Saterlando krašto žmonės dalijo labdarą mūsų varguoliams
Savaitgalį Širvintų rajone viešėjo Vokietijos Saterlando krašto delegacija. Jie keturioliktus metus veža labdarą vargstantiems mūsų rajono žmonėms, senelių namams, ligoninei, mokykloms… Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė iki šiol dėkinga už padovanotas lovas seneliams, neįgaliesiems. Virtuvės įranga tebesinaudoja L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos valgykla, dviračiais – rajono laiškininkai. O kiek išdalyta avalynės, drabužių, baldų, indų…
Pirmojo aktyvisto, lydėjusio į Širvintas labdarą 1995-aisiais, Bernardo Klaseno nebėra tarp gyvųjų. Pradėtą kilnią misiją tęsia velionio našlė Elizabet Klasen. Nuolatiniai labdaros siuntų į Širvintas vežėjai Anita ir Diteris Feldkampai, Erika ir Hansas Štrošnideriai, Peteris Šlegelis. Nė vienos siuntos nepraleido verslininkas Giunteris Šonas. Jo firma visada remia autotransportu.
Penktadienį dvi krovinines mašinas labdaros geradariai išdalijo Viesų, Bagaslaviškio, Gelvonų, Liukonių, Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Vileikiškių, Kabaldos, Motiejūnų, Gavėnių, pirmųjų ir antrųjų Šešuolėlių, Kiauklių, Beivydžių, Anciūnų, Zibalų gyventojams. Žmonės dalijosi ne tik drabužius, bet ir indus, baldus, avalynę…
Kartu su svečiais iš Vokietijos šį kartą į Širvintas buvo atvykę du pagalbininkai juodaodžiai iš Togo: Sepenu Koffi ir Dan’as Fiango Kossi. Širvintiškiams egzotiška jų išvaizda labai patiko, gyventojai prašė su jais nusifografuoti atminimui.
Šeštadienį svečiai iš Vokietijos ir Togo dalyvavo Širvintų miesto šventėje. Verslininkas Giunteris Šonas lauko scenoje pasakė kalbą, padėkojo rajono žmonėms už svetingą priėmimą.
Žmonės kalba, kad “šaukštas deguto” dalijant labdarą vis dėlto buvo įpiltas. Atsirado vienas kitas, kurie važinėjo nuosavomis mašinomis iš paskos vokiečiams ir patys pirmieji griebė viską kas papuola, krovėsi į bagažines. Užuot padėkoję už kilnų darbą vienoje rajono gyvenvietėje svečiai buvo vos ne išplūsti, kad duoda labdaros ne patiems skurdžiausiems. Į “Širvintų kraštą” jau kelinta diena skambina nepatenkinti labdaros dalybomis čiobiškiečiai…
O iš kur svečiams iš Vokietijos ar tolimojo Togo žinoti, kas Širvintų krašte patys didžiausi varguoliai? Tuo, kad labdara tektų tiems, kuriems jos labiausiai reikia, gal turėtų pasirūpinti pačios kaimų bendruomenės. Niekas iš pašalies to nepadarys. Prieš keletą metų buvo praktika iškrauti Vokietijos labdaros siuntą vienoje vietoje, o paskui ją ramiai išdalyti pagal socialinių darbuotojų, parapijų kunigų, seniūnų paraiškas. Kalbų buvo dar daugiau. Matyt, jau tokie esame – kaip bedarytų, žmonėms neįtiksi. O garsiausiai tikriausiai šaukia tie, kuriems tokios labdaros mažiausiai reikia, kurie prisigrobę paskui ją už degtinės butelį parduoda.
“Širvintų krašto” informacija
Loading ...
o kas kaltas kad tu varguolis tai tinginys arba pijokas
Zmones veza labdara. O musu seniuniju VALDZIA net nesiteikia gyventoju laiku informuoti. Slepia, kiek gali. Dar is zmoniu ranku isplesia kas geresnio, aiskindami, kad kitiems palikti reikia. Tik va – neteko girdeti, kad kam nors atiduoda tai, ka atima. Geda seniunijoms ir ju vadovams, kad pelnosi is varguoliu
O kas jums liepe imt ta labdara – negi jau taip nusigyvenote. Jeigu paemet, tai bukit dekingi ir nepilkit cia pamazgu. Grazu, kai negrai lietuvius remia:))
jus paziurekit kokias siuksles vadinama labdara mums mete turet but geda organizatoriams
nejaugi mes tolie ubagai esame kad mums reikia tokiu S
rasot, kad kaimo bendruomenes turi pasirupini tuo, o kas joms pranesa, niekas nieko nezino kad vaziuoja, tik paskutine minute pakabina ,, skelbima,, , tai tos bendruomenes nieko ir nezino. kiek zinau zino tik vienas iskirtinis kaimas, kuris yra iskirtinis.
klausykit, juokinga ta jusu labdara, zmoniu puse kaimo prisirenka, jie ismeta kelias dezes, o ten vienos siuksles, taip ir erzina zmones. ir jei jau veza tai vestu nors po puse masinos i kaima, o ne po dvi dezutes, ir e tokias siuksles. pravaziuojat buvo net geda ziureti, kaip jie meto, kaip ant juoko, o susirinke puse kaimo. taigi organizatoriai tokiu labdaru susimastykit.