Musninkiečiai užsimojo įsirašyti į rekordų knygą, bet…

Ilgametis televizijos laidų vedėjas Virginijus Martišauskas sako, kad nebus nesėkmės, jei vykdant Musninkų miestelio bendruomenės ir mokyklos projektą “Pasvirimo kampas” nebus įrodyta, kad Barboros koplytėlė yra labiausiai pasaulyje pasviręs statinys, vertas įrašyti į garsiąją Gineso rekordų knygą. Penktadienio bandymai išmatuoti architektūros statinio pasvirimą gali būti pradžia didelių darbų, kuriais mūsų šalyje ir Europoje būtų reklamuojami Musninkai.

- Pasaulyje labiausiai žinomas Pizos bokštas, kuris nuo savo ašies yra pasviręs 3,97 laipsnio, – “Širvintų kraštui” sakė Virginijus Martišauskas. – Daug metų italai dėjo pastangų, kad susiformuotų būtent toks šio bokšto įvaizdis. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad pasaulyje yra ir labiau pasvirusių pastatų. 2007 metais į Gineso rekordų knygą kaip labiausiai pasviręs pasaulio pastatas buvo įrašytas 15 a. Vokietijoje, Suurhuzen’o kaime, prie bažnyčios pristatytas varpinės bokštas. Jo pasvirimo kampas – 5,19 laipsnio. Pamaniau, kad su šiais statiniais galėtų lygintis ir Barboros koplytėlė. Beliko tai oficialiai išmatuoti, suskaičiuoti ir įsitikinti, kurią vietą tarp pasvirusių statinių užima mūsiškis.

Musninkų vidurinės mokyklos matematikai ir “Sintezės” klubas ne tik preliminariai suskaičiavo Barboros koplytėlės pasvirimo kampą, bet ir parengė tai pristatantį tetralizuotą pasirodymą. Anot musninkiečių, jų gauti rezultatai, galimas dalykas, neatitinka tikrųjų, tačiau tai buvo pirmi žinomi bandymai nustatyti pasvirimo kampą. Musninkiečiai skaičiavo pagal vaizdą nuotraukoje. Iš pradžių jie gavo 3, paskui – 7 laipsnius, galų gale prieita prie nuomonės, kad XVIII a. pastatyta mūrinė Barboros koplytėlė nuo savo ašies yra pasvirusi 4 laipsnius. Tačiau reikėtų, kad šią išvadą patikslintų geodezininkai.

Virginijus Martišauskas sako, kad oficialiai patvirtintas musninkiečių rezultatas reikštų labai daug: Barboros koplytėlė ne tik nurungtų garsųjį Pizos bokštą, bet ir būtų laikoma labiausiai pasvirusiu Lietuvos ar Baltijos šalių architektūros statiniu. Tie 4 laipsniai būtų akstinas musninkiečių išradingumui ir viešųjų ryšių sugebėjimams, pavyzdžiui, – įsirašyti bent į Lietuvos rekordų knygą.

Musninkiečių bandymai atkreipti pasaulio dėmesį į pasvirusį statinį turi pasekėjų ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, savo tyrimus atlikę olandai nustatė, kad jų šalyje, Bedumo mieste, 35,7 m aukščio Šv. Valfrodo bažnyčios bokštas nuo savo ašies yra nukrypęs 2,61 metro. Pasak vieno vietos geometrijos žinovo, jeigu Pizos ir Bedumo bokštai būtų tokio paties aukščio, tai olandų pasididžiavimo nuokrypis būtų 6 cm didesnis.

Olandus ir vokiečius bando nurungti kinai. Jų tikinimu, šios Azijos šalyje esanti Huzhu šventykla nuo savo ašies dabar yra nutolusi daugiau kaip 2,2 metro, arba – 6,87 laipsnio kampu.

Dar prieš pristatant “Pasvirimo kampo” projektą Barboros koplytėlės skaičiavimus atliko G.Šturienės personaliosios įmonės geodezininkai, vadovaujami įmonės savininkės. Jie geodeziniais prietaisais nustatė, kad koplytėlė nuo savo ašies svyra ne plokštuma, o kampu. Išvedus lygiagrečiąsias tapo aišku, kad viena kraštine statinys pasviręs 24, kitą – 26 cm. Tačiau šie matavimai dar neleido atsakyti, koks yra tikrasis statinio pasvirimo kampas. Geodezininkų vadovė pažadėjo pagal atliktus matavimus ir gautus rezultatus išskaičiuoti projekto dalyvius labiausiai dominančius duomenis. Pirmadienį paaiškėjo, kad, geodezininkų skaičiavimais, Barboros koplytėlė yra pasvirusi tik 1 laipsnio ir 5 minučių kampu.

Anot G. Štūrienės, koplytėlė per tiek metų būtų pasvirusi daugiau, jei būtų aukštesnė. Tačiau nedidelis aukštis (15 m) lėmė, kad pasvirimo kampas daug mažesnis nei garsiojo Pizos bokšto (jo aukštis – 54 m).

Gintaras Bielskis