Vaikams žadamas ir dietinis maitinimas, bet…

Moksleiviai nuo ateinančių mokslų metų mokyklų valgyklose turėtų maitintis tik visaverčiu maistu. Be to, jie galės išbandyti ir dietinio maitinimo pranašumus. Taip maitinti moksleivius įpareigoja vasarį pakeista higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Respublikinio mitybos centro gydytojų tvirtinimu, daugiau dėmesio skirti racionaliai mitybai skatina kasmet vis prastėjanti vaikų sveikata. Vaikai vystosi ir auga labai intensyviai, o mokykloje dideli protiniai krūviai reikalauja daug energijos, kurią galima atstatyti gera mityba. Virškinamojo trakto ligos dažniausiai vaikus kamuojančių ligų sąraše iš trečiosios vietos šiemet pakilo į antrąją vietą. Be to, padaryti pakeitimus higienos normoje paskatino ne tik minėtos priežastys, bet ir noras, kad vaikai kuo rečiau naudotųsi mokyklose pastatytais užkandžių ir gėrimų automatais. Beje, sako, jog Suomijoje panašūs automatai įjungiami tik po to, kai vaikai papietauja.

Nuo rudens moksleivių valgyklose laukia dar viena naujovė – valgiaraštyje prie kiekvieno patiekalo turės būti nurodyta jo energinė vertė kilokalorijomis. Tai skatins vaikus ne tik mokytis skaičiuoti per dieną suvartotas kalorijas, bet ir labiau domėtis, ką ir kiek jie valgo, formuoti sveikos mitybos įgūdžius. Pasak Mitybos centro specialistų, maitinimas turi būti organizuojamas taip, kad visi moksleiviai pavalgytų šilto maisto. Jis ne tik stimuliuoja virškinimo sulčių sekreciją, bet ir organizmas geriau pasisavina maistą, o vaikas ilgiau jaučiasi sotus, todėl didėja jo darbingumas.

Vaikai turėtų kuo mažiau naudoti nerekomenduotinų produktų – bulvių traškučių ir kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, gazuotų gėrimų, konditerijos gaminių su kremu. Ilgalaikis minėtų produktų vartojimas gali turėti įtakos sveikatai, be to, jie nebūtini vaikų mitybai, nes nesudaro racionalios mitybos pagrindo. Vaisiai ir daržovės, kuriuos valgo moksleiviai, turėti būti užauginti ekologiškuose ūkiuose.

Nuo rudens mokyklose turi būti organizuojamas ir tausojantis, arba dietinis, maitinimas. Tausojantis maitinimas nepelnytai buvo pamirštas nuo sovietinių laikų. Dietiškai besimaitinantys vaikai turi valgyti ne rečiau kaip kas tris valandas.

Visa tai labai puiku. Bet tik iš pirmo žvilgsnio, nesigilinant į esmę. Iš tikrųjų, moksleivių maitinimas – daugeliui mokyklų nemažas galvos skausmas. Viena, maistas brangsta, galima sakyti, ne dienom, o valandom, taigi ir mokinių maitinimas visaverčiais, ekologiniais produktais bus nepigus, antra, Seimui nusprendus nuo rugsėjo pirmosios nemokamai maitinti visus pradinių klasių mokinius ir priešmokyklinukus, iškilo problema, kaip tai konkrečiai padaryti – juk maitinamų mokinių skaičius keliagubai padidės. Tad apie kokią visavertę mitybą galima kalbėti, kai, sakykime, būsimųjų pirmokų tėvų prašoma būti geranoriškiems ir nepykti, jei jų vaikučiai pietus pavalgys apie… dešimtą valandą ryto ar ir anksčiau. Na, gal tam vaikeliui, kuris nepavalgys pusryčių namie, ir tiks tokia tvarka, o štai papusryčiavusiųjų namie dauguma po valandos kitos tikrai nebus išalkę ir maistą tik paknebinės. Taigi – ir maistas nueis perniek, ir vaikai liks alkani. Ir tai ne tik mūsų rajono, bet ir visos šalies mokyklų problema. Tad ir vėl – ar tik nebus paskubėta su tomis higienos normomis ir įstatymų pakeitimais maitinti visus pradinukus nepasidomėjus, ar tam visose mokyklose yra realios galimybės?..

Aldona Bareckienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Vaikams žadamas ir dietinis maitinimas, bet…”

  1. Jubpahnub parašė:

    thats for sure, bro

  2. Nirededa parašė:

    Perfect page!, guy

Comments are closed.

scroll to top
+