios nerangumu, nenoru padėti paprastam žmogui, atvykstančiam aplankyti artimųjų kapų. Žmonių teigimu, į kapines vingiuojantis keliukas yra labai pažliugęs, juo tokią lietingą vasarą išvažiuoti labai sunku, nepatyrusiam vairuotojui netgi pavojinga.
Iš tikrųjų Staškūniškio sentikių kapinės nuo pagrindinio kelio “Zibalai – Beivydžiai” yra nutolusios apie tris kilometrus ir pasislėpusios miškuose. Jas surasti nežinančiam žmogui yra labai sunku. Lauko keliuku pavažiavus apie kilometrą teko sustoti ir toliau keliauti pėsčiomis, nes nežinomas kelias gąsdino didžiulėmis tyvuliuojančiomis balomis. Tokių brastų teko suskaičiuoti bent septynias. Pačios kapinės gana nedidelės, ant kalnelio, aplinkui miškai, gana gūdi vieta. Tiesa, kapinių teritorija apšienauta, yra tvora, skelbimų lenta, sukalta šiukšlių dėžė. Dalis amžino poilsio vietų sutvarkyta (įrašas ant paminklo skelbia, jog paskutinis sentikis palaidotas 2008 metais), yra nemažai ir visiškai apleistų kapų. Reikia manyti, jog galbūt artimųjų gyvų nebėra arba jie toli iš šio krašto išvykę ir neturi sąlygų atvažiuoti.
Pakeliui sutikta Staškūniškio kaimo senolė sakė, jog čia ir gretinamame Pumputiškio kaime žmonių likę nedaug, nuolatiniai gyventojai yra taikūs, niekas čia labai nesiskundžia. Pašnekovė sakė turinti arklį, reikalui esant, pasikinko ir važiuoja į parduotuvę bei kitų reikalų tvarkytis. Toks prastas kelias jai nekliūva. Paklausta, ar daug Staškūniškio kaime gyvenusių sentikių lanko artimųjų kapus, moteris patvirtino, jog lankytojų tikrai netrūksta. Būta atvejų, kai žiemą su netektimi susidūrę artimieji prašė pagalbos, tuomet moteris į roges kinkė arklį ir mirusiojo karstą vežė į sentikių kapines.
Verta priminti, jog sentikiai savo mirusiuosius pagerbia kelis kartus per metus, vienas jų – Sekminės. Sentikiai Staškūniškyje susitinka daugiausiai per mirusiųjų minėjimo šventes. Lankyti artimųjų kapų, be Sekminių, žmonės taip pat renkasi ir savaitę po Velykų stačiatikių ir sentikių minimos Radanicos metu, kuomet prisimenami mirę artimieji. Turbūt “Širvintų krašto” skaitytojams verta priminti, jog istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad XVII amžiaus viduryje Rusijos pravoslavų bažnyčia skilo į dvi savarankiškas – stačiatikių ir sentikių. Tuomet prasidėjo žiaurus senojo tikėjimo žmonių persekiojimas, privertęs sentikius bėgti į Rusijos imperijos pakraščius ir užsienį. Taip bėgliai XVII amžiaus antroje pusėje pasiekė ir Lietuvą. Zibalų seniūnijoje yra Staškūniškio ir Šventakalnio sentikių kaimai ir prieš šimtmečius įkurtos kapinės. Sentikių kaskart mažėja, tačiau jie nepamiršo savo tradicijų ir papročių, išsaugojo senuosius tikėjimo kanonus, žegnojimąsi dviem pirštais, krikštą panardinus į vandenį, ženklinį giedojimą, bendruomeninį kapinių lankymą.
