Kernavėje sugrįžo Lietuvos praeitis

Kernavėje – senojoje Lietuvos sostinėje, menančioje mūsų valstybės ištakas bei jos pradžią, liepos 4-6 dienomis vyko XI tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo-Valstybės dienai paminėti. Šio renginio metu buvo pristatytas Lietuvos ir kitų Europos šalių istorinis ir kultūrinis paveldas nuo proistorės iki vėlyvųjų viduramžių. Nemaža dalis įvairių amatų gamybos procesų buvo vykdomi bei demonstruojami žiūrovams remiantis Kernavės archeologinių tyrinėjimų medžiaga.  

Šventės pradžioje per miestelį nusitęsė įspūdinga festivalio dalyvių eisena, kurioje žygiavo įvairūs amatininkai ir karžygiai su senoviniais atpažinimo ženklais iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos… Visas tris dienas vyko senovės amatų demonstravimas: alavo, sidabro, bronzos gaminių liejimas, geležies lydymas iš balų rūdos, rago apdirbimas ir tošies ornamentavimo būdai, viduramžių žiestos keramikos gamyba ir išdegimas, ugnies išgavimo būdų pristatymas bei apeigos. Galima buvo pasiklausyti archaiškų muzikos instrumentų. Ypatinga atrakcija – viduramžių kovos. Lankytojai galėjo stebėti karžygių dvikovas bei grupines kovas. Pasak jų dalyvių, kovos nebuvo surežisuotos, jose kovotojai improvizavo ir kardais kapojosi visai rimtai. Po kiekvieno susirėmimo ant žemės likdavo gulėti kovotojų kūnai, tačiau vėliau visi jie sveiki atsistodavo ant kojų. Šventės metu vyko archaiškos muzikos koncertas, kuriame dalyvavo folkroko grupė “Stary Olsa” ir Todaro Kaškurevičiaus archaiškos muzikos grupės iš Baltarusijos, folkroko grupė “Atalyja”, ansambliai “VISI” ir “Trys keturiose”, modernaus folkloro grupė “Aisva”, folkloro grupe “Sedula” bei ansamblis “Kūlgrinda”. Visi galėjo pasiklausyti archeologijos profesoriaus Aleksiejaus Luchtano pasakojimo apie XIII-XIV a. Kernavės miesto istoriją, kasdienį gyvenimą. Buvo pristatytas kernaviškės kostiumas ir papuošalai.

Lankytojai galėjo iškočioti tešlą ir ant įkaitusios senovinės krosnelės išsikepti blyną, atsiskelti titnago skeltę, nusikaldinti monetą, iššauti iš lanko arba paprašyti budelio, kad šis “tikrai” nukirstų galvą artimam žmogui… Svečiai turėjo galimybę pabūti įspūdingoje istorinėje gamtinėje aplinkoje, pasiklausyti senoviškos muzikos, paskanauti senųjų lietuviškų patiekalų. Tomis dienomis, vaikščiojant po Kernavę, galima buvo nukeliauti į praeitį…

Remigijus Bonikatas