Kaimo kultūros namuose besidarbuojantiems specialistams darbo netrūksta

Irena Petuškienė (su fotoaparatu) džiaugiasi, kad rajone netrūksta kultūros renginių žmonėms.

Po 1999 metų kultūros įstaigų reorganizacijos buvo įkurtas Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras. Jam pavaldūs 8 kaimo kultūros namai ir 4 filialai.

Šiandieną kultūros namų darbo samprata pakito, jie negali būti vien tik renginių būstinė. Kultūros namuose kaimo žmogui turėtų būti jauku ir įdomu, čia jis galėtų pailsėti, parodyti savo talentą ir pasidžiaugti kitų gebėjimais. Svarbiausi kultūros namų tikslai – sudaryti sąlygas įvairiems kultūriniams poreikiams tenkinti, meno mėgėjų kolektyvams burtis, puoselėti etninę kultūrą, rūpintis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų laisvalaikiu, organizuoti šventes, konkursus, parodas.

- Norisi pasidžiaugti, kad kaimuose dirba iniciatyvūs kultūrinio darbo specialistai, – sakė Širvintų kultūros centro kaimo kultūrinio darbo ir profesionaliojo meno koordinatorė Irena Petuškienė. – Kultūros darbuotojams netrūksta idėjų ir entuziazmo, jie dirba už menką atlyginimą ir dar iš tų pinigėlių ruošia renginius, kviečiasi bendruomenę į pagalbą.
Puikiai dirba Gelvonų kultūros namai, vadovaujami direktorės Gitos Krylavičienės. Ten labai aktyvus folkloro ansamblis “Savingė”, vadovaujamas Laimutės Bikulčienės. Ansamblis dalyvavo Dainų šventėje, yra paruošęs daugybę programų.

Daugeliui Širvintų krašto žmonių labai gerai žinoma Anciūnų kaimo kapela, vadovaujama filialo vedėjo Gedimino Makausko. Jo iniciatyva vyksta įdomios bendruomenės vakaronės, veikia etnografinė dainininkių grupė. Gražiai bendradarbiaujama su Kiauklių kultūros namais, vadovaujamais Astos Amankavičienės. Ten susibūręs moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Audronės Burakovienės, pluša ir mažieji dramos mėgėjai.

Družų filialas garsus lėlių teatru “Skudurinė Onutė”, kuriam vadovauja Meilutė Morkūnienė. Išmoningos vadovės dėka teatro jaunieji artistai yra daugelio apskrities ir respublikinių konkursų dalyviai bei laureatai. Družų kraštą garsina moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Audronės Burakovienės. Iniciatyvi yra Motiejūnų kultūros namų direktorė Birutė Parnarauskienė. Ten aktyvi kaimo kapela, vadovaujama Ingridos Didžiokienės.

Dainingų vyrų ansamblį yra subūrusi Medžiukų kultūros namų direktorė Joana Kasparienė. Medžiukuose yra dar ir merginų ansamblis bei šokių kolektyvas. Juodiškių kultūros namai po gaisro neatstatyti, tačiau energinga direktorė Aldona Sizovienė rankų nenuleidžia ir renginius organizuoja mokyklos aktų salėje, gamtoje.

Labai iniciatyvi Vileikiškių filialo vedėja Ingrida Barauskienė. Pasak Irenos Petuškienės, tai labai kūrybinga asmenybė, rašo projektus, ieško finansavimo šaltinių, turi subūrusi šokių kolektyvus, geba organizuoti išmoningus ir nuoširdžius renginius. Vileikiškius garsina Audronės Burakovienės vadovaujamas moterų vokalinis ansamblis.

Ypač daug meno mėgėjų kolektyvų yra suburta Musninkų kultūros namuose. Garsūs rajone Musninkų kultūros namų mišrus ansamblis bei mokinių vokalinis ansamblis, yra duetų. Jiems visiems vadovauja Dalia Kiaulevičiūtė. Pasak Irenos Petuškienės, musninkiečiai džiaugiasi išradinga ir kūrybinga kultūros darbuotoja Dalia, kuri labai atsakingai ruošiasi kiekvienam renginiui, kiekviena jos paruošta šventė įdomi. Musninkuose žiūrovų salė visada pilna – puikiai ir nuoširdžiai dirbdama direktorė pelnė bendruomenės palaikymą. Išskirtinis renginys Musninkuose – “Musinukai”, kur teikiamos nominacijos labiausiai nusipelniusiems krašto gyventojams. Žiūrovų simpatijas pelnė kaimo kapela, vadovaujama Zigmo Mikolajūno.

Šiais metais garsus Jauniūnų filialo vokalinis ansamblis “Czerwone maki”, vadovaujamas Stefanijos Tamošiūnienės, švęs 20 metų jubiliejų. Kraštą garsina ir Šiaulių kaimo ansamblis “Linksmosios močiutės”, vadovaujamas Stefanijos Tamošiūnienės ir Danutės Stundienės. “Linksmosios močiutės” dalyvavo Tūkstantmečio dainų šventėje.

