Širvintas aplankė Poezijos paukštė

“Poezijos pavasaris” – pats seniausias poezijos festivalis Lietuvoje. Jo pradžia 1965 metai. Šiais metais jis vyksta jau 45-tąjį kartą ir rengiamas kaip visada paskutinę gegužės savaitę. Tarptautinio poezijos festivalio “Poezijos pavasaris” atidarymas “Čia tūkstantį metų dabar” vyko gegužės 17 dieną Vilniuje, o praėjusį šeštadienį jis atkeliavo ir į Širvintas. Viešosios bibliotekos kiemelyje širvintiškiams savo eiles skaitė poetas Rimgaudas Graibus, poetė iš Maskvos Jelena Isajeva, poetė, žurnalistė ir rašytoja Eglė Juodvalkė iš JAV, poetė Lidija Šimkutė iš Australijos, poetė ir kritikė Ramutė Dragenytė, poetas Kerry Shawn Keys, poetas ir vertėjas Georgijus Jefremovas, aktorė Dalia Jankauskaitė. Pasak šventės vadovo poeto Rimgaudo Graibaus, poezijos paukštės šį šeštadienį skraidė po visą Lietuvą, o viena iš jų nusileido Širvintų rajone.

Poetė Jelena Isajeva savo eilėraščius skaitė rusų kalba, o Kerry Shawn Keys – angliškai. Vėliau keletas tų pačių eilėraščių buvo perskaityti ir lietuviškai. Nors eilėraščio mintis išliko ta pati, tačiau originalo kalba tas pats eilėraštis skambėjo daug melodingiau ir maloniau klausytojo ausiai.

Poetė iš Australijos Lidija Šimkutė savo pirmąsias eiles pradėjo kurti lietuviškai. Jos pirmoji knyga išėjo JAV, nes ten gyvena daugiau lietuvių nei Australijoje. Žinoma, poetė yra parašiusi kūrinių ir anglų kalba. Širvintiškiams skaitytose eilėse vyravo mintys apie bangas, jūrą ir klykiančias žuvėdras. 

Svečias iš JAV Kerry Shawn Keys eiles skaitė anglų kalba. Nesuprantantiems šios kalbos žodžiai liejosi gražiai ir melodingai. Iki tos minutės, kai jas vertėja perskaitė lietuviškai. Pasirodo, eilėraštyje buvo kalbama apie kapines, apie jau pasisotinusius zombius, kurie tik gurkšnoja kraują, apie numirėlių kaulus, šiukšliadėžes, uogas paukščių skilviuose ir… pranašaujančią lietų poetę boružę. “Žiaurios”, tačiau už širdies griebiančios ir žmogų iš letargo miego galinčios pažadinti eilės.

Pasak poetės Eglės Juodvalkės, ji Amerikoje ir gimė, ir užaugo lietuvė. Visus į sodelį susirinkusius poezijos gerbėjus sujaudino jos perskaityti eilėraščiai ir padainuota daina apie tremtinius, apie Lietuvos partizanų kankinimus, apie partizanų vadą leisgyvį Perkūną, supjaustytą į tris dalis…

Tarp poezijos skaitymų vyko muzikinės pauzės, kurias profesionaliai užpildė Kultūros centro vokalinis instrumentinis ansamblis (vadovė Audronė Burakovienė). Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius poetams įteikė savo nuotrauką “Kultūros nukryžiavimas”. “Kokia meno rūšis bebūtų, malonu, kai ji beldžiasi į žmonių širdis. Šiandien muzika derėjo prie poezijos. Mažojoje parodų salėje demonstruojami paveikslai ir fotografijos, kurios taip pat “kalba” ir jaudina žmonių širdis. Klausydamasis poezijos pasipildau kūrybinių jėgų. Būna puiku, kada susijungia poezija, muzika ir vaizdai”, – kalbėjo menininkas. Jis priminė, kad po mėnesio sueis 20 metų, kai pirmą kartą 1989 metų liepos 9 dieną į Vingio parką susirinko laisvo žodžio ištroškusių 300 000 žmonių minia. Tai buvo lyg užkratas, lyg varpas, šaukiantis į kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

“Šiais laikais žmonės labai mėgsta linksmintis, klesti visokių Zvonkių – Fonkių linksmybių “menas”. Tačiau reikėtų žinoti, kad tikras menas kuriamas per susikaupimą, nes tik tada žmogus gali švarinti savo sielą. Džiaugsmas – nekūrybingas. Meną gali sukurti dramos, išgyvenimai. Taigi, atsiprašau, kad jokio linksmo kūrinio negaliu jums paskaityti”,- kalbėjo aktorė Dalia Jankauskaitė. Tiesa, pabaigoje ji labai profesionaliai perskaitė visai nerimtą Jono Strielkūno eilėraštį “Mėlynas žmogelis”.

Savo eilėraščių paskaitė širvintiškiai poetai P. Malinauskas, A.Kryžanauskas, A. Balsevičius ir I. Pliukštaitė.

Remigijus Bonikatas