20 metų drauge – su muzika ir daina

 Anciūnų kaimo kapela.

Anciūnų kaimo kapela.

Turbūt Širvintų rajone nerasime žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Anciūnų kaimo kapelą. Ši kapela – nuolatinė Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono ir netgi visos Lietuvos renginių dalyvė, 2008 metais pelniusi Igno Šeiniaus premiją, ne vieną kartą apdovanota įvairiomis padėkomis ir diplomais už turiningą koncertinę veiklą. Tiems, kurie domisi liaudiška muzika, gerai pažįstamas ir vadovas Gediminas Makauskas. Tai žmogus, kuris prieš 20 metų Anciūnuose įkūrė liaudiškos muzikos kapelą, visus tuos metus jai vadovavo ir tebevadovauja iki šiol, pats groja ir dainuoja joje, netgi su savo kapela dalyvavo Lietuvos televizijos studijoje. Kapelos 20-jo jubiliejaus proga Gediminas Makauskas sutiko pasidalyti prisiminimais su „Širvintų krašto“ skaitytojais.

– Anciūnų kaimo kapela šiemet švenčia 20-ties metų jubiliejų. Lygiai tiek metų šiam kolektyvui vadovaujate Jūs. Tad papasakokite, kaip atsirado šis kolektyvas? Kodėl Jūs, prieš 20 metų dar jaunas vyras, subūrėte liaudiškos muzikos kapelą?

– Kai 1982 metais pradėjau dirbti tuometiniuose Anciūnų kultūros namuose su pavieniais muzikantais, dalyvaudavome įvairiuose renginiuose. Vienas iš svarbiausių būdavo tradicinė rajoninė dainų šventė, kur grodavome jungtinėje rajono kaimo kapeloje su Antanu Zaremba priešakyje. Laikui bėgant, atsirado naujų muzikantų ir vieną kartą rimto susitikimo su draugu Artūru metu gimė idėja suburti visus muzikantus į krūvą ir pabandyti groti kartu. Pirmieji susirinko Rimantas Jankauskas, Jonas Andrikonis, Artūras Krapas, Algis Stonys ir aš. Pirmieji viešieji pasirodymai buvo Anciūnų kultūros namuose. Kai mus pastebėjo Kultūros centro darbuotojai, buvome pakviesti pasirodyti Širvintų kultūros centre 1997 metų vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime. Šią dieną mes ir laikome Anciūnų kapelos gimtadieniu. Jei ne visų dalyvių meilė ne tik liaudiškai, bet ir estradinei muzikai, ne noras muzikuoti, būti kartu, manau, šis kolektyvas nebūtų atsiradęs.

Pirmasis pasirodymas Širvintų kultūros centre 1997 metų vasario 16 dieną. Iš kairės į dešinę: Gediminas Makauskas, Algis Stonys, Rimantas Jankauskas, Jonas Andrikonis, Artūras Krapas.

Pirmasis pasirodymas Širvintų kultūros centre 1997 metų vasario 16 dieną. Iš kairės į dešinę: Gediminas Makauskas, Algis Stonys, Rimantas Jankauskas, Jonas Andrikonis, Artūras Krapas.

– Koks buvo pats pirmasis kapelos koncertas žiūrovams? O jaudulio ar daug būta?

– Kaip minėjau, pirmieji groti pradėjome vyrai. Kai žmonoms pabodo laukti vyrų, grįžtančių po koncertų, nutarė prisijungti prie kolektyvo. Taip susidarė beveik šeimyninė kapela. Žiemą repetuodavome pas mus namuose, kadangi kultūros namai buvo nešildomi. Prasidėjo koncertinės išvykos po rajoną, respubliką. Na, o jaudulį prieš kiekvieną pasirodymą tenka patirti, ypač, kai koncertuojama savo krašto žmonėms.

– Kas, be Jūsų, kapeloje tebegroja 20 metų? Išvardinkite visus senbuvius. Pasidžiaukite tais, kurie gros kovo 4 dieną vyksiančiame jubiliejiniame koncerte?