Paklaustas apie į Staškūniškio sentikių kapines vedantį kelią, Zibalų seniūnas Nerijus Drazdas sakė:
- Tai labai sena problema, su kuria susiduriame dažną pavasarį ir rudenį. Ne tik Staškūniškio, bet ir Šventakalnio kapines pasiekti labai sudėtinga. Su Infrastruktūros skyriaus specialistais paskaičiuota, jog reikia įrengti 4 vandens pralaidas, o tam lėšų nėra. Šią problemą labai gerai žinojo visi administracijos direktoriai. Ką galime savo jėgomis, tą ir darome: pavasarį šiek tiek palyginame, esame atvežę žvyro. Karštą vasarą problemų nebūna, iki kapinių galima privažiuoti. Gausesniam lietui palijus, mašinos vėl viską ištaško. 2008 metų žiemą samdėme sniego valytuvą, kelias buvo nuvalytas, ir laidotuvių procesija kapines pasiekė. Staškūniškio kaimo keliukui paremontuoti reikia mažiausiai 20 mašinų žvyro.
Zibalų seniūnijos seniūnas Nerijus Drazdas sakė, jog Staškūniškio sentikių kapinėms skirta nemažai dėmesio. Anksčiau ten net tvoros nebuvo. Seniūno iniciatyva buvo įbetonuoti stulpeliai, nors minimaliai aptverta, sukalti varteliai, išpjauta daug pavojų kėlusių medžių. Pasak seniūno, vieniems tai patiko, kitiems ne – visiems geras nebūsi.
Nerijus Drazdas pasidžiaugė, jog labai daug kapų prižiūri Zibalų miestelio gyventoja Jevgenija Kanopkina, ji ne tik savo artimųjų kapą tvarko, bet ir giminių nepamiršta. Pašnekovas sakė, jog į kapines yra keliukas ir nuo Žiūrų kaimo. Žmonės gali rinktis. Seniūnas patikino, jog po Valstybės dienos minėjimo planuoja iš seniūnijos karjero imti žvyro ir vėl remontuoti į kapines vedantį keliuką. Jeigu oro sąlygos leis, tai bus padaryta labai greitai ir kapinių lankytojams problemų neturėtų kilti. Seniūnijos vadovas apgailestavo, jog labai sunku prisiprašyti žmonių į pagalbą, o savų jėgų geriems norams įgyvendinti ne visada pakanka.
Gražiai apie sentikius atsiliepė iš Staškūniškio krašto kilęs vyras:
- Tai ne atsibastėliai, nekalbantys lietuviškai ir nekenčiantys Lietuvos, o mūsų paprasti žmonės. Šitiek amžių praėjo, kai jie buvo išvaryti iš savų žemių ir prieglobstį rado Lietuvoje. Ir viską išsaugojo: papročius, kalbą, tikėjimą, kapus, išmoko kalbėti lietuviškai. Reikia už visa tai juos tik pagerbti.
Romas Zibalas





















normalu, idomu, tai ir skaito zmones ir komentuoja, sirvintose juk jokio daugiau laikrascio nera….
Jus tik pagalvokit, jei žurnalistas pėsčias į kapines ėjo, tai artimieji į kapus atvyksta ir su gėlėmis ir juodžemio atsiveža kapus tvarkyti. ir koki kilometra viska nusinešti. TIKRA NESAMONĖ, BARDAKAS
gal kolūkio laikais ir palygindavo bet ne dabar, kažkokia nesąmonę su skėlė seniūnas.
jo seniūnas tai pavarė dėl kelio. nei ten kas lygino nei ką, gal kolūkių laikais ir buvo palygintą
Sako, pinigų pralaidoms nėra. O neseniai juk skaitėme apie puikią pralaidą už 20 tūkst. į ponios Marijonos Pakalnienės sodybą…
gal kas kada teiksis kelia žvyrkeli per Staskuniski pagreideruoti, nes po situ sumautu ralių išvaziuoti negalima per duobes ir ravus. Gal greideriai per karsti sutirpo?
