Lino namuose – lino šventė

Šventėje dalyvavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, merės patarėja Janina Greiciūnaitė, Administarcijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė

Šventėje dalyvavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, merės patarėja Janina Greiciūnaitė, Administarcijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė

Rugsėjo 24 dieną Bagaslaviškio miestelyje, Liubomiro ir Janinos Vošterių ūkyje, vyko „Lino šventė”. Po Šv. Mišių bažnyčioje kas pėsčiomis, kas važiuoti skubėjo ūkininkų sodybos link, kuri dar vadinama „Lino namais“. Šalia gražiai į vieną liniją sustatytų traktorių ir kombainų, ties tvenkiniu su arkiniu tiltu, kuriuo galima patekti į nedidelę salą, grįstoje aikštėje, galima buvo įsitaisyti ant suolų po didžiulių palapinių stogais. Tą dieną darbo užteko ne tik akims ir ausims, tačiau ir… pilvui.

Šventės metu svečiams nuobodžiauti neleido mišrus choras „Dermė“, kapela „Noragas“ bei folkloro kolektyvas „Savingė“, dainavo Lietuvos operos ir baleto teatro solistas Liutauras Navickas.

B. L.Vošterio darbų įkvėptas poetas Stasys Žlibinas perskaitė savos kūrybos eiles, skirtas linui „Nepamirški, Lietuva, linų.“ Šventės šeimininko Liubomiro Vošterio paprašyti, visi susirinkusieji atsistojo ir sugiedojo himną linui. Po himno balandininkas Gediminas Žilinskas į dangų paleido pulką balandžių, kurie nunešė žinią apie vykstančią lino šventę ir Bagaslaviškyje vis dar „gyvus“ linus.

Šventėje dalyvavo Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras. Svečias Liubomirui ir Janinai Vošteriams įteikė padėką už šeimos ūkio puoselėjimą.

Geriausia medaus reklama - medaus korys su aplinkui zujančiomis bitėmis.

Geriausia medaus reklama - medaus korys su aplinkui zujančiomis bitėmis.

Pro lino vartus svečiai keliauja į lino šventę...

Pro lino vartus svečiai keliauja į lino šventę...

Apie sėmenų aliejaus naudą kalbėjo docentė Dainora Gruzdienė ir gydytojas bei Lietuvos Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Apie sėmenų aliejaus naudą kalbėjo docentė Dainora Gruzdienė ir gydytojas bei Lietuvos Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Dainuoja Lietuvos operos ir baleto teatro solistas Liutauras Navickas.

Dainuoja Lietuvos operos ir baleto teatro solistas Liutauras Navickas.

Sveikindama visus susirinkusius su lino švente, rajono merė Živilė Pinskuvienė pabrėžė, kad Janinos ir Liubomiro Vošterių šeima savo gerovę sukūrė patys savo darbu, neprašydami pas nieką pagalbos ir šiandien yra geras pavyzdys jauniems ūkininkams.

Apie lino naudą trumpai papasakojo pats šeimininkas Liubomiras Vošteris. Kalbėdama apie šalto spaudimo sėmenų aliejų, maisto mokslų ir technologijų daktarė docentė Dainora Gruzdienė pabrėžė, kad žmogui, ypač gyvenančiam šiauriniame regione, yra labai svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių, – omega-3 ir omega-6 santykis. Vertingiausi mūsų žmonėms yra sėmenų, kanapių ir rapsų aliejus dėl riebalų rūgščių kiekio ir jų sudėties. Pasak D. Gruzdienės, lino sėmenų aliejus – Lietuvos skystasis auksas: vienas desertinis šaukštelis per parą maksimaliai sumažina omega 3 deficitą. Jis tinka vartoti širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai.

 Apie su linais susijusius lietuvių liaudies papročius papasakojo profesorius Libertas Klimka.

Apie su linais susijusius lietuvių liaudies papročius papasakojo profesorius Libertas Klimka.

Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo Janinai ir Liubomirui Vošteriams už jų ūkyje puoselėjamą linininkystę.

Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo Janinai ir Liubomirui Vošteriams už jų ūkyje puoselėjamą linininkystę.

Vaikų ligų klinikos gydytojas, Lietuvos Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas kalbėjo apie sėmenų aliejaus naudą ir priminė keletą nuostatų. „Lietuviams labiausiai tinka tie maisto produktai, kurie išauginti ten, kur gyvename – sakykim, apie 500 kilometrų spinduliu. Daug atvežtinių maisto produktų, maisto papildų realiai mums netinka. Labiausiai tinka tas maisto produktas, kuris gaminamas vietoje, – šiuo atveju sėmenų aliejus. Be to, nėra nustatytos dozės kaip vaistų atveju, žmogaus organizmas pats „pasako“ kiek jam to ar kito maisto produkto reikia. Vartokime mūsų ūkininkų pagamintus maisto produktus ir būsite visi sveiki“, – kalbėjo L. Labanauskas.

Ūkininkus Janiną ir Liubomirą Vošterius sveikina kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras.

Ūkininkus Janiną ir Liubomirą Vošterius sveikina kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras.

