Minėjome Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-metį

Visa bėgikų kolona fotoaparato objektyve netilpo...

Visa bėgikų kolona fotoaparato objektyve netilpo...

Lapkričio 19 dieną Širvintose buvo minimas Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-metis. Jau nuo pat ryto apie 200 mokinių iš Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, Gelvonų vidurinės, Širvintų „Atžalyno“, Alionių ir Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinių mokyklų pajudėjo Motiejūnų link, kur 1920 metais vyko bene svarbiausi jaunos nepriklausomos Lietuvos kariuomenės mūšiai. Vien tik iš „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos kiemo išbėgo pulkas bėgikų ir išvairavo per keturiasdešimt dviratininkų. Kolonai susirinkus prie Savivaldybės rūmų, Širvintų jaunųjų šaulių 10-osios kuopos vadas Leonas Vaicekauskas davė signalą startui. Distancijos ilgis iki stogastulpio prie kelio Širvintos-Giedraičiai – 4,3 kilometrai. (Ten ir atgal būtų apie devyni…) Nė pusvalandžio nereikėjo, o visi žygio dalyviai jau buvo toje vietoje, kur prieš 90 metų vyko aršūs mūšiai. Istorijos mokytojas Jonas Stankevičius pravedė istorijos pamoką, panaudodamas įspūdingas vaizdines priemones, – vėjyje plaikstėsi Lietuvos trispalvė, liepsnojo ugnis, simbolizuodama tų metų karių nepalaužiamą dvasią. Čia pat stende galima buvo mesti žvilgsnį į tų laikų karinius žemėlapius, tačiau pati prasmingiausia mokymo priemonė – tai prieš akis atsivėrusios vykusių mūšių vietos. Kad galėtų kalbėti šalia tekanti Širvinta, jos slėniai, ją supančios kalvos ir laukai! Kiek skausmo ir vilties jie mena… Taigi, leiskime istorijos mokytui nors trumpam praskleisti laiko uždangą: „Generolo Lucjano Želigovskio kariuomenė 1920 metų spalio 9 dieną netikėtu smūgiu užėmė Vilnių ir trimis kryptimis – Giedraičių, Širvintų ir Musninkų patraukė į Kauną. Lapkričio 17 dienos rytą prie Širvintų lietuvių pėstininkų 7-asis pulkas pirmąsias priešo atakas atmušė, bet po smūgio į sparnus turėjo pasitraukti į Viesų kaimą ir užėmė gynybą ties Liūnų, Viesų ir Degučių kaimais. Lapkričio 18 dienos vakare Viesų kaime įvyko 7-ojo pulko karininkų pasitarimas, kuriame buvo pritarta 3-iojo bataliono vado Teodoro Balno planui. Pagal šį planą Balnas iš lapkričio 18 į 19 dieną su atrinktais 200 stipriausių vyrų apėjo Širvintas iš šiaurės rytų iki Motiejūnų kaimo, kur netikėtai užklupo lenkų pulką ir jį sumušė. Užėmę Širvintas, Teodoro Balno kariai susijungė su kitais pulko daliniais.“ Taigi, mūšiais ties Širvintomis ir Giedraičiais  baigėsi kovos, o Lietuva apgynė savo Nepriklausomybę.

Po šv. Mišių Širvintų šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje prie skulptoriaus Roberto Antinio sukurto paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vyko minėjimas. Širvintiškiai ir jų svečiai susirinko, kad nusilenktų Lietuvos savanoriams, savo krauju, savo degančiomis širdimis ir didvyriška drąsa apgynusiems Lietuvos nepriklausomybę. Jiems skambėjo daina „Ko palinko žilvičiai prie kelio“, kurią padainavo liaudies dainų atlikėjai Irena Bražėnaitė ir Rimantas Klimas, o birbyne grojo Antanas Jonušas. Prasmingos buvo renginio vedėjos Rimos Nainienės padeklamuotos poeto Juozo Krumino eilės apie „prajojančius pro Širvintas karių pulkus, apie prasisunkusį pro šaltą ir sunkų paminklo granitą kraują iš kario širdies…“ Paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų 90-mečio istoriškai svarbioje Širvintų krašto žemėje  ir pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo atvykę Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas ir Kazimieras Uoka, Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Antanas Plieskis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas. Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nuaidėjo trys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių paleistos šūvių salvės, o šios kuopos karys širvintiškis Aurimas Jasevičius visų susirinkusiųjų vardu padėjo gėlių prie Nepriklausomybės paminklo. Širvintiškiai gali didžiuotis savo jaunaisiais šauliais, kurie puoselėja tautines tradicijas ir ugdosi patriotinius jausmus. Jie prižiūri ir savanorių kapus, todėl ir šia proga jie nunešė gėlių ir uždegė žvakutes ant savanorių kapų.

15 valandą Širvintų kultūros centro didžiojoje salėje vyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės kovų 90-mečio minėjimas. Humanitarinių mokslų daktaras docentas Romas Batūra savo pranešime „Jeigu nebūtume laimėję mūšio…“ aiškiai išdėstė, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę… „Šioje salėje sėdėtų jau ne lietuviškai kalbantys tautiečiai ir mūsų tradicijos būtų visai kitos…“ – kalbėjo docentas. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva trumpai konstatavo mūšio prie Širvintų pergalės reikšmę. Patriotines dainas atliko Irena Bražėnaitė, Rimantas Klimas, Pranas Zaremba, Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinės mokyklos mokiniai bei Musninkų kultūros namų meno saviveiklininkai Domantas ir Paulius Roliai. Kultūros centro parodų salėje nuo pat ryto veikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Mūšis prie Širvintų“. Čia pat ant išrikiuotų stalų gulėjo amerikietiškas 11,43 mm kalibro pistoletas „Colt“, švediškas 7,62 mm kalibro automatinis šautuvas AK4MT ir „Carl Gustav“ granatsvaidis. Buvo jaunuolių, kurie po kelias valandas nesitraukė nuo ginklų, – ardė, čiupinėjo, matavosi… Po minėjimo galima buvo paragauti kareiviškos košės, kurią čia pat kieme kareiviškoje virtuvėje išvirė Utenos apskrities šaulių 9-osios rinktinės Giedraičių generolo Silvestro Žukausko šaulių 3-iosios kuopos kariai.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Minėjome Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-metį”

  1. žiūrovas parašė:

    nesupratau, ką ten po Giedraičių vidurinės mokyklos mokinių kompozicijos darė juos scenoje „užspaudęs“ ir užstojęs Stuokos gimnazijos mišrus ansamblis…kažkoks keistas režisūrinis sumanymas

  2. Anonimas parašė:

    Tikrai verta demesio buvo Giedraicių vidurines mokyklos moksleiviu kompozicija.

Comments are closed.

scroll to top
+