Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada

Nuomonių kryžkelė

Nuo nepriklausomybės pradžios iki šiol Lietuvos švietimo sistema patyrė kelias pertvarkų bangas. Daug vilčių dėjome į tautinę mokyklą, tačiau šioms idėjoms nebuvo lemta išsipildyti. Vėliau buvo susidomėta kitų šalių švietimo sistemomis ir pradėta jas kopijuoti. Ir tai virto iliuzijomis, išgaravo kaip ryto rasa. Prieš šių metų rugsėjo pirmąją susirinko visi per pastaruosius septyniolika metų buvę Lietuvos švietimo ministrai. Paanalizavę nuveiktus darbus padarė išvadą, kad visos pertvarkos nedavė teigiamų rezultatų, kad milijonai išleisti vėjais, mokytojo autoritetas visuomenėje visiškai sugriautas. Keisčiausia, kad už ministrų, valdžios padarytas klaidas nė nesiruošiama atsakyti. Kaltinami mokytojai, kad nevykdė reformų. Lengviausia visą kaltę suversti jiems. 

Paskutinis pertvarkos etapas, vykdytas 2003-2008 metais, buvo pats skaudžiausias. Šalyje uždaryta 800 įvairių mokyklų, apie 130 tūkstančių sumažėjo mokinių skaičius. Keliasdešimt tūkstančių jų su tėvais išvyko laimės ieškoti į užsienį. Dabar, vykstant pasaulio ekonominei krizei, daug jų sugrįžta namo. Prasidės naujos problemos. Vaikų lopšelių-darželių jau trūksta, mokyklų klasėse mokinių skaičius padidintas iki maksimumo. Tokia Vyriausybės lėšų taupymo politika. Labai sumažėjus mokinių skaičiui, Vyriausybė tikėjosi, kad tarp mokytojų bus didelė konkurencija, bus galima jais manipuliuoti, tačiau įvykiai pakrypo į kitą pusę. Apie 13 tūkstančių mokytojų pasirinko kitą darbą arba išvyko į užsienį. Mokyklose jau dveji metai trūksta beveik 2 tūkstančių mokytojų. Kasmet pedagogo specialybę įgyja apie 6 tūkstančius universitetų absolventų, deja, tik keli šimtai jų įsidarbina mokyklose. Dalis išvyksta į užsienį ir dirba auklėmis, kiti pasirenka geriau apmokamas ir lengvesnes profesijas. Pastaruoju metu iškilo dar viena rimta problema: pedagogines studijas pasirenka patys silpniausieji abiturientai, kurie neįstoja į kitas aukštąsias mokyklas. Vyriausybės bandymai bendrojo lavinimo mokyklose įdarbinti kitų specialybių absolventus (jiems žadėti dvigubi atlyginimai, būtų paskirti mokytojai-kuratoriai) nedavė rezultatų. Atsirado vos kelios dešimtys norinčių. Tokia priemonė tik dar kartą papiktino kitus mokytojus.

Kasmet žadama mokytojams sumažinti papildomų darbų, už kuriuos jie negauna atlyginimo. Bet „popierizmo“ tik daugėja. Tas „popierizmas“ reikalingas tik tikrintojams, iš popierių sprendžiantiems apie mokytojų darbo kokybę. Tikrintojų – šimtai. Ir jų atlyginimai, beje, iš to paties katilo, kelis kartus didesni negu mokytojų.

Visos partijos prieš rinkimus švietimui teikia prioritetą ir žada tam skirti 6 procentus BVP (anksčiau švietimo sistemai buvo skiriama 3,2, šiemet – 4,9 procento). Iš tikrųjų mokytojų atlyginimai nuo devyniasdešimtųjų metų ne augo, bet mažėjo, nes mažėjo litų perkamoji galia. Finansų analitikai patvirtino, kad šiemet 45 procentais padidėjusį mokytojų atlyginimą iki metų pabaigos „suės“ infliacija.

Daug pinigų, skirtų vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams, nueina vėjais. Vienam dalykui vyresnėse klasėse išleidžiami 3-5 vadovėliai. Mokytojas, pasirinkdamas vadovėlį ir rašydamas ugdymo programą, nežino, kokios bus egzaminų užduotys. Orientuojamasi į praėjusių metų egzaminą. Tai dar viena loterija – bet ji dvyliktokams! Nenaudojami vadovėliai, kurių leidybai išleisti milijonai, nurašomi į makulatūrą, už kurią gaunami centai.

Mūsų rajonas Vyriausybės švietimo politiką vykdė uoliausiai, buvo lyderis: pertvarkytos miesto vidurinės mokyklos, daug mokyklų uždaryta. Pertvarkos rezultatus jau pajuto viso rajono gyventojai: kaimuose gyvenančių žmonių vaikai privalo keltis dar prieš šešias ir žiemą šaltyje laukti autobusiuko.

Vaikų lopšelių-darželių trūksta visoje Lietuvoje, nes gimimų skaičius ėmė sparčiai didėti. O mūsų rajono vadovai pasirinko „labai protingą“ sprendimą – perstatyti miesto vaikų lopšelio-darželio dviejų aukštų pastatą ir įrengti Pradinę mokyklą.

