Vienas iš Vyriausybės strateginių tikslų…

Mintys ne tik sau

2008 metų gegužės 19 dieną pasirašytame tada laikinai ėjusios švietimo ir mokslo ministrės pareigas Romos Žakaitienės įsakyme „Dėl 2008 – 2009 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų“ kalbama apie kitų metų mokyklų bendruosius ugdymo planus. Juose sakoma, kad „klasės jungiamos… …reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu nustatyta tvarka“. O šioje „tvarkoje“ 6.5.2. straipsnis teigia, kad „bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – (5-8 klasės), neturinčios po 10 mokinių. Jos jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja arba septintoji su aštuntąja. Pasirodo, buvusios ministrės Romos Žakaitienės dėl klasių jungimo kaltinti negalime, nes 2004 metų įsakymą patvirtino tuometinis švietimo ir mokslo ministras… Algirdas Monkevičius.

Jeigu kas prisimena, tai šio ministro vadovavimo švietimui laikais buvo pradėtos masiškai uždarinėti mokyklos (vykdoma švietimo reforma). Tiesa, ministerijos klerkai tvirtino ir tada, ir dabar teigia, kad viską sprendžia savivaldybės, atsižvelgdamos į vietinę situaciją. Įdomu, kad ir Širvintų savivaldybei 4 metus ta vietinė situacija buvo gera, nors kaimo mokyklų klasėse tada taip pat dažnai mokėsi mažiau nei 10 mokinių, tačiau jos nebuvo jungiamos. Šiais metais Savivaldybė nutarė, kad nevalia ignoruoti 2004-ųjų metų įsakymo. Kyla įtarimas, kad toks sprendimas susijęs su seno-naujo švietimo ir mokslo ministro atėjimu į valdžią.

Ne vieną kartą esame girdėję, kaip mūsų Ministras Pirmininkas giriasi, kad gyvenimas Lietuvoje kasmet vis „gerėja“ ir „gerėja“, kad į Lietuvos biudžetą įplaukia vis daugiau milijonų litų… Keista, tačiau praktiškai tų litukų net prioritetinėms sritims, tarp jų ir švietimui, trūksta. Gyvenimas vis gerėja, o pinigėlių vis labiau trūksta. Pinigų trūkumu skundžiasi ir mūsų Savivaldybė. Savaime aišku, dėl to kaltos išaugusios naftos kainos, besočiai mokytojai ir begėdžiai marsiečiai, atskridę ir iščiulpę visą rajono biudžetą… Patikėkite, esmė yra kitur…

Vienas kitais metais planuojamų sujungti klasių penktokas pasakė: „Kaip norite, taip ir darykite, tačiau aš į tokį „durnių laivą“ tai neisiu!“ Ir jis yra teisus!

Taip, čia Lietuva, čia lietus lyja. Būtų puiku, kad lytų pinigais… Valdžios vyrams tereikėtų kibirą pastatyti ir išsispręstų visos problemos. Nenoriu nieko auklėti, tačiau norisi paklausti, ar galima ugdant mūsų visų vaikus vadovautis vien naudos ir pelno sąvokomis? Ar nebus taip, kad šis penktokas po kurio laiko buvusiam valdžios vyrui taip pat parodys „špygą taukuotą“? Ar nekasame sau ir savo valstybei duobės?

Tūlas pilietis gali pasakyti: „Kas čia baisaus? Be mokslo vis vien neliks…“ Esmė ta, kad klasių jungimas – pirmas žingsnis, vedantis prie kaimo mokyklų išnykimo. Ar norės tėvas leisti savo vaiką į tokį „durnių laivą“? Ar gali tokioje klasėje diferencijuotai ar dar kitaip „…uotai“ sėkmingai dirbti mokytojas? Kaip gali tokioje klasėje susikaupti mokinys? Kas gali atsakyti į šiuos ir panašius klausimus? Kas galų gale prisiims atsakomybę už tokius sprendimus? Ar nors vienas iš ministerijos atstovų atvyko į kaimo mokyklą pasikalbėti su mokytojais ar kaimo bendruomene? Ne! Nes tik litų skaičiuoklės vietoj smegenų galvoje sukasi…

Vieną senovės romėnų užkariautojų politinį principą valdžios vyrai gerai žino: „Skaldyk ir valdyk“. Dažnam kaimo mokytojui kyla klausimas „Ar reikėjo streikuoti? Dabar kenčiame mes, kaimo mokytojai, juk miesto mokykloms klasių jungimas negresia. Atvirkščiai, po tokio žingsnio jos tik papildys savo mokinių krepšelį. Mokytojai liko sukiršinti su kita mūsų visuomenės dalimi. Atseit dėl mokytojų atlyginimų pakėlimo paimami pinigai iš kitų sričių. Pavyzdžiui, Vyriausybė 100 milijonų „nukrapštė“ nuo Nacionalinio stadiono statybos. Tik kyla klausimas, kur tie milijonai? Juk rajonų savivaldybės skundžiasi, kad nėra pinigų mokytojų atlyginimams, kad reikia labai taupyti. Taupyti vaikų sąskaita… Siūloma atsisakyti šiek tiek užklasinės veiklos valandų… Taip supriešinami mokytojai su mokinių tėvais. Galų gale kažkoks lunatikas iš ministerijos nusprendė, kad Lietuvoje negali būti vidurinių mokyklų, o tik gimnazijos…

Tarybiniais metais būdavo tokie didžiuliai kiaulių kompleksai. Širvintose buvo toks vienas, žinomas visoje Lietuvoje. Nupenėtas kiaules greitai palydėdavo į „kitą pasaulį“. Turbūt kažkas ir švietimo sistemoje sugalvojo steigti tokius gigantus – mokymo kompleksus, vadinamąsias gimnazijas. Regiu „šviesią“ mūsų švietimo viziją: Širvintose tik viena didžiulė mokykla, į kurią geltonieji autobusiukai tik veža ir veža vaikus. Klasėje jų po 50 ar 60, nes juk reikia taupyti: vienas mokytojas – vienas atlyginimas, vienas kabinetas – vienas remontas, vienas tualetas – viena didelė š… krūva. Kiek pinigų sutaupoma!