– Šiuo metu kapeloje muzikuoja mano žmona Rita, kuri jau baigia sutramdyti patį didžiausią instrumentą – kontrabosą. Rita visada geranoriškai ir nuoširdžiai padeda ir dalyvauja visuose organizuojamuose renginiuose. Abu dabar džiaugiamės dviejų anūkyčių krykštavimu. Kapeloje dalyvauja Alvyda ir Artūras Krapai. Alvyda – puiki dainininkė, muša tambūriną, valdo barškutį, visur ir visada aktyvi, visur suspėjanti, energinga, gera artistė, atliekanti pagrindinius vaidmenis Anciūnų mėgėjų teatro vaidinimuose, Anciūnų seniūnaitė, gimusi ir augusi šiame krašte, suviliojusi suvalkietį Artūrą – būgnų meistrą, veterinarijos gydytoją. Abu užaugino ir išleido į gyvenimą keturis vaikus, dabar džiaugiasi keturiais anūkais. Dideliame draugų ir giminių rate smagiai atšventė perlines vestuves, taip pat ir savo asmeninius jubiliejus. Virginija ir Rimantas Jankauskai – kapelos senbuviai. Virginija dainuoja, braukia į taktą per brauktuvę, pareiginga ir tvarkinga, gražiausios sodybos šeimininkė. Rimantas kapeloje groja akordeonu, puikus artistas, darbštus, rūpestingas ir pavyzdingas tėvas. Abu gimę ir augę Anciūnuose, gyveno netoli vienas kito, kai susitiko, taip ir pasiliko, neseniai apvesdinę sūnų, dabar ruošiasi ištekinti ir dukrą. Jonas Andrikonis – armonikininkas, puikus dainininkas, kapelos siela, visada su nuotaika, gimęs ir augęs gretimame Beivydžių kaime. Su žmona Laima užaugino sūnų ir dukrą. Duktė Indrė – smuikininkė, anksčiau grojusi mūsų kapeloje, dabar mokosi Kaune, Muzikos akademijoje, groja Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos kameriniame orkestre, kuris neseniai gastroliavo JAV. Algis Stonys – armonikininkas, dainininkas, geros dūšios, tikras dzūkelis, kaip toj dainoj: „Dzūkas paguos, dzūkas tau širdį atiduos“ – ir dar atsiprašys. Nors užaugino vieną dukrą, bet turi tris anūkus. Laima ir Alvydas Gelūnai – sesuo ir brolis iš Beivydžių kaimo. Laima – puiki dainininkė, muša barškutį, groja ir gieda Kiauklių bažnyčios chore. Alvydas kapeloje pučia klarnetą, bet gali groti ir visais kitais instrumentais, vadovauja savo šeimyniniam ansambliui, kur, be jo, groja sesuo Laima ir brolis Gintas. Jie mus linksmins vakaronėje po jubiliejinio koncerto kovo 4-ąją. Su žmona Rima augina sūnų ir dukrą. Muzikali šeimyna, ko gero, pratęs šeimyninio ansamblio dinastiją. Nors Alvydas dabar gyvena Ukmergėje, tačiau prisitaiko ir dalyvauja kapelos veikloje. Stanislovas Markevičius – akordeono virtuozas, augęs Šešuolių parapijoje, gyvenęs Vilniaus mieste ir vėl sugrįžęs į kaimą, buvęs vestuvių muzikantas, nuo 2003 metų mūsų kolektyve.

Vienintelis toks koncertas bažnyčioje per dvidešimt metų.

Vienintelis toks koncertas bažnyčioje per dvidešimt metų.

– Kokiose TV laidose dalyvavote?

– „Gero ūpo“ laidoje dalyvavome 2004, 2005 metais, „Duokim garo“ – 2007 m.

– Įsimintiniausios koncertinės išvykos?

– Tarptautinis liaudies muzikos ir dainų festivalis Postavuose (Baltarusija) – tai gana aukšto meninio ir techninio lygio renginys su profesionaliais vedėjais ir įvairiapuse programa, festivalis vyko tris dienas, buvo organizuotos išvykos, gausios vaišės. Įsimintinas koncertas Molėtų rajono Stirnių Jono Nukankintojo bažnyčioje. Kadangi teko koncertuoti pačioje bažnyčioje, tai buvo vienintelis toks koncertas per dvidešimt metų. Dauguma kolektyvo narių smagiai keliavome po Italiją. Nors tai buvo kelionė su keliomis rajono kaimo bendruomenėmis, teko ir pakoncertuoti susitikimuose su italų bendruomenėmis. Kai keliauji su daina – kelias neprailgsta. Kiekvienas koncertas ar išvyka yra savotiškai įdomi ir įsimintina, pasimiršta ligos ir bėdos, kai darai tai, kas kitiems suteikia džiaugsmą, tai ir pačiam gyventi smagiau.