Jau mūsų rajono keliai – tragedija! Mes namo neprivažiuojam net vasarą. Taip traktoriais kelias išmaurotas – vėžės giliausios. O juk į darbą kasdien reikia, vaikam į mokyklą. Palieki mašiną ir klampoji. Savivaldybė ne kartą žiūrėjo. Bet niekas nieko nepadarė. Patiems taisyt negalima – kelias bendro naudojimo. Taip ir vargstam.
o be to ir su jumis padiskutuoti įdomų
jei yra aktualiu problemų tai ir skaito ir rašo
gal ir skaito, o as tai labai daznai ukmerges laikrastuka paskaitau internete, juk kaiministeje, o gal ir darba kur rasti galima ir siaip idomu
AŠ paaukočiau kokiu 20 tuks., bet niekaip teleloto negaliu milijono laimėti.Ten juk žmonių artimieji palaidoti, o kai davažiuoti negali, tai taip ir gaunas
Negi Vilnius čia skaito? Nesampone.
vizgi mes Vilniaus miegamasis rajonas. Domisi žmonės problemom.
kodėl, karšta tai žmonės ir rašo
Man patinka skaityti ten kur daug komentaru.
kažkaip neįprastai šitam laikraščiui komentarai atsiradę, kas kelias minutes, lyg kokiam delfyje. Toks jausmas kad vieno komentatoriaus darbas. Bet problema tai labai skaudi, tai ir suprantama …
Ne dar asfalto nėra. Nekvepia smala.
O GAL IR ASFALTĄ SENIŪNAS ANT TO KELIO JAU UŽDĖJO TIK NIEKAM DAR NESAKO.
” Lauko keliuku pavažiavus apie kilometrą teko sustoti ir toliau keliauti pėsčiomis, nes nežinomas kelias gąsdino didžiulėmis tyvuliuojančiomis balomis. Tokių brastų teko suskaičiuoti bent septynias.”
O tai KEISTUOLIS ŽURNALISTAS ko Seniūno nepaėmė?
Jis butų PAVASARYJE SENIŪNO PALYGINTA KELIĄ PARODĘS.
Nepravardžiuojama ir viskas.Net straipsnį rašes asmuo bijojo kad namo reiks eiti pėsčiam; ratus gali palikti, ti parašė labai švelniai ” Lauko keliuku pavažiavus apie kilometrą teko sustoti ir toliau keliauti pėsčiomis, nes nežinomas kelias gąsdino didžiulėmis tyvuliuojančiomis balomis. Tokių brastų teko suskaičiuoti bent septynias.”
opi problema su kapais visur.
Koks skirtumas ar nuo Žiūrų kaimo ar nuo pagrindinio kelio “Zibalai – Beivydžiai” iki Staškūniškio sentikių kapinių lengvuoju automobilių nepravardžiuojama nei pavasarį nei rudenį kai labiausiai ten nuvykti reikia.
Visiškai jums pritariu kurie čia komentavo.
Straipsnis liuks, gal kas nors pajudės dabar, tik nesitikėjau kad taip girsis seniūnas; ypač apie kelio palyginymą iki kapinių.net nesugalvočiau taip. kelias praktiškai nepravažiuojamas iki kapų o jis pavarė dar anekdotą kad lyginta pavasarį. Besigirdamas apie padarytus darbus Seniūnas pamiršo pasakyti kiek vinių dar buvo sukalta į kapinių vartelius
Geras mūsų Seniūnas, tik Širvintų valdžia pinigų neduoda. Na ir kas kad truputi pasigiria ir pameluoja, o žurnalistai tai ir parašo ir kas. Koks gi čia skirtumas palygino kilometrą o 2km. vėliau gal būt? Ne jam reikia į tuos kapus važinėti; kaip jis sako: “visiems geras nebūsi”. Pažadėta, na ir kas pakentės dar 20 metų, ot bėdą rado.
Seniūnijos vadovas apgailestavo, jog labai sunku prisiprašyti žmonių į pagalbą, o savų jėgų geriems norams įgyvendinti ne visada pakanka.
