Namie – keptos bulvės, mokykloje – garuose troškintas maltinukas?

 Nuo rugsėjo 1-osios mokyklų valgyklose neturėtų likti nei pyragaičių, nei kito nesveiko maisto.

Nuo rugsėjo 1-osios mokyklų valgyklose neturėtų likti nei pyragaičių, nei kito nesveiko maisto.

Dienos tema

Artėjantys naujieji mokslo metai ir šiemet į švietimo įstaigas atneš naujovių. Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvos mokyklose įrengtuose maitinimo aparatuose pagal liepos 19 dienos sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio patvirtintą Mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką nebus galima prekiauti bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energiniais gėrimais ir pan.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės teigimu, dėl to nekils jokių nesklandumų, nes maitinimo aparato nėra nė vienoje rajono mokykloje. O ir švietimo įstaigų, kurių valgyklose būtų prekiaujama bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais gėrimais ir panašiai, nėra daug. Taigi, įgyvendinti pakoreguotą Mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką bus visai nesunku.

Daug sunkiau, matyt, bus įgyvendinti Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos apraše numatytus reikalavimus maisto tiekimo organizavimui, valgiaraščių derinimui, vidinei savikontrolei mokyklose. Mokyklų valgyklose dirbančioms virėjoms teks gerokai pasukti galvas, kaip pamaitinti moksleivius sveikais patiekalais šiek tiek daugiau nei už 3-4 litus. Juk sveikas, ekologiškas maistas – nepigus.

Vadovaujantis liepą išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo rudens mokiniams mokyklose nebus galima tiekti maisto produktų, turinčių sočiųjų riebalų, cukraus arba druskos, kenksmingų cheminių ar nervus stimuliuojančių medžiagų. Valgyklose taip pat neturėtų likti ir jau minėtų bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais), gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų ar į kurio sudėtį įeina genetiškai modifikuoti organizmai.

Rekomenduojami virti ir garinti patiekalai – vienas karštas patiekalas (pvz., virtas garuose) per pietus būtinai turi būti tausojantis virškinimo sistemą. Valgyklos turi rinktis liesą mėsą, paukštieną, žuvį, pieną ir jo produktus. Tokie pat karšti patiekalai neturėtų kartotis dažniau kaip kartą per dvi savaites. Prie jų siūlomi keli garnyrai, kad vaikai galėtų rinktis.

Taip pat turėtų būti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų, sulčių, ypač šviežiai spaustų. Pirkti rekomenduojama ekologiškų ūkių ir išskirtinės kokybės produktų gamintojų produkciją.

Tačiau ekologiškų produktų Širvintų rajone sunku būtų netgi gauti. Anot Žemės ūkio skyriaus vedėjos Marytės Kmitienės, iš 32 rajono ekologinių ūkių, vargu ar daug rasime tokių, kuriuose auginami ekologiški vaisiai ir daržovės.

Dar mažiau tikėtina, kad mokyklose vaikai gaus šviežiai spaustų sulčių… Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų filialo vedėjo V. Arasimavičiaus, tam, kad vaikai gautų šviežių sulčių, mokykloms reikėtų aparato joms išspausti – vėlgi išlaidos. Kita vertus, šviežiai spaustos obuolių sultys rudenį tikriausiai būtų ne tk įmanomos, bet ir įperkamos, tačiau žiemą obuoliai brangsta, o ir vienos rūšies sulčių juk nesiūlysi. Matyt, nereika sakyti, kad stiklinė šviežiai spaustų apelsinų ar bananų sulčių kainuotų tikrai ne 1-2 litus. Tai ar daug atsiras galinčių jas įpirkti? Vargu… Nekalbant jau apie šviežiai spaustas sultis gaunantiems nemokamą maitinimą, nes vien jos surytų visus pietums skirtus pinigus…

Be to, yra ir dar viena naujovė – valgiaraščiai dabar bus sudaromi nebe 10-čiai, o 20-čiai dienų. Taigi valgyklų darbuotojoms dabar reikės parodyti daugiau kūrybingumo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų filialo vedėjo V. Arasimavičiaus nuomone, darbas virėjoms palengvėtų, jeigu būtų vienas bendras valgiaraštis visoje šalyje ir galima būtų keisti tik dienų eiliškumą, kad nebūtų taip, jog pirmadieniais visi vaikai Lietuvoje valgo tik žuvį, antradienį – grikius ir t.t.

Niekas tikriausiai nesiginčija, kad tikslas maitinti vaikus sveikai yra sveikintinas. Tačiau padaryti tai už šiuo metu vaikų pietums skiriamą sumą, praktiškai neįmanoma. Tam, be abejonės, reikia papildomų lėšų.

Be to, ar nenutiks taip pat, kaip ir dėl visų pradinukų nemokamo maitinimo? Visi vertėsi per galvas, sudarinėjo maitinimo eiliškumo grafikus, pirko įrankius, rekonstravo valgyklas ir t.t., o po kelių mėnesių tą nutarimą panaikino.

Įdomu, ar sveikatos apsaugos ministras dažnai apsilanko mokyklų valgyklose ir žino, kokia iš tikrųjų yra padėtis? Juk ir iki šiol dalies valgyklose gaunamo maisto vaikai nesuvalgydavo (jiems, sako, neskanu), dar blogiau – išmėtudavo jį. Tad kažin, ar visi valgys „sveikuolišką“ maistą?

Kita vertus, jeigu vaikas nuo mažų dienų šeimoje nesimaitino sveikai, tai ar mokykla pakeis jo įpročius? Juk grįžęs namo jis vėl valgys aliejuje ar taukuose keptą kotletą, kepsnį, blynelius ir t.t. O ir būdami mokykloje vaikai nesunkiai įsigys vadinamųjų nesveikų maisto produktų, nes dažniausiai netoli švietimo įstaigos yra parduotuvė. Taigi per ilgąją 20-30 minučių pietums skirtą pertrauką jiems vienas juokas nubėgti iki parduotuvės ir nusipirkti traškučių, šokolodą, gazuotų gėrimų ir pan. Naivu tikėtis, kad vien mokykla išspręs visuomenės sveiko maitinimosi problemas.

Ivona Komarovska

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+