Širvintos minėjo Sąjūdžio dvidešimtmetį

Praėjusio penktadienio vakarą renginio organizatoriai kvietė Širvintų krašto žmones atvykti į Kultūros centrą prisiminti, diskutuoti, vertinti, mąstyti apie savo tautą ir jos istoriją, apie Sąjūdį po dvidešimties metų. Žiedu Širvintos – Musninkai – Čiobiškis – Liukonys – Gelvonai – Širvintos važiavo autobusas, kuriuo visi norintys galėjo atvažiuoti, o po renginio grįžti namo.

Į renginį buvo pakviesti ir buvo pažadėję dalyvauti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Širvintose organizatorius žurnalistas Algimantas Čekuolis, Sąjūdžio remiamas kandidatas į Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos deputatus mūsų apygardoje astronomas Gunaras Kakaras, vienas aktyviausių to metų Širvintų sąjūdininkų kunigas Robertas Grigas, tuo metu dirbęs Kiaukliuose.

Gaila, bet nė vienas garbingų svečių tą vakarą į Širvintas neatvažiavo. Kunigas Robertas Grigas atsiuntė laišką, kuriame prisiminė savo bendraminčius, pasveikino širvintiškius su gražiu Sąjūdžio jubiliejumi.

Tarp minėjimo dalyvių matėme daug sąjūdžio aktyvistų, tačiau daugelio pirmosios Širvintų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės žmonių nesimatė, nors apie renginį buvo pranešta rajono spaudoje, kabėjo skelbimai. Dalyviai pasigedo net aktyviausiųjų: Nijolės Balionienės, Stepo Bučio, Jono Šimkaus, Romualdo Sližausko, Eugenijaus Varno. Bene pats aktyviausias Širvintų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Eugenijus Žitlinskas, prisimindamas idealistinius to meto siekius, sakė, kad po dvidešimties metų vėl reikia naujo Sąjūdžio, nes žmonės tylėti nebegali. Gėris privalo nugalėti, tik reikia vėl būti vieningiems, prisiminti prieš dvidešimt metų buvusią dvasią. Jei to nebus, Lietuva bus galutinai išparduota, jauni žmonės emigruos į užsienį. Beje, pasak Eugenijaus, emigravusiems į užsienį reikia tik dėkoti, nes dėl jų padidėjo darbininkų atlyginimai Lietuvoje.

Panašias mintis dėstė Sąjūdio iniciatyvinės grupės narys istorikas Jonas Vitkūnas iš Kernavės. Jis sakė, kad turime gyventi Lietuvoje ir savo šalimi rūpintis, ją mylėti. Pasak jo, nereikia lietuviams jokių atvirų visuomenių, jokių globalizacijų, jokių Sąjungų.

Renginio dalyviai tylos minute pagerbė išėjusius anapilin Širvintų Sąjūdžio žmones: Viktorą Alekną, Antaną Urboną, Donatą Gediminską, Stasį Kuzmą.

Tuo, kad esame laisvi, kad kiekvienas galime be jokios baimės reikšti viešai savo mintis, džiaugėsi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Edmundas Alekna, tremtinys ir politinis kalinys Vytautas Matijošius. Tačiau visų kalbėjusiųjų nuomonė buvo bendra – ne tokios Lietuvos tikėjomės, ne už tokią kovojome, ne tokios norime, tikime, kad gėris anksčiau ar vėliau nugalės.

Minėjimo dalyviai Kultūros centro parodų salėje žiūrėjo kino filmą apie Lietuvos Sąjūdžio ištakas, disidentų kovas už laisvę. Salėje veikė nuotraukų ir spaudinių paroda. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad labai nedaug medžiagos, liudijančios apie tų metų įvykius, yra išlikę. Vyrauja nuotraukos iš asmeninių albumų apie vėlesnius laikus, Aukščiausiosios tarybos pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio viešnagę Širvintose. Pasak kai kurių iniciatyvinės grupės narių, neišliko net Sąjūdžio rajono tarybos susirinkimų protokolai (o gal jie iš viso nebuvo rašomi?). Bandžiau prašyti pačių sąjūdininkų išvardinti buvusius Sąjūdžio rajono tarybos pirmininkus. Niekas net to neprisimena. O gal nenori prisiminti? Visi minėjo tik amžiną atilsį Antaną Urboną. Bet juk dirbo ir kiti: Antanas Stanevičius, Alfredas Putramentas, Albinas Rimša… O, atrodo, taip nedaug vandens nutekėjo. Kas imsis užpildyti šią spragą, kad įvykiai nenueitų į užmarštį, istorija nebūtų iškraipyta? Reikia pripažinti, kad kai kurios politinės jėgos, oi, kaip nori pasisavinti Sąjūdžio nuopelnus, izoliuoti, apjuodinti žmones, kurie buvo būtent pirmieji, patys drąsiausi, labiausiai rizikavo.

– Ar gerai elgiamės? – klausė Vytautas Matijošius.

Skverelyje prie „marių“ minėjimo dalyviams dainavo Audronės Burakovienės vadovaujamas choras „Navis“, vokalinis ansamblis. Nuotaikingai griežė Anciūnų kaimo kapela. Komunalininkai sukrovė laužą, primenantį Baltijos kelią. Laužą uždegti buvo paprašytas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Sąjūdžio rajono tarybos pirmininkas Albinas Rimša. Renginį vedė viena Širvintų sąjūdžio aktyvisčių mokytoja Stanislava Krušinskienė ir Savivaldybės darbuotoja Rima Nainienė.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Širvintos minėjo Sąjūdžio dvidešimtmetį"

  1. Camille parašė:

    Na gal manantys, jog šimtadienis yra su sanktoua ar bet kokiu kitu įsimintinu įvykiu sulyginama šventė, turi savo svarių motyvų. Tik gaila, kad nelabai nori jų išsakyti, o pyksta dėl viešai išsakytos nuomonės pakomentavimo.

Comments are closed.

scroll to top
+