Paspėriuose pašventintas kryžius

Kryžių išdrožė meistras Vidas Dabužinskas (kairėje), jam padėjo sūnus Deividas.

Paspėrių kaimo centre, kryžkelėje, jau prieš mėnesį išdygo kryžius su nedideliu altoriumi ir Švč. Mergelės Marijos statulėle. Spalio 11 dieną po pietų prie kryžiaus susirinko beveik visi kaimo gyventojai. Uždegę žvakutes, nepaisydami žvarbaus rudeniško vėjo, kantriai laukė kryžiaus šventinimo pradžios. Atvykęs Musninkų Šv.Trejybės bažnyčios klebonas Virgilijus Balnys po maldos pašventino kryžių. Pasak dvasininko, Lietuvą drąsiai galima vadinti kryžių šalimi. Lietuva garsi ne tik Kryžių kalnu. Anksčiau prie kiekvienos gausesnės šeimos trobos stovėdavo kryžius. Jėzus Kristus ant kryžiaus iškentė mirtį – kryžius garbinamas kaip vilties simbolis į amžinybę.

Paspėrių kryžiaus autorius – vietinis gyventojas stalius Vidas Dabužinskas. Vidas pasakojo, kad yra daug važinėjęs po Lietuvos kaimus ir miestelius ir matęs daugybę kryžių. Vyrui seniai atrodė, kad jo gimtajam kaimui kažko trūksta. Ąžuolą parūpino Ukmergės urėdijos urėdo pavaduotojas Vidas Palionis. Ponia Leokadija leido savo žemėje kryžių statyti. Meistrui padėjo jo sūnus Deividas, kuris eina tėvo pėdomis ir mokosi staliaus amato. Fiziškai sunkius darbus padėjo atlikti Henrikas Kvietkauskas. Vidas Dabužinskas septynerius metus dirbo lentpjūvėje ir, betampydamas sunkius rąstus, prarado sveikatą. Pasak vyro, tik tinginiai amžinai skundžiasi blogu gyvenimu. Vidas gamina originalias pavėsines iš natūralių medžio šakų, kurias apdengia nendrėmis. Gali sumeistrauti baldus, pagaminti valtį. “Negi gulėsi lovoje ir lauksi tos menkos invalidumo pašalpos?…” – užduoda retorinį klausimą Vidas.

Pašventinus kryžių, gyventojai padėkojo meistrui už gerą darbą ir pažymėjo, kad jo vardas šioje žemėje jau įamžintas…

Remigijus Bonikatas