Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Kad mes gyventume…

Mūsų kalendoriuose kovas reikšmingas ypatinga data. Tai Kovo 11 – oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tądien lygiai prieš 20 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė sutelkė tautą laisvei, naujam gyvenimui bei kilniems ir prasmingiems darbams. Per 20 metų užaugo nauja karta, apie anų laikų gyvenimą žinanti tik iš istorijos vadovėlių bei tėvų ir senelių pasakojimų. Kuo šiandien gyvena Nepriklausomos Lietuvos vaikai – mūsų tautos besiskleidžiantis žiedas?

Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos šeštokų mintys bei nedrąsūs poetiniai bandymai apie Lietuvą, laisvę, patriotizmą.

***

Lietuva – tai mažytis lopinėlis žemėlapyje.

Bet ne dydžiu ji pasižymi,

O drąsa, narsa ir didele garbe.

Už mūsų laisvę broliai

Praliejo kraujo marias.

Už Lietuvą jie narsiai kovės.

Istorijos kovose didelėse.

Gyvybes savo paaukojo

Dėl mūsų gražių dienų.

Jie nepailso, vis kovojo

Širdimi, kardu ir protu

Dėl Tėvynės gojų, dėl gimtų namų,

Dėl saulės, dėl dangaus, dėl ežerų skaidrių.

Lietuva – tai trys spalvos.

Saulė, kraujas ir laukų žaluma.

Nuostabioji mūsų Lietuva!

(Skaistė Taučiūtė,  “Lietuvai”)

***

“Atsivertę “Lietuvių kalbos žodyną”, perskaitysime, kad “Nepriklausomas – tas, kuris nuo nieko nepriklauso, savarankiškas, laisvas”, “Nepriklausomybė – nuo nieko nepriklausymas, laisvė”. Kartais aš pagalvoju: ar kiekvienas supranta, kas ta nepriklausomybė? Vieni sako, jog nepriklausomybė – kai gali daryti tai, ką nori. Kiti teigia, jog ją galima nupirkti… Aš manau, kad nepriklausomybė yra tada, kai valstybė niekam nepriklauso. Kai žmogus gali sakyti viską, ką galvoja. Kai kiekvienas atlieka pareigą neliepiamas.” (Arnoldas Bytautas)

***

Po vandens lašelį

Visai tautai.

Po vandens lašelį

Taikai ir teisybei.

Po vandens lašelį

Žmonių gyvybei.

Po vandens lašelį

Mažiems gyvūnėliams.

Po vandens lašelį

Gamtai.

Ir visas marias -

Lietuvai.

(Arianda Baidan,  “Lietuvos lašeliai”)

***

“Mūsų tėvynė – Lietuva. Joje gimstame, gyvename, mirštame. Daugelis skelbiame, jog mylime savo tėvynę ir esame jos patriotai. Dažniausiai patriotizmo banga užlieja “sergant” už geriausius mūsų sportininkus tarptautinėse varžybose ar žiūrint “Eurovizijos” konkursą. Aš esu įsitikinusi, kad patriotiškumas turėtų pasireikšti kasdien. Kiekvieną dieną savo elgesiu galime ir turime įrodyti, kad rūpinamės ne tik savimi, bet ir savo tėvyne.” (Evelina Rokaitė)

Pasak etnologės Angelės Vyšniauskaitės, reikia manyti, kad Kovo 11-oji nenuskęs užmarštyje: toliau rutuliosis tradicija tądien prisiminti tautos laisvės siekius, dėl jų kovojusius, kentėjusius tremtį, pažeminimus ar nelygioje kovoje galvą padėjusiuosius, kad mes gyventume.

Parengė Romas Zibalas