Tai ką nėra Darbo biržoje, paprašyk viešųjų darbų žmonių ir mirusiųjų labui.
Pagyvensim pamatysim, gal taisys kelia, jei nepamirš, gaila kad nepasakė kelintais metais tai bus
Nelabai daug teisybės šiame straipsnyje apie seniūno darbus, daugiau tik melo, ypač dėl kelio palyginimo pavasariais.
O kokiais metais po Valstybės dienos minėjimo planuoja iš seniūnijos karjero imti žvyro ir vėl remontuoti į kapines vedantį keliuką? Gerai būtų kad šiais tai darytų, o gal tai rinkiminiai pažadai?
O kokiais metais seniūnas ta kelia lygino į Staškūniškio (Zibalų seniūnija) sentikių kapines? kažkodėl ir mes nepamenam.
teisingai aš tokios šventės, kad kelią palygintų iki Staškūniškio (Zibalų seniūnija) sentikių kapinių neprisimenu. tikriausias tai melas, o gal tik planai ateičiai.
TEISINGAI seniūne visiems geras nebūsi dėl išpjautų medžių, bet ir girtis darbais reikia mokėti, o nemeluoti kad pavasariais palyginate kelia iki kapinių. tokio lyginimo neatsimenu nors į kapus kiekvienais metais atvažiuoju.
teisingai “nesvarbu” visiškai tau pritariu. Gėda valdžiai. reiks po Valstybės dienos palėkti pažiurėti
Nei pavasarį, nei rudenį, nei, žiema normaliai nedavažiuosi, nes po kiekvieno nuvykimo į Staškūniškių kapines aplankyti kapų eina tiesus kelias tik į servizą remontuotis už 200 – 300 litų. Štai tau ir kelias XXI amžiaus.
O jus kapinių tvorą matėt. Pajuoka kažkokia. Net ūkininkas tokios savo gyvuliams netveria. o jie vis giriasi kelia palygina. Da bl….t pasigirtų kad iš asfaltavo tai nors ryt nulėkčiau pažiūrėti į tą stebuklą. Čia gali makaronus kabinti tiems kieno Staškūniškio ir Šventakalnio sentikių kapinėse gyminių nėra palaidota. Teisingai pasakyta Tarybinis ūkis gal ir palygino, bet tik ne šiais laikais. Žinau, kad žmonės maldavo seniūno kad kaip nors pagreideruotų tą kelia iki Staškūniškio kapinių, bet tai buvo tik maldavimas ir pažadai kurie neišsipildė.
anksčiau į metus 5 – 6 kartus nuvažiuodavau, bet dabar paskutinius 10-13 metų tai tik pavasarį ir rudenį mašina palikusi einu 2km. pėstute patvarkyti kapų guminius batus užsidėjusi, nes ką ten davažiuoti, daeiti be guminiu negalimą.
Į Staškūniškio (Zibalų seniūnijos) sentikių kapines amžino poilsio vietą neįmanoma davažiuot, nebent kas džipą turi tai riaumodamas pažeminta pavara dasikapstisi, tik ne su lengvuoju automobiliu
Buvo ir parašai surinkti, kreipimasis į Merą ir Seniūną su prašymu, kad papildomu liešų skirtu šiam kelio taisymui, bet tik vienas atsakymas nėr pinigų. o straipsnyje giriasi per visa pilvą, kad koks geras seniūnas pavasaryje palygina kelia. Melas visatai. Teisingai kolūkių laikais tai gal kas ir ligino kelia.
Teisingai “Nesvarbu” pasakei gal kolūkio laikais ir palygindavo bet pastaraisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais niekas neligino to kelio, tik iki buvusio karjero palygindavo nes patys žvyrą iš ten veždavo, o toliau kaip nori 2km varyk į kapines.
Kažin kokį pavasarį tai buvo, gal kolūkio laikais “pavasarį šiek tiek palyginame, esame atvežę žvyro.”
Ar negieda seniūne tokius žodžius Jums ištarti?