Širvintose dainavo, šoko, grojo portugalai ir armėnai

Liepos 1-6 dienomis Lietuvoje vyko Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica-2008“. Tarptautinė folkloro festivalių organizavimo taryba prie JUNESCO jį rengia nuo 1987 metų.

Širvintiškiai šiame festivalyje dalyvauja nuo pat pradžių. Šis festivalis mūsų rajono saviveiklininkams buvo 22-asis. Šiemet Gelvonų kultūros namų ansamblis „Savingė“ liepos 4 dieną koncertavo Sereikiškių parke, kur buvo demonstruojamos tradicijos, amatai, nacionalinės virtuvės patiekalai.

Praėjusį penktadienį širvintiškiai priėmė Armėnijos ir Portugalijos delegacijas. Dieną svečiai aplankė Kernavę, vaikščiojo po rezervato teritoriją, apžiūrėjo muziejaus eksponatus, susipažino su žilojoje sostinėje gyvenančiais menininkais ir jų kūryba. Pavakary Portugalijos ir Armėnijos ansambliai atvyko į Širvintas. Prie svečių prisijungė Nijolės Vitkauskaitės vadovaujamas Širvintų kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“ ir Povilo Velikio „Kerniukai“. Jungtinis koncertas pagrindinėje miesto aikštėje vyko dvi valandas.

Armėnijos folkloro grupė iš Kalnų Karabacho (meno vadovas Slava Apresyan’as) atnaujina tūkstantmetes regiono kultūrines vertybes, stengiasi jas perduoti jaunajai kartai. Grupės muzikantai Širvintose demonstravo savo šalyje paplitusius muzikos instrumentus: dhool (būgnelį, vartojamą Persijoje, Indijoje, Pakistane), tar (liutnės šeimos instrumentą, atkeliavusį iš Irano), kamančia (persišką styginį instrumentą), duduk (armėnišką medinį pučiamąjį instrumentą, zurna (medinį birbynės tipo instrumentą, turintį dvigubą liežuvėlį) ir švi (piemenų pučiamąjį instrumentą, panašų į lietuvišką lamzdelį). Armėniškus instrumentus širvintiškiams pristatė Panevėžio kultūros ir meno skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Gvidas Vilys.

Portugalijos Minho folkloro šokių ir dainų grupė (vadovas Joakim’as Manuel’is Pinto) aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. 1997 metais Prancūzijoje vykusiame festivalyje ši grupė buvo pripažinta geriausia ir autentiškiausia.

Minho šokėjai Širvintose dėvėjo įvairią 19 amžiaus pabaigos kiekvieno žmogaus socialinį statusą rodančią tradicinę aprangą (šventinę, jaunųjų, valstiečių, darbinę, piemenų, žvejų…).

„Širvintų kraštui“ svečiai sakė, kad Lietuva jiems labai patiko, čia labai graži gamta, vaišingi ir draugiški žmonės. Užsieniečiai nuoširdžiai dėkojo Širvintų kultūros darbuotojams, aprodžiusiems Širvintų krašto įžymiąsias vietas.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+