Kraštiečių susitikimas Anciūnuose

Ne aukšti kalnai, ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais gražinantys ir garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti, vargais ir džiaugsmais pasidalyti, dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti. Toks gražus kraštiečių susibėgimas liepos 26 -osios popietę vyko Anciūnuose. Tądien prie Kultūros namų susitiko Anciūnuose, Vazgūnuose, Mediliuose, Veiveroje, Bajorkampyje, Levaniškiuose dabar gyvenantieji ir šio krašto žmonės, išsibarstę po tėvynę Lietuvą, kuriems teberūpi jų šaknys, gimtinės dabartis ir ateitis.

Kraštiečių susitikimas prasidėjo Šv. Mišiomis Šešuolių Šv.Juozapo bažnyčioje, kur Šv. Mišias už gyvus ir mirusius Anciūnų krašto žmones aukojo parapijos klebonas monsinjoras Juozapas Dobravolskas. Po Mišių per šimtą žmonių susirinko prie Anciūnų centre pastatyto kryžiaus. Vyko kaimo kryžiaus pašventinimo iškilmės, į kurias atvyko Šešuolių parapijos ganytojas, Širvintų rajono vadovai, vietos