Atiduokime duoklę praeičiai

Mintys ne tik sau

Jis – 1917 metų Lietuvos Tarybos narys, 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, nenuilstantis kovotojas už lietuvišką žodį. Ir dar – KUNIGAS. “Dievas supras tavo maldą, jei tu kalbėsi ir melsies jam lietuviškai”, – aiškino jis tikintiesiems ir už tai buvo suimtas. Musninkų bažnyčios klebonas taip ir užgeso šioje šventovėje tiesiog prie altoriaus eidamas laikyti Šv. Mišių 1928 metais (55 metų). Amžinojo poilsio Jis atgulė Musninkų bažnyčios šventoriuje. Tai – ALFONSAS PETRULIS. Jo atminimui aikštė prie bažnyčios buvo pavadinta Kunigo Petrulio aikšte (ANOJ – prieškario Lietuvoj). Sovietmečiu primiršta. Liko tai, kas išsaugota tik senų vietos gyventojų atmintyje ir širdyse.

1989 metais Musninkuose iškilmingai paminėtas Lietuvos nepriklausomybės gimtadienis. Prie Signataro kapo atėjo daug žmonių, dalyvavo svečių iš Širvintų, Vilniaus, giminių. Pagerbtas Alfonso Petrulio atminimas, pasakyta gražių žodžių, sugiedotas Lietuvos himnas. Laiko dulkės nušluostytos. Ar ilgam? Ar visam laikui? Nebėra senolių musninkiečių (jie irgi atgulė amžinojo poilsio), nebėra ir lentelių A. Petrulio aikštėje, ir aikštės pavadinimo nebėra…

Šią vasarą Čiobiškio pagrindinės mokyklos aštuntos klasės mokiniai grįžo namo iš ekskursijos. Pakeliui sustojo Musninkuose. Mokytoja R. Gurčytė davė užduotį: kas greičiausiai suras kunigo A. Petrulio gatvę ar aikštę, tas gaus prizą. Mačiau, kaip vaikai bėgiojo į visas puses, klausinėjo žmonių, bet nerado. Graudu, ar ne? O, kita vertus, gera, kad apie šią istorinę asmenybę žino. Ačiū mokytojai ir tiems vaikams.

Neseniai, gal prieš trejus, o gal ir daugiau metų peržiūrėti gatvių pavadinimai, prikaltos lentelės. Tačiau to pavadinimo, kurio ieškojo Čiobiškio aštuntokai, NĖRA. Pamiršta. Kodėl? Nenoras? Nežinojimas? Nesutarimas su vietos visuomene? O gal išvis tie žmonės, nuo kurių tai priklausė, nesklaidė istorijos vadovėlių puslapių?

Netrukus švęsime Vasario 16-ąją, vėl ateisime prie Signataro A. Petrulio kapo (tai padaryti ruošiasi bendruomenės “Spindulys” tarybos nariai). Atrodo, pats laikas ištaisyti klaidą – atstatyti aikštės pavadinimą visam laikui. Kaip ir buvo: “Kunigo A. Petrulio aikštė”. Tai – istorijos dalis. Tai – musninkiečių duoklė praeičiai.

Pagarbiai,

S. Šidagienė

P. S. Taip pat išnyko visų musninkiečių pamėgtas, net ir sovietmečiu gyvavęs gatvės pavadinimas “Musės takas”. Po sunkių darbų juo skubėdavo žemdirbys prakaitą nuprausti Musės upelyje, jaunimas – į pasimatymus, o žiemą – slidinėti ant Musės kalnelių.

Ant sukiužusios trobelės – lentelė su užrašu “Parko gatvė”. O gatvės nėra – tik keliukas. Ir parko Musninkuose nėra. Kaip nepagalvota!