Veronikos Masiukienės rankose dažais kvepianti jos pačios kūrybos knyga „Aš pakeleivis“.
„Kaip gera suteikti džiaugsmo pačiam brangiausiam pasaulyje žmogui – Mamai. Antroji Mamytės kūrybos eilėraščių ir prisiminimų knyga Jos rankose. Džiaugsmas ir jaudulys užlieja širdį matant, kokia laiminga mūsų Mama“, – savo „Facebook“ paskyroje gegužės 7 dieną rašė Dalia Janulienė – Rubikonių kaimo gyventojos, krašto poetės Veronikos Masiukienės duktė.
Džiugi žinia pasiekė ne tik pačią poetę Veroniką Masiukienę, bet ir jos poezijos gerbėjus. Motinos dienos bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga pasirodė antroji poezijos knyga „Aš pakeleivis“. Tai Veronikos dukters Dalios ir sūnaus Alvydo dovana mamai.
Dar 2012 metų vasarą Veronika Masiukienė viename interviu „Kai ramuma užlieja širdį…“, skirtame „Širvintų kraštui“, sakė: „Talentą kurti paveldėjau iš savo senelio (mamos tėčio) Stasio Vaskelos, kilusio iš Sudokių kaimo. Mano senelis buvo labai kūrybingas ir didelis optimistas. Jo pavyzdys įkvėpė mane imtis plunksnos ir aplankiusias mintis išlieti popieriuje. <…> Planuoju išleisti šeimos knygą, kurioje atsispindėtų giminės gyvenimas, būtų sudėti brolių, seserų prisiminimai, biografijos, toje knygoje atsirastų vietos ir mano kūrybos pluošteliui.“ Tame pačiame interviu Veronika Masiukienė minėjo, jog rašyti pradėjusi tuomet, kai atsirado laisvo laiko, kai užaugo vaikai ir anūkai. Tai yra jos laisvalaikio užsiėmimas. Plunksnos imasi tada, kai ramuma užlieja širdį. Rašymas jai yra pramoga. Laiko kūrybai nesirenkanti. Kai užplūsta mintys, tuomet ir lieja jas į popieriaus lapą.
Verta priminti, kad pirmoji talentingos, jautrios, subtiliai jaučiančios gamtą ir supantį pasaulį poetės Veronikos Masiukienės eilėraščių knyga „Gal dar pabūt medžiu“ pasirodė 2013 metų rugpjūčio 3 dieną. Pirmieji knygos skaitytojai ir vertintojai buvo į giminės susitikimą atvykę giminaičiai. Pirmąją knygą krašto poetė pristatė susitikimuose su skaitytojais Kiauklių bibliotekoje, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijose, Šventojoje vykusioje literatų ir kūrėjų stovykloje. Knyga įvertinta profesionalių kritikų ir kolegų kūrėjų. Bet geriausi vertintojai yra patys artimiausi žmonės, giminės, artimieji.
Antroje knygoje „Aš pakeleivis“ sudėti prisiminimai ir gimtinės ilgesiu nuskaidrinti eilėraščiai, kuriuose gamta iškyla kaip šviesus regėjimas, kaip tobulas grožio paveikslas. Peizažo detalės Veronikos Masiukienės eilėraščiuose nesudėtingos, labai konkrečios, paimtos iš kaimo aplinkos, iš vaikystės ir jaunystės įspūdžių. Gimtojo krašto paveikslą krašto poetės eilėraščiuose nuolat lydi namų, artimų žmonių ilgesys.
Veronikos Masiukienės knygos viršelis.
Ką tik pasirodžiusioje knygoje publikuojami poetės prisiminimai apie vaikystę, piemenavimą Pažusių, Naidų ir Naidelių kaimuose, arkliaganės darbą, apie drobių balinimą, pokaryje kaimo žmonėms uždėtas prievoles, muilo gamybą, keliones sunkvežimyje į Vilnių pirkti duonos, eiles prie duonos Kalvarijų gatvėje, mokymąsi Kiauklių mokykloje. Knygoje suguldyti prisiminimai apie pokario metus bus įdomūs tiems skaitytojams, kurie išgyveno tuos baisumus, matė vargus ir supranta duonos, kurios tuomet nebuvo sočiai, skonį.
Veronika Masiukienė dėkoja savo kūrybos, nuolat publikuojamos „Širvintų krašto“ puslapiuose, skaitytojams ir vertintojams. Geri bičiuliai ir artimieji netrukus rankose laikys knygą „Aš pakeleivis“. Reikia manyti, kad jausmingos poezijos ir nuoširdžių prisiminimų tomelį Veronika Masiukienė padovanos ne tik gimtojo krašto – Kiauklių kaimo – bibliotekai, bet ir Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešajai bibliotekai. Talentingos kūrėjos eiles ir širdimi išgyventus prisiminimus tuomet galės paskaityti ir mieste gyvenantys skaitytojai.
Romas Zibalas
Dalios Janulienės nuotraukos
