Gyvybės ir mirties keliu

Jauniausieji dalyviai: kairėje devynmetė Liucija Vaicenavičiūtė ir dešinėje aštuonmetis Mantvydas Kriaučiūnas po apdovanojimų nusifotografavo su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentu Romu Bernotu.

Sausio 9-ąją Vilniuje vyko XIX tradicinis tarptautinis bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu”, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę kovotojams atminti. Jau devynioliktąjį kartą sostinės gatvėmis vykusiame bėgime dalyvavo visų šalies regionų atstovai, svečiai iš užsienio. Bėgime startavo ir bėgikai iš Širvintų rajono. Jau ketvirtus metus iš eilės bėgo vienuolika mokinių iš Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos (vadovai Diana Bakšanskienė ir Remigijus Bonikatas). Po neilgos pertraukėlės šiais metais bėgime dalyvavo ir šešiolika jaunųjų šaulių iš Širvintų “Atžalyno” bei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos (vadovas istorijos mokytojas Jonas Stankevičius). Pirmiausia visi užsiregistravo ir gavo dalyvių korteles, kuriose pasirašė, kad už sveikatą ir kitas pasekmes bėgimo metu dalyviai atsako patys…  Registracijai pasibaigus varžybų organizatoriai ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgikai startavo 12 valandą prie Antakalnio kapų, o finišavo – Sausio 13-osios gatvėje prie namo Nr. 10 – netoli Televizijos bokšto. 

Pirmą kartą bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu” buvo surengtas 1992 metais ir vyksta kasmet. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas. Reikėtų pažymėti, kad šis pagarbos bėgimas – nėra varžybos, kuriose siekiama išaiškinti nugalėtojus ir prizininkus. Į jį siekiama pritraukti kuo gausesnį šalies ir užsienio atstovų ir taip kartu su visa Lietuva nusilenkti žuvusių mūsų tautos didvyrių atminimui.

Organizatorių teigimu, šiais metais bėgime dalyvavo apie 2,3 tūkstančio žmonių. Bėgimo organizatoriai ir rėmėjai įsteigė prizus gausiausiai bėgime dalyvavusiems kolektyvams, prizinių vietų nugalėtojams, jauniausiems ir vyriausiems abiejų lyčių dalyviams. Ankstesniais metais visi bėgimo dalyviai, sėkmingai įveikę visą nuotolį, gaudavo atminimo medalius. Šiais krizės metais bėgimo dalyviai gavo popierines atminimo gaireles. Pasak skelbiamos per garsiakalbį organizatorių informacijos, jau kelinti metai iš eilės taurė už gausiausią kolektyvą buvo įteikta Lietuvos šaulių sąjungos vadui Juozui Širvinskui – bėgime dalyvavo 887 šios organizacijos nariai. Antrieji pagal gausumą buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovai, kurių buvo 187. Trečioji – Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos grupė, kurią sudarė 43 bėgikai. Vyriausiuoju bėgimo dalyviu pripažintas 87 metų vilnietis Vladas Levickas. Distanciją įveikė ir 71-erių metų Janina Vaizgelienė iš Kauno. Jauniausiais pripažinti vilniečiai aštuonmetis Mantvydas Kriaučiūnas ir devynmetė Liucija Vaicenavičiūtė. Praėjus vos daugiau nei pusvalandžiui finišavo ir pirmasis bėgimo dalyvis – Darius Sadeckas.

Pernai bėgimo dalyviams švietė saulė, o šiais metais juos bėgti skubino galimos pūgos baimė. “Buvo malonu bėgti darniai į taktą su kariūnų kuopa”, – pasakojo bagaslaviškietis šeštokas Rimvydas, kuris bėgime dalyvavo pirmą kartą. Jis visą kelią bėgo šalia ilgos karių rikiuotės. Kaip tikras kareivis koja į koją devynis kilometrus… Bėgdami kariai garsiai skandavo. Jiems pritarė ir Rimvydas. Šį bėgimą jis prisimins visą gyvenimą. Po finišo dalyviai buvo vaišinami karšta arbata ir saldžia bandele.

Remigijus Bonikatas