Išsaugokime takelį į basakoję vaikystę…

Prie caro valdžios – 1905-1907 metais Širvintose buvo akmenimis išgrįsta pagrindinė trijų varstų (varstas lygus 1,067 km) ir keturių sieksnių (sieksnis lygus 1,95 m) pločio miestelio gatvė. Įsivaizduokite, jeigu ji būtų išlikusi iki šių dienų? Širvintos būtų unikaliausias miestas Lietuvoje. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau tokiu “bruku” važiuodavo vežimai su geležimi apkaustytais ratais, arklius smarkiau pavarius, ratų žviegiantis bildesys sklisdavo per visą miestelį. Užtai miestelėnams nebuvo baisus ilgas ir šlapias ruduo, giliomis įklampomis atsiveriantys pavasario polaidžiai. Tačiau kažkuri vyresnioji širvintiškių karta neįvertino savo kultūros paveldo – jis buvo palaidotas po storu asfalto sluoksniu. Kaip ir unikalus tiltas per Beržės upelį…

Liūnų kaimo (netoli Žiemųjų Viesų) gyventojas Alfonsas Maršalka pasakoja, kad mūsų rajone beveik nėra likę netašytais akmenimis grįsto kelio (”bruko”). Bene vienintelė nedidelė tokio kelio atkarpa yra Žemųjų Viesų kaime ties parduotuve. Apie 100 metrų į statų kalną vedantis kelias senais laikais buvo pagrindinio kelio Ukmergė – Širvintos – Vilnius atkarpėlė. Galima teigti, kad ši išlikusi atkarpa – taip pat caro laikų palikimas. Tai patvirtina buvusios 88 metų Viesų kaimo gyventojos Renkauskaitės (dabar gyvena Vilniuje) žodžiai: “Kiek prisimenu nuo vaikystės, tai šis akmenimis grįstas kelias buvo visą laiką.” Savaime aišku, kad šis kelias nebe toks, koks tada buvo. Anksčiau jis buvo pagrindinis ir turėjo strateginę reikšmę. Tokią nuostatą patvirtina faktas, kad tiltas, nutiestas per Širvintos upę, abiejų pasaulinių karų metu buvo sugriautas. Šiandien akmenimis grįstą kelią dar galima atsekti iki asfaltuoto plento, iki dabartino gelžbetoninio tilto. Caro laikais čia buvo medinis tiltas (dar yra išlikę mediniai tilto poliai). Iki šių laikų gerai išsilaikiusi yra tik 20 metrų akmenimis grįsto kelio atkarpėlė, prasidedanti nuo parduotuvės. Toliau jis tęsiasi dar apie 20 metrų, tačiau tai jau – akmeninis košmaras: akmenys vietomis išmušti ir vandens paplauti, važiuojant, pasak vietinių gyventojų, “galima kepenis atkratyti”. Dar apie 60 metrų – tų akmenų beveik nebelikę. O kas gali garantuoti, kad kelininkai ims ir nepagerins šio kelio, kaip kad “pagerino” tiltą, pakeisdami jo senus turėklus? Juk užpilti ant akmenų porą mašinų žvyro daug proto nereikia… Suprantu poną Maršalką bei vyresnius Viesų gyventojus, kurie nori, kad ši unikali akmenimis grįsto kelio atkarpa būtų išsaugota ir palikta ateities kartoms. Daugeliui tai tarsi takelis į basakoję vaikystę…

Pasak rajono paminklotvarkininko Vytauto Šumino, tam, kad ši nedidelė kelio atkarpėlė išliktų, reikia, kad ji būtų įtraukta į rajono kultūros paveldo objektų sąrašą. O kad ji būtų įtraukta į šį sąrašą, reikia ištirti kelio istorinę vertę. Tam reikia prašyti, kad į Širvintas atvažiuotų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir šį objektą įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Tačiau pasak Vytauto Šumino, tai – labai ilgas etapas, nes taryba turi daug darbo ir ji pasiūlys objektą įvertinti Širvintų rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Esmė yra ta, kad mūsų rajone tokios tarybos nėra… Pasak rajono paminklotvarkininko, ją galima būtų sukurti – Lietuvoje yra specialistų, tačiau jie veltui nedirba…

Taigi, kaip toj dainoj – “Ką daryyyt?..” vietiniams gyventojams? Pirmiausia, reikėtų, kad tūlas pilietis, o dar geriau piliečių grupė dėl objekto įtraukimo į rajono kultūrinį paveldą raštu kreiptųsi į rajono Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kuris savo ruožtu kreipsis į Kultūros paveldo departamentą. Alfonsas Maršalka šiuo klausimu domėjosi plačiau, ir jam Kultūros apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rasa Putrimienė yra sakiusi, kad šį klausimą galima būtų išspręsti per pusę metų. Gal tai ir ne visai realus laiko tarpas, tačiau “faktas kaip blynas” – reikia tik noro… Pirmą žingsnį turi žengti vietiniai gyventojai, o vėliau…

“Širvintų kraštas” imasi stebėti šį procesą ir apie jį informuoti savo skaitytojus.

Remigijus Bonikatas

Nuotraukos: 230 – Išlikęs 20-ies metrų akmenimis grįsto kelio ruožas.

241 – Kita 80-ies metrų kelio atkarpa laukia restauravimo darbų.