„Saliamoniškas“ sprendimas priimtas ir dėl Meno mokyklos. Lyg nežinota, kad ji prisiglaudusi privačiame pastate, kad šiandien ar rytoj reikės išsikelti. Susirūpinta tik tada, kai šeimininkas pasakė, kad sutarties nebepratęs. Staigiai panaikintas L.Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bendrabutis ir užsiimta patalpų rekonstrukcija. O ar nebuvo galima ramiai tos problemos išspręsti statant Pradinę mokyklą, galbūt prieš pradedant renovuoti senosios Poliklinikos pastatą?

Nuo rugsėjo pirmosios 15 procentų turėjo padidėti mokytojų atlyginimai. Tam biudžete neatsirado pinigų, nes rugpjūčio mėnesį į biudžetą nebuvo surinkta planuotų 175 milijonų litų. Vėl „saliamoniškas“ sprendimas – sumažinti papildomojo ugdymo valandų skaičių, t. y. mokinius – į gatvę…

Pastarųjų dienų įvykiai pašiurpino visuomenę. Nekontroliuojamos, neprognozuojamos, pasijutusios nebaudžiamos jaunimo gaujos visai suįžūlėjo. Vilniuje sumuštas net prokuroras. Prieš rinkimus „susirūpino“ valdžios vyrai, pats policijos generalinis komisaras konstatavo, kad pjauname derlių, kurį pasėjome taupydami mokinių sąskaita.

2006 metais įvykdyta 600 nusikaltimų, kuriuose dalyvavo jaunimo grupuotės. 2007-aisiais – 800 nusikaltimų. Šiemet policija vykdo jaunimo grupuočių „inventorizaciją“. Jaunimo iki 18 metų nusikalstamumas siekia 50 procentų visų įvykdytų nusikaltimų. Smurtą patiria 70 procentų moksleivių. Argi tai ne nebaudžiamumo vaisiai, kai vaikui viskas galima? Jei taip gyvensime ir toliau, jau 2012 metais visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bus vadinamos ne gimnazijomis, o specialiosiomis mokyklomis ir bus su grotomis ant langų. Jose dirbs ne mokytojai, bet režimo prižiūrėtojai su neperšaunamomis liemenėmis ir pistoletais. Tai patvirtina ir pastarųjų dienų įvykiai Suomijoje, kur studentas nušovė 10 jaunuolių.

Kasmet blogėja mokinių sveikata. Į mokyklas ateina tik 18 procentų sveikų mokinių. Tam didelės įtakos turi kompiuteriai, mažas vaikų fizinis aktyvumas. Taip pat aktyviai „taupome“. Lankančiųjų Sporto mokyklą tėvai turi mokėti po 6 litus per mėnesį. Kūno kultūros mokytojas, norėdamas pasiekti rezultatą ir tam reikalui gavęs vieną savaitinę valandą, turi aukoti savo laiką, dirbti nelegaliai. Mokiniui patyrus traumą, mokytojas gali būti apkaltintas ir patrauktas atsakomybėn. Tokių atvejų jau yra buvę.

Dar vienas kuriozas – susirinkimai, posėdžiai. Mokytojų tarybos posėdyje turi dalyvauti visi mokytojai, nes taip priimami visi pagrindiniai sprendimai. Bet toks darbas neįskaitomas į darbo laiką, vadinasi, yra nelegalus, su tuo kovoja Darbo inspekcija ir už tai baudžia.

Idealistų, kurie pasisotintų sveikinimais ir padėkos raštais Rugsėjo pirmosios ar Mokytojo dienos proga, kasmet mažėja. Visuomenės vertybės keičiasi ne idealistų naudai.

Artėjančios Mokytojo dienos proga linkiu pedagogams stiprios sveikatos, neprarasti pagarbos sau. Nors valdžia nuo mūsų jau seniai nusigręžė, nenusigręžkime nuo mokinio, nedirbkime tik su popieriais. Tai turėtų skaudžiu padarinius.

Romualdas Mikalajūnas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada”

  1. Tipas parašė:

    Politikai sudarė komisiją švietimo problemoms nagrinėti.Viskas tvarkoje,tegu nagrinėja,pas mus įprasta pirma grupę sudarom,po to gal ir visuomenę apklausime. Bet įdomiausia tai,kad grupė sprendžia švietimo problemas,o jos sudėtyje nėra rajono Tarybos kultūros ir švietimo komiteto pirmininko…..

  2. Neda parašė:

    ROMAI,VELTUI stengiesi-nieko tu nepakeisi,kova su vėjo malūnais.

  3. saaaas parašė:

    paraset tiesa , taciau kompleksuoti pedagogai jos bijo ir ja netiki.

  4. o as parašė:

    na verkslent tai jus ponas mokat tik tiek, ko nieko nepadaret per siuos metus man gaila jussu..

  5. Skaitytojas parašė:

    Saunuolis.

Comments are closed.

scroll to top
+