Pasak Irenos Petuškienės, visų kaimo kultūros namų vadovai yra labai stropūs ir išradingi, visi stengiasi pagal galimybes, jų paruošti renginiai būna originalūs, nenukopijuoti, tik jų nuopelnas, kad klesti krašto kultūra, skelbiamas lietuviškas žodis, ugdomas patriotiškumo, bendruomeniškumo jausmas. Puikiai dirba Čiobiškio kultūros namai, vadovaujami Vidos Dambrauskienės. Jai padeda meno vadovė Inga Strakauskienė. Čiobiškyje veikia moterų vokalinis ansamblis ir šokių kolektyvas. Tik direktorės nuopelnas, kad žiūrovus džiugina Lapelių folklorinis ansamblis “Liepelė”.

Į jaunus žmones “atsisuko” Kernavės kultūros namai, vadovaujami Loretos Orakauskienės. Direktorė vadovauja pianino studijai, turi 9 mergaites, grojančias pianinu. Kernavę garsina Povilo Velikio vadovaujama vaikų ir jaunimo kaimo kapela “Kerniukai”. Kernavė išsiskiria tuo, kad čia vyksta klasikinės muzikos koncertai, kur susirenka kernaviškiai, aplinkinių kaimų žmonės ir klausytojai iš Širvintų.

Čiobiškio, Musninkų, Družų, Gelvonų kultūros namuose, galerijoje “Šulinys” Kernavėje organizuojami populiarios ir klasikinės muzikos atlikėjų koncertai. Irenos Petuškienės nuomone, tai labai prasminga, taip tenkinami kaimo gyventojų poreikiai, ugdoma estetinė pajauta.

- Kiekvieną kartą, galvodama apie kultūros darbuotojų darbą, apie žmones, sakau: įsivaizduokit, kad kiekviena kultūros įstaiga – šviečiantis žiburėlis. Įsivaizduokit – tie žiburėliai užgęsta, – sakė kaimo kultūrinio darbo koordinatorė Irena Petuškienė. Ji pasidžiaugė, jog kaimo kultūros namai Širvintų miesto gyventojams paruošia įspūdingų švenčių, visuomet prisideda prie Miesto, Derliaus švenčių rengimo. Kaimo kultūros namų komandos suteikia centrui visokeriopą pagalbą, kurios reikia organizuojant šventes. Respublikinei Dainų šventei kaimo žmonės pynė vainikus, rinko lauko gėlių puokštes. Šiais metais ypač daug padėjo Meilė Morkūnienė, Vida Dambrauskienė, Asta Amankavičienė. Rasos šventėje Kernavėje koncertavo Anciūnų kaimo kapela, Lapelių folklorinis ansamblis “Liepelė”, Musninkų muzikantai, Motiejūnų kapela, Gelvonų folklorinis ansamblis “Savingė”. Šioje šventėje Širvintų kultūros centrui pagelbėjo Loreta Orakauskienė, Gita Krylavičienė, Meilė Morkūnienė, Birutė Parnarauskienė, Asta Amankavičienė, Ingrida Barauskienė.

Visuose kaimo kultūros namuose organizuojami Kalėdiniai renginiai, švenčiamos kalendorinės šventės, ypač išradingai Medžiukuose, Gelvonuose ir Čiobiškyje pažymimos valstybinės šventės. Anot Irenos Petuškienės, kiekvienas renginys yra siejamas su lietuvių tautos kultūra, tradicijomis, papročiais, tad kaimo kultūros namų salės nuolat pilnėja. Kaimo žmonių profesionaliais renginiais ir reginiais žavisi širvintiškiai ir kitų miestų gyventojai, atėję į Derliaus šventę, audringais plojimais palydi Kovo 11 – osios minėjimą Širvintų kultūros namuose, kur koncertuoja geriausi rajono kaimų saviveiklininkai.

Kultūra visuomet atliko ir atliks svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime. Dažnokai priekaištaujama, kad kaimo kultūros namai neišvaizdūs, seniai neremontuoti, žiemą nešildomi, jaunimui nesuteikia laisvės savaitgaliais “paūžti”. Deja, šiandieną, esant sunkmečiui, tikėtis didžiulių valdžios investicijų kultūros plėtrai negalima. Visos biudžetinės ir nebiudžetinės įmonės, įstaigos bei organizacijos kruopščiai skaičiuoja kiekvieną litą. Kita vertus, kultūros niekuomet negalima matuoti pinigais. Kultūra matuojama žmogaus dvasia, jo dorumu, sąžiningumu – tomis amžinosiomis žmonijos vertybėmis. Jų niekada nebuvo per daug. Jos buvo, yra ir bus ateities švyturiai ir žmogiškumo matas. Būtent to ir siekia kaimo kultūros baruose besidarbuojantys specialistai – kūrybingi, išradingi, sumanūs. Jiems darbo niekada netrūksta.

Romas Zibalas