Tokie veikėjai nesupranta esminio dalyko. Jau nuo pirmos klasės vaiko galvelėje naikinama kiekvienam žmogui brangi sąvoka: gimtoji mokyla, gimtinė. „Auksiniais“ autobusiukais bevažinėjantys į miestą vaikai jaučiasi čia kaip svečiai, nes tai ne jų gimtojo kaimo ar miestelio mokykla. Tai ko stebėtis, kad tuoj pusė lietuvių išsilakstys po užsienius? Štai žadama uždaryti Gelvonų vidurinę mokyklą… Iki Širvintų – per 20 kilometrų. Tiesa, ironiškai kalbant, yra pas mus vaistų nuo visų ligų – lyg kokia panacėja – geltonieji autobusiukai. Toks vienas jau senokai veža vaikus iš Bagaslaviškio, o iš čia ir Gelvonai netoli. Mokytojai skundžiasi dėl didelio krūvio, tai dabar jis gerokai sumažės… O vaikams dėl to bus geriau? Vaikams, dėl kurių ir egzistuoja visa mūsų švietimo sistema. Ar kas nors įsiklauso į jų norus? Juk kiekvienas iš jų – atskiras ir unikalus pasaulis, turintis „gyvus“ jausmus. Štai kur yra pažeidžiamos vaiko teisės – atimama teisė mokytis savo gimtojoje mokykloje.

Tiesa, Vyriausybė randa lėšų steigti naujas mokyklas Afganistane, Airijoje… Ar iš kvailo ubagiško pasipūtimo, ar kad užsienyje paplekšnotų per petį mūsų Prezidentui arba kokiam ministrui ir pasakytų: „Gut, gut…“ Net tarybiniais laikais valdžia mokyklų neuždarinėjo. Vienais metais Bagaslaviškio vidurinę mokyklą yra baigę tik trys abiturientai… Kažkodėl tada tuometinė valdžia suprato, kad mokyklų, ypač kaimo vietovėse, uždarinėti nevalia. Taigi, dar iki šiol stovi kaimuose buvusių gyvulių kompleksų pastatų griuvėsiai. Vykdant tokią švietimo reformą, ko gero, neilgai trukus kaip mūsų valdžios dvasinio nuopolio simboliai stovės buvusių mokyklų griuvėsiai. Ši švietimo pertvarka įeis į Lietuvos istoriją ir, reikia tikėtis, kad atsakingų už mokyklų naikinimą kaime valdžios atstovų pavardės bus „auksu“ išrašytos ir amžiams liks mūsų bei mūsų vaikų atmintyje.

Pabaigoje pacituosiu vieną sakinį iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų), sudarant Lietuvos Respublikos 2007-2009 metų valstybės biudžetą ir rengiant atitinkamas programas: „plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą“. Gaila, kad šis finansavimas didinamas mokinių ir mokytojų sąskaita, uždarinėjant „ekonomiškai nuostolingas“ mokyklas. Tam daug proto nereikia…

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Vienas iš Vyriausybės strateginių tikslų…”

  1. kasai parašė:

    Bijau, kad nesupranta…

  2. liolia - mokytoja parašė:

    kam to mokslo išvis reikia – auginkime juodadarbius Airijai.O rajono valdžia lenda į subinę aukštesnei valdžiai, lieps – nuogi per miestą pereis, kad tik įtiktų.
    Uždarinėkime mokyklas ir toliau-o kas po to mums pensijas uždirbs?

  3. juzefa parašė:

    Mokytojai pradės vazinėti kooperuotai i sostinę dirbti.Ten pedagogu trūksta. Va tada galės su jungtinėm klasėm dirbti kas tik panorės.Ne tie laikai, kada mokytojas drebėjo dėl darbo vietos, ira šiek tiek da bar kitaip.

  4. kasa parašė:

    Ačiū p.Remigijui už tikslius pastebėjimus. Mūsų valstybė taupo švietimo sąskaita. Tėvai tuo mažai domisi, jie tik piktinasi mokytojų „besotiškumu“, mažai turėdami supratimo apie didžiulę įtampą, kurią patiria mokytojas pamokoje. Paklausus tėvų, ar norėtų dirbti mokykloje, sako – ne, jokiu būdu, aš kurį nors užmuščiau… O pageidavimų iš mūsų valdžios sumažinti valandas, skirtas mokinių papildomam ugdymui, gabiųjų mokinių lavinimui jau turime ir mūsų rajone. Telieka viltis, kad p. Kamienas ir naujoji vedėja p. Jagminienė supranta, kad taupyti reikia kažkur kitur, neaukojant vaikų gerovės.

Comments are closed.

scroll to top
+