Gelvonuose atgijo senosios kaimo tradicijos

Šauniai atrodė gražiai pasipuošusių jaunikaičių būrelis (Gelvonų vidurinės mokyklos vaikinų vokalinis ansamblis).

Vasario 25 dieną Gelvonų kultūros namuose vyko Gelvonų seniūnijos Kultūros diena -  teatralizuotas koncertas “…šviesėk dangau, pažadink žolę”. Koncertas sulaukė didžiulio susidomėjimo – erdvi Gelvonų kultūros namų salė buvo pilnutėlė.

Scenos gilumoje – stebuklingai graži troba. Langai papuošti dekoratyviniais drožiniais, akį traukia pravertos ir gražiai išdažytos langinės. Taigi, visas teatralizuot koncerto veiksmas vyksta vienoje senovės tradicijas gerbiančioje kaimo sodyboje. Ryte iš trobos į kiemą išeina šeimininkas su šeimininke, dairosi aplinkui, retkarčiais savo žvilgsnius nukreipia į viršų. Kalbasi apie artėjantį pavasarį: apie saldžią beržų sulą, apie kasdien vis anksčiau šviesėjantį dangų. Atbėga miško fėjos (merginų modernaus šokio kolektyvas). Merginos scenoje sklando tarsi plunksnelės ir, pranešusios apie artėjantį pavasarį, džiaugsmingai klegėdamos išnyksta. Į kiemą ateina pradinukų vokalinis ansamblis. Šiame būryje apie savo gyvenimą dainuoja ir bitė, ir drugelis, ir sraigė, ir boružė, ir dar keli įdomūs vabalai… Pagaliau išsimiegojusios ir apsiginklavusios didžiulėmis šluotomis pasirodo dvi gražuolės šeimininkų dukterys. Jos šluoja kiemą ir kalbasi apie Gavėnią. Šis laikas merginoms nelabai patinka: nevalia nei šokti, nei dainuoti, nei mėsos valgyti… Viena kitą gąsdina: “…taigi, išlenda iš krūmų Gavėnas, dairosi aplinkui ir galanda peilį. Jeigu kas nors valgo mėsą, tai džirgžt per liežuvį!” Iš tų nervų trenkia šluotas į žemę ir pradeda peštis, tačiau pačiu laiku ateina motina, apibara dukreles ir išvaro kiaušinių rinkti. Tuo tarpu kieman įvingiuoja folklorinis ansamblis “Dagilėlis” ir, dainuodamas “žilvitis žaliuoja, vaikučiai dainuoja…”, sukasi ratu.

Toliau sodyboje švenčiamos Verbos. Kieme verbomis plakasi šeimyna. Verbomis nešini ateina kaimynai. Vyrai ir moterys prisimena įvairius burtus, kaimynas Stanislovas papasakoja šiurpų atsitikimą apie mergą ir velnią, moterys pažeria priežodžių srautą, visiems dalija vertingus patarimus. Kažkuriam pareiškus, kad verba apsaugo ir nuo griaustinio, kaip tyčia netoliese trenkia žaibas, ir visi išsilaksto. Net salėje sėdintys žiūrovai trumpam apkursta… Vėliau šeimininkai žiūrovams papasakoja apie Didžiąją savaitę ir Velykas. Pasak jų, svarbiausia iki Velykų grąžinti visas skolas, o tą dieną niekam nieko neskolinti, nes, priešingu atveju, – savo laimę atiduosi… Į kiemą suguža didelis būrys vaikų (folklorinis ansamblis “Dagilėlis”). Pramuštgalviai atėjo kiaušiniauti, tačiau šeimininkė nepėsčia ir veltui savo turto nedalija. Vaikams tenka sušokti “Grečenikę” ir garsiai padainuoti apie “grūšioj” tupinčią pelėdą. Po kiaušiniautojų apsilanko vaikų liaudies muzikos ansamblis ir suskelia “Senelio polką”, šauniai pastriksi vaikų tautinių šokių kolektyvas “Gelvinta”. Šeimininkų dukterys ilsisi – supasi sūpynėse ir atidžiai klausosi merginų vokalinio ansamblio atliekamų dainų. Jas ypač suintriguoja žodžiai: “žali lapai nubyrėjo, per upelį nutekėjo, ten seselė ištekėjo…”, tačiau kieman atėjęs tėvas aplaisto merginas vandeniu ir dainininkės garsiai spiegdamos išsilaksto. Netrukus pasirodo šaunių ir gražiai pasipuošusių jaunikaičių būrelis. Tėvas džiaugiasi ženteliais. Nieko nelaukdami vaikinai užtraukia: “išsirinki sau bernelį ąžuolėlį…”. Seserys vos ne išsižiojusios klausosi tokios dainos – net jų skruostai iš susijaudinimo parausta. Patenkintas tėvas išsiveda vaikinus į trobą “pailsėti”. Grojant maršui sueina folklorinis ansamblis “Savingė”. Už svetingumą šeimininkams įteikiama papuošta margučiais Velykinė eglutė. Armonininkai iš Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokyklos groja valsą. “Savingė” padainuoja “Gale lauko toli”. Po dainos vyrai sugalvoja pasilinksminti – pradeda margučių mušynes. Mušėjams kyla įtarimas, kada vienas iš jų neįtikėtinai lengvai suskaldo visų kitų margučius. Pasirodo, kad šio kiaušinis – medinis. Tik per plauką iš mušynių neįsiplieskia tikros muštynės. Moterys vyrus išskiria, ir šventė tęsiasi. “Savingė” sušoka “Kvėdarnos galiopą”, o jaunimo šokių kolektyvas – “Antano kadrilį”. Šeimininkai svetingi, jie visus pakviečia į Atvelykį. Koncertas baigiasi daina “Prašom svečiai kieminėt”.

Smagu, kada kartu susiburia jaunimas ir senimas, kada scenoje atgyja senosios kaimo tradicijos. Gelvonuose daina ir šokis į vieną smagų būrį suvedė įvairių profesijų žmones. Žiūrovai džiaugėsi reginiu ir ilgais plojimais įvertino koncertą.

Remigijus Bonikatas