„Tėvynė nepamirš jūsų darbų…“

Širvintų jaunųjų šaulių 10-osios kuopos vado Leono Vaicekausko iniciatyva buvo organizuoti keli mokinių žygiai dviračiais nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kovų vietomis. Pasak šiame renginyje dalyvavusio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytojo Jono Stankevičiaus, žygio tikslas buvo aplankyti 1920 metų spalio – lapkričio mėnesiais vykusių Lietuvos kariuomenės kovų su Liucijano Želigovskio legionieriais vietas bei pamatyti, kur tuo laiku ėjo Lietuvą ir Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą skyrusi demarkacinė linija.

Pirmojo žygio metu mokiniai apsilankė Taučiulių kaime, kur buvo atremtos nuo Skėterių kaimo puolusių legionierių atakos. Pabuvota Musninkuose. Jų kryptimi buvo sukoncentruotas Želigovskio kariuomenės smūgis. Musninkų kapinėse mokiniai pagerbė nepriklausomybės kovose žuvusius Lietuvos karius. Pakeliui į Kernavę, Pakalniškių kaime, apžiūrėti bene vieninteliai išlikę to meto apkasų pėdsakai. Kernavės kapinėse ant žuvusių karių kapų buvo padėta gėlių. Iš Kernavės važiuodami palei ėjusią demarkacinę liniją jaunieji dviratininkai apsilankė Draučių kaime ir tylos minute pagerbė ten nužudytų kaimo žmonių atminimą. Toliau žygis tęsėsi per Paspėrius, Bartkuškį ir Skėterius. Mūšio metu Skėteriai ne vieną kartą ėjo „iš rankų į rankas“. Nuo Skėterių palei demarkacinę liniją buvo pasiekti Puoriai, o vėliau per Kielius ir Juodelius žygio dalyviai sugrįžo į Širvintas.

Saulėtą rugsėjo 25 dieną didžiulis dviračius pasibalnojusių mokinių pulkas (žygyje dalyvavo apie 50 žmonių) išsirikiavo priešais „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą. Žygyje dalyvavo ir po kelis atstovus iš Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bei Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos. Prieš išvažiuojant, jaunųjų šaulių kuopos vadas Leonas Vaicekauskas supažindino su žygio maršrutu, visiems dalyviams priminė eismo saugumo taisykles važiuojant dviračiu ir palinkėjo sėkmės kelyje.

Pirmas dviratininkų sustojimas buvo Širvintų kapinėse prie žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę karių kapų. Jonas Stankevičius priminė apie vykusius mūšius prie Širvintų, apie tai, kad žuvusių karių kūnai buvo surasti mūšio vietoje, atvežti ir palaidoti miestelio kapinėse. „Kapų ne tiek jau daug, nes tais laikais nebuvo tokių masinio naikinimo ginklų kaip per Antrąjį pasaulinį karą ar dabar. Svarbu žinoti, kad tais laikais žuvęs karys jau nebebūdavo priešas. Todėl šalia lietuvių karių būdavo laidojami ir lenkai“, – pasakojo istorijos mokytojas.

Klebonas Egidijus Kazlauskas kalbėjo, kad nuo ankstyvųjų krikščionybės laikų valtis yra Bažnyčios simbolis. Ji vienija visus tikinčiuosius, kurie plaukia pasaulio vandenimis. Valtį klebonas palygino su jaunųjų keliautojų dviračiais. „Aišku, kad valtis arba dviračiai suvienija žmones, tačiau labiausiai juos suvienija vieno tikslo siekimas“, – kalbėjo klebonas. Ratu apsupę kapus ir susikibę rankomis, žygio dalyviai pasimeldė už žuvusiuosius ir pajudėjo tolyn. Laukė tolimas kelias – iki Giedraičių dar reikėjo nuvažiuoti apie 25 kilometrus. Pasibaigus maldai, žygio dalyvius išgąsdino gana netikėtas ir stiprus garsas – tai LŠS Gelvonų I-ojo atskirojo būrio vadas Albinas Vaitonis šūviu į viršų atidavė pagarbą žuvusiems kariams.

Pirmą kartą žygio dalyviai sustojo pailsėti Motiejūnų kaime. Keista, tačiau sustojus ir apsidairius, aplinkui nesimatė nė vienos trobos. Pasirodo, kad tais senais laikais kaimo trobos buvo išsidėsčiusios netoli Širvintos upės, t.y. Motiejūnų kaimas buvo visai kitoje vietoje nei dabar. Dabar šioje vietoje – tuščias laukas. Mokytojas Jonas Stankevičius, susėdusiems ant žemės keliautojams, smulkiai papasakojo apie vykusius šiose vietovėse mūšius, apie puikią Lietuvos kariuomenės taktiką. Įdomu buvo pasiklausyti pasakojimo apie septintojo pėstininkų pulko bataliono vado Teodoro balno parengtą planą. Šiam planui pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimas ir divizijos vadas Edvardas Adamkavičius. Pagal tą planą naktį jis kartu su 200 rinktinių karių apėjo lenkų Gardino pulką ir ankstų rytą puolė jį iš flango bei užnugario. Lenkai buvo iš 3 pusių apsupti ir sumušti. Lietuviai paėmė 200 belaisvių, jiems atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės. Netrukus batalionas užėmė Širvintas. Nors želigovskininkai Širvintas dar buvo atsiėmę, bet po pakartoto Balno vadovaujamų lietuvių karių apeinamojo manevro buvo išmušti iš miesto.

Apie pietus žygio dalyviai pasiekė Giedraičius. Dviratininkai sustojo prie paminklo, pastatyto garbingai žuvusiems Giedraičių laukuose už Tėvynės laisvę. Giedraičių vidurinės mokyklos istorijos mokytoja svečiams išdalijo mūšio prie Giedraičių schemas ir smulkiai apie jį papasakojo. Vėliau žygio dalyviai ant žuvusiųjų kapų padėjo gėlių, atminimą pagerbė tylos minute. Paskutinis šios kelionės taškas buvo „padėtas“ Giedraičių A. Jaroševičiaus vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje. Čia dalyviai susipažino su Giedraičių krašto praeitimi ir dabartimi. Pasukę namų link žygio dalyviai pabuvojo ant Laužiškių piliakalnio ir visi, didelei vadovų laimei, sveiki sugrįžo į Širvintas.

Jaunųjų šaulių kuopos vado Leono Vaicekausko organizuoti žygiai mokiniams suteikė daug žinių apie krašto istoriją, apie prosenelių kovas už Lietuvos nepriklausomybę.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “„Tėvynė nepamirš jūsų darbų…“”

  1. 00 parašė:

    jaunieji sauliai valdo!!!

  2. LUKAS parašė:

    GFGFGFGF

  3. ErnestasUztevine! parašė:

    Lietuvai tris kart valio ir pagarba visiems zuvusiems tiek pirmam tiek antram pasaulineme ir lietuvai. Mum reik geros valdzios! Jei norite kad vel iskiltume kaip mindaugo, algirdo ar gedimino laikais dar vytauto! Tiesa sakant man dabar tukstantmeciui renku projektui informacija apie sirvintu savanoriu kariu kapus tad didele pagarba.ir dviratininkams :).

Comments are closed.

scroll to top
+