Širvintų inteligentai ir valdžios atstovai Šv. Pranciškaus idėjomis nesusidomėjo
Kaip buvome pranešę (”Širvintų kraštas” Nr.47, birželio 25 d.), praėjusį sekmadienį Širvintų Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje Vilniaus Bernardinų jaunimo teatro studijos aktoriai vaidino Nikos Kazantzakio “Dievo neturtėlį”.
Ta proga Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokiniai bažnyčioje surengė parodą “Šventųjų skulptūros”. Kartu su teatro studijos aktoriais atvyko ir Bernardinų vienuolyno vienuolis brolis Algirdas, kuris po spektaklio klausė tikinčiųjų išpažinčių.
Spektaklio režisierė Danguolė Bagdanskaitė – profesionali aktorė. Ji baigė teatro studijas Maskvoje, žinomo pedagogo aktoriaus ir režisieriaus Anatolijaus Vosiljevo kurse. Studijos aktoriams atėjo padėti ir profesionali dainininkė Nijolė Kniūkštaitė. Jos dainavimas spektaklį neabejotinai pakėlė į dar aukštesnį lygį, nors ir šiaip studentų vaidybos neprofesionalia nepavadinsi – įdomus sumanymas šventąjį Pranciškų Asyžietį vaidinti visiems iš eilės, tuo vaizdžiai parodant, kad šiame žmoguje tilpo viskas: skirtingi charakterio bruožai, būdingi tiek vyrams, tiek moterims, turtingiems ir vargšams, jauniems ir seniems… Režisierė Danguolė Bagdanskaitė “Širvintų kraštui” sakė, kad labai ilgai truko teksto analizė. Iš minties brendo žodis, iš žodžio – veiksmas.
Spektaklio aktoriai – filologijos ir architektūros studentai. Visi giliai tikintys. Labai kūrybingi ir darbštūs. Savo jėgomis įsikūrė studiją Bernardinų vienuolyno palėpėje. Salė – labai jauki, jos puiki akustika. Vaidinti bažnyčiose, didelėse erdvėse jaunimui kol kas sunku, trūksta sceninės kalbos patirties, bet, nepaisant to, žiūrovą papirko nuoširdi ir organiška vaidyba, subtilios ir prasmingos metaforos, kūrybiškos mizanscenos, nuostabus spektaklio muzikinis apipavidalinimas.
Kiekvienas ištartas žodis vertė giliai susimąstyti apie gyvenimo prasmę, kiekvienas žodis “kalė vinį” šiuolaikiniam pragmatizmui, žmonių sumaterialėjimui… Ir tai darė jauni, dvidešimt ir dar mažiau metų turintys jaunuoliai, kuriuos taip dažnai peikiame, kuriais dažnai piktinamės, moralizuojame.
Štai keletas frazių, išlikusių atmintyje po spektaklio:
- Aš netikiu moterimis. Ar gali, tu, tobula gražuole, grafo dukra, nusiskusti plaukus ir tapti bjauria, ar gali myluoti raupsuotąjį, ar gali vaikščioti basa?
- Auginkite javus, kirskite medžius, gaminkite vyną ir viską, ko Dievas jus išmokė, bet tegul viskas būna tik vienai dienai. Perteklių tegul nusineša velnias.
- Aš padariau viską dėl tavęs, Dieve: palikau tėvą ir motiną, šokau turgaus aikštėje, bet visi iš manęs tik juokėsi. Aš šaukiau: “Meilė”, bet žmonės pjudė mane šunimis. Dieve, negi nėra lengvesnio kelio pas Tave?
- Tikras žmogus yra tas, kuris yra aukščiau žmogaus, kurio vertybės yra nuolankumas, tyrumas, skurdas, paprastumas ir MEILĖ…
Pasak režisierės, kolektyvas tikrai nesitikėjo, kad Širvintose teks vaidinti tokiam gausiam žiūrovų būriui, važiuodami esą aptarinėjo, ką reikėtų daryti, jei į spektaklį ateitų tik du trys žmonės. Bet nusivilti neteko. Pasižiūrėti “Dievo neturtėlio” atėjo per šimtą žmonių. Nors mažytę pastabėlę tuo požiūriu padaryti galima – tarp žiūrovų nesimatė mokytojų (išskyrus gal tik porą, dėstančių tikybą), kultūros darbuotojų, valdininkų, valdžios atstovų… O juk įvykis neeilinis: pirma – tokių sudėtingų spektaklių profesionalūs teatrai nesiima, antra – spektaklis bažnyčioje, tikriausiai, Širvintų krašte buvo vaidinamas pirmą kartą istorijoje.
Steponas Liktoravičius
Loading ...
Bet žinot, argi tai svarbiausia? Žmonės atvažiavo parodyt spektaklį, o pavadinimas su tuo visai nesusijęs. Juk nesvarbu, kas buvo, o kas ne. Kitąkart normalesnius pavadinimus dėkit straipsniams.
Manyčiau, kad šitam straipsniui trūksta profesionalios kritikos, kuri formuotų objektyvų spektaklio vaizdą mūsų akyse.
O apie pavadinimą tai aš išvis nekalbu…
atleiskit, Steponai, bet jis nesąmonė (ypač dėl valdžios atstovų) arba noras, kad piliečio straipsnį perskaitytų kuo daugiau žmonių. Kuo daugiau žmonių perskaito, tuo daugiau uždirbti. Taigi tai tam tikra užuomina į komerciją ir egoizmą.
atrado vieta vaidinimui,kaip atrodo…uzlipus ant kedes baznycioje,gerai daro musulmonai,kad bobu i sventikla neleidzia…
vaidinimams ne vieta baznycioj. nereikia ieskot siuolaikiskumo ten, kur jo neturetu buti. jau su koncertais persistengta, o cia tai visai jau super. gal kulturnamy Misias prades kunigai laikyt? viskam yra sav vieta.
liktoravičius kaip visada… nu kaip visada apsišyka
Svarbu ne tai, kad vaidinta baznycioje, o kas joje vaidinta… Spektaklis , beje, apie sventaji, o kur dar galetu buti geresne vieta kalbeti apie sventojo gyvenima? Baznycia ne turgus, kur einama pasiziureti kiek kas kainuoja ir kaip kas atrodo, tai vieta – kur zmones iesko dvasinio peno. Tie kurie ziurejo spektakli, tikriausiai prisimena ir lietu, uzejusi taip sktaigiai ir toki stipru, ir nenustojusi iki paciu misiu, tarsi pats Dievas butu norejes, kad zmones ateje i baznycia pamatytu ne tik spektakli, bet ir galetu prieiti ispazinties pas atvykusi kartu su Bernardinu teatro trupe vienuoli, bei pabuti bendroje maldoje per misias, kurias taip pat vede tas pats pranciskonu vienuolis, isgirsti vienuolio recenzija apie spektakli, bei apie paties pranciskaus Asyziecio gyvenima.
puikus staripsnis, steponai. ir pavadinimas geras. o baznycia gera vieta spektakliams, kur, jei ne cia, ateis Dievas??
Neesme tas straipsnis…svarbu, kad bent raso apie tai ir vyksta siokia tokia diskusija
Man ir kazkada atrode, kad gitaroms, koncertams ar spektakliams nera vieta baznyciose. Taciau istorija rodo kad jau nuo seno zmones vaidindavo, sokdavo ir dar daug ka daryvado po baznycios stogu. ZInoma, viskas buvo skirta didesnei Dievo garbei. Tie zmones kurie mato baznycia kaip dogmomis prisisiurbusia sventykla – tie niekada ir netoleruos tokiu dalyku.. Baznycia yra atvira visiems zmonems. Ji yra maldos namai, o malda gali buti tiek per soki, tiek per muzika, ar vaidinima…
Butu Dabrovolskis, tai zinotu zmones vieta baznycioj. Tik pamanykit, per soki, per muzika ir per vaidinima eina malda. Istvirkimas svieto – daugiau nieko.
Na kaip butu, jei cia butu Dabrovolskis, galima suzinoti, tik jo paties paklausus, bet reikai pripazinti, kad atejus jauniems kunigams – baznycia atgijo. Zmones eina arba neina i baznycia ne del to, jog bijo, o del to, kad is tiesu to nori. Sirvintos – mazas miestelis, todel netradiciniai renginiai atrodo issaukianciai ir nepatikliai. Sokis, muzika, teatras – visa yra dvasinis penas. kuo blogai vaidinti “Dievo neturteli” baznycioje, jei tas Deivo neturtelis pats atstatynejo baznycias ir ne vien baznycycia kiap pastata, o ir kaip bendruomene. Jei blogai vaidinti baznycioje, tai gal nereiketu vaidinti ir teatruose? jei negerai per mena reiksti meile Dievui tai kam tie sventuju paveikslai, kuriu gausu baznyciose… Lengva kritikuoti spektakli jo nemaciu ar jo nesupratus, tiems patarciau bent jau perskaityti Nikos Kazatzakio knyga “Dievo neturtelis” pagal kuria ir buvo pastatytas spektaklis.
niekas nieko čia nekritikuoja, tiesiog tik išsakoma nuomonė, Kuk akivaizdziai perlenkta lazda.
Ponai informacijos teikėjai, gal prieš pateikiant tą “informaciją” (straipsnis “Pirmajame koncerte – anšlagas”) derėtų bent kiek pasidomėti tuo, apie ką rašot: Mocarto “Divertismentas”, Tamulionio “Toccata diavolesca”, Anderson “Sinkopuojantis laikrodis” – instrumentiniai kūriniai. Ir atliko juos orkestras, o ne Liudas. Įdėti seną nuotrauką sugebėjot, o išsiaiškinti, kas ką atliko – ne. Panašu, kad ir čia “šeimininkė” pademonstravo savo 10 klasių išprusimą… Gėda tokiems žurnalistams!
Visai nesvarbu, kas ką atliko. Mažai grupei svarbi informacija neturėtų būti visų aptarinėjama.
na ir kas,tas tavo vienuolis,Dievas?susiraskit padoria vieta ir “vaidinkit”,taip, blogai baznycioje,o prie ko teatras,gintaryte neieskok ten kur nera,kas tau sake,kad teatre vaidinti negalima,mes tau ,aiskiai sakom,baznycia ne vieta ir savo netradiciniais renginiais uzsiiminek teatre arba tam skirta vieta,negi tau sunku suvokti,ultra moderniste,mums tavo isprusimas ne pavyzdys ir niekas nekritikuoja tavo “spektaklio”tiesiog ne vietoj ir tiek ir nepirsk mergai vaiko…