2008 metais Anciūnų kapelai įteikta Igno Šeiniaus premija.

2008 metais Anciūnų kapelai įteikta Igno Šeiniaus premija.

– Anciūnuose vykusiuose renginiuose teko matyti pasirodymus svečių, atvykusių netgi iš Ukmergės, Panevėžio, Ignalinos rajonų. Kaip pavyksta prisivilioti saviveiklininkus koncertuoti į Anciūnus? Gal veikia kultūriniai mainai?

– Taip. Dažniausiai taip ir darome vadinamuosius barterinius mainus. Už „ačiū“ šiais laikais niekas nevažiuoja. Žiūrovai mieliau nusiteikę ateina pasižiūrėti dar nematyto kolektyvo, o ir patys, kai išvažiuojame, yra proga save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Ankščiau išvykų turėdavom tikrai nemažai. Teko koncertuoti tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“ Kernavėje, Širvintose, Jūros šventėje Klaipėdoje, respublikinėse kaimo kapelų šventėse-varžytuvėse „Kaimynėli, būki svečias“ Širvintose (kiekvienais metais), dukart dalyvavome televizijos laidoje „Gero ūpo!“, koncertavome respublikiniame moterų suvažiavime Vilniuje, kelissyk vykome į respublikines derliaus šventes Marijampolėje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Utenoje. Mūsų būta ir tarptautinėje kapelų šventėje „Aleksiuko bandonija“ Kupiškyje, koncertuota tarptautinėje knygų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose, respublikinėje kapelų šventėje-varžytuvėse „Suvažiavo – sugužėjo“ Molėtuose, buvome koncertuoti Ignalinos rajone, Ceikiniuose. Anciūnų kaimo kapela yra koncertavusi daugelyje didesnių ir mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių.

Anciūnų kaimo kapela Kiauklių kultūros namuose. 2017 m.

Anciūnų kaimo kapela Kiauklių kultūros namuose. 2017 m.

– Kaip sudaromas kapelos repertuaras? Juk koncertinė programa kaskart žavi žiūrovus, palydima audringais plojimais. Kaip gimė daina apie Anciūnus? Kas žodžių autorius? Kieno muzika?

– Yra dar daug neišdainuotų gražių, gerų lietuvių liaudies dainų, todėl pasirinkti yra iš kur. Dainai apie Anciūnus žodžius parašė poetė Leonora Jankeliūnienė iš Ukmergės, kuriai tariame nuoširdų AČIŪ, muziką – Stanislovas Markevičius. Ačiū jam.

– Turite didžiulį būrį gerbėjų, gal net rėmėjų. Paminėkite tuos, kurie daugiausiai padėjo Jūsų kūrybiniame kelyje.

– Geriausi gerbėjai yra draugai, giminės, pažįstami, o pagrindinis rėmėjas – Anciūnų bendruomenė.

– Pasidalykite ateities planais.

– Manau, kad koncertų niekados netrūks, nes retas renginys apsieina be kaimo kapelos. Svarbiausia, kad būtume visi sveiki ir kartu. Visiems kolektyvo nariams linkiu visokeriopos sėkmės ir tariu nuoširdų AČIŪ už tai, kad dvidešimt metų esame drauge.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Romas Zibalas
Nuotraukos iš Gedimino Makausko asmeninio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “20 metų drauge – su muzika ir daina”

  1. Regina parašė:

    Sveikinu šią nuostabią kapelą. Jūsų nuostabi muzika ir graži daina tegul dar ilgai linksmina Jūsų klausytojus.Sėkmes,stiprios sveikatos ir gražių melodijų laukiame mes.

  2. to to parašė:

    Pritariu. Bet ir kiti fainuoliai.

  3. zps parašė:

    Fainuoliai Krapai.

  4. Anonimas parašė:

    Saunu

  5. i parašė:

    tai mūsų rajono žiburys .

  6. Valio parašė:

    Saunus kolektyvas! Puikus straipsnis. Sekmes jums kuryboje

Comments are closed.

scroll to top