Apie lino gerąsias savybes, apie su linais susijusius lietuvių liaudies papročius papasakojo fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius ir televizijos laidų dalyvis Libertas Klimka. Šiandien šis žmogus yra parašęs jau nebesuskaičiuojamą gausybę mokslinių straipsnių, neaplenkdamas laikraščių, žurnalų, radijo ir televizijos laidų. „Dėkoju, kad šiandien galiu išpažinti savo meilę linui. Lietuviui graži mergina ta, kurios plaukų spalva primena liną, – linaplaukės, o akys – kaip lino žiedų, – linažiedės. Nuo senovės lietuviui rūpėjo du dalykai, – kaip duonelę užsiauginti ir kaip rūbelį pasigaminti. Visi darbai, o kartu ir visi papročiai sukosi aplink rugį ir liną. Šiuo metų laiku linai būdavo jau nurauti ir merkiami. Raunant linus būdavo išrenkama barvedė, – ja paprastai tapdavo netekėjusi mergina, kuri linus raunant pirma eidavo ir stengdavosi, kad tas baras būtų tiesus. Jeigu nukreivindavo, sakydavo, kad ištekės už netikusio vyro“, – pasakojo L. Klimka.

Į lino šventę atvyko Liubomiro Vošterio giminaičių šeimyna iš Latvijos.

Į lino šventę atvyko Liubomiro Vošterio giminaičių šeimyna iš Latvijos.

Neprilygstamo skonio avižinę košę didžiuliame puode pagamino virėjų komanda, vadovaujama virtuvės šefo Povilo Mikalajūno (pirmas kairėje).

Neprilygstamo skonio avižinę košę didžiuliame puode pagamino virėjų komanda, vadovaujama virtuvės šefo Povilo Mikalajūno (pirmas kairėje).

Tą dieną šventėje dalyvavo 47 kviestiniai svečiai su moksliniais laipsniais ir aštuoni „prekybiniai centrai“. Šventės metu veikė mugė, kurioje galima buvo įsigyti skanių dešrų ir kumpių, pirkėjų laukė minkštos bandelės su įvairiausiais įdarais, šviežutėliai riestainiai ir meduoliai, baltutėlis pyragas. Nors medumi prekiaujančios Rimos Žilinskienės palapinės firminis ženklas – skudurinė bitė „Maja“, tačiau šį kartą aplink pakabintus medaus korius sukiojosi tikrų tikriausių bičių spiečius. Ir keista – jos visų nuostabai visai „nesikandžiojo“. Ne veltui netoli estrados šalia Lietuvos vėliavos plaikstėsi ir Latvijos trispalvė, – svečiai iš kaimyninės šalies siūlė įvairaus skonio (nuo gana rūgštoko iki labai saldaus) uogienę su užrašu „Smiltsėrkšku džems“. Tai – šaltalankių džemas, pagardintas bruknėmis, apelsinais, braškėmis. Kaip ir priklauso, mugėje galima buvo įsigyti ir B. L. Vošterio produktų: kvietinių miltų „Spelta“, kmynų, linų sėmenų, žirnių, belukščių avižų, sėmenų, rapsų ir net judros aliejaus. Šventėje visi norintieji galėjo ne tik numalšinti troškulį karšta arbata, tačiau ir įsigyti Jadvygos Balvočiūtės žolelių arbatų kasdieniniam stalui bei specialių žolelių mišinių net nuo 54 negalavimų.

Žmonių į šventę susirinko daug - sunku buvo surasti laisvą sėdimą vietą.

Žmonių į šventę susirinko daug - sunku buvo surasti laisvą sėdimą vietą.

Žinoma, vienas iš svarbiausių šventės akcentų – bendros vaišės. Apie pagaminto maisto kokybę kalbėti neverta, nes jį ruošė virėjų komanda, vadovaujama „Povilo virtuvės“ šefo, Lietuvos, Europos ir Pasaulio barbekiu čempionatų dalyvio Povilo Mikalajūno. Didžiuliame puode virta košė buvo nepakartojama. Virtuvės šefas mielai „išdavė“ košės receptą: atseit, reikia iš vakaro išmirkyti belukštes avižas, o po to pridėti spirgučių, morkų, svogūnų. Ir viskas… Be šio patiekalo, dar buvo iš speltos miltų iškeptų blynų, speltos ir žirnių košių bei labai skanios „raudonos sriubos“.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Lino namuose – lino šventė”

  1. to Ha parašė:

    O tai kieno čia laikraštis? Viršuje parašyta, kad Širvintų rajono laikraštis?

  2. ha parašė:

    Kazkas pasigedo savo foto laikrastyje ir todel asaras lieja. Koks susireiksminimas ir demesio trukumas. Visai zmones be sarmatos. Neverkite, gal ides opozicijos oficiozai. Juk ten medžiagos badas, todel siulykites. Gidejau, kad zmones masiskai atsisako prenumeratos to taip isaukstinto laikrastuko. Negi jusu lukesciu taip nepateisino??

  3. to to JOO parašė:

    Boze boze, jau nuo tu „darbieciu“ foto kiekviename laikrasty , kiek galima????

  4. to JOO parašė:

    bOZE boze jau nuo tu kolektyvu foto, kiekvienam laikrasty, kiek galima. Gerai, kad nera

  5. JOO parašė:

    Reportaže neliko vietos nuotraukoms nei „Norago“ kapelai, nei chorui DERMĖ, nei folkloro kolektyvui „Savingė“, svarbiausia, kad „darbiečiai“ sutilpo ir net po keletą kartų?

Comments are closed.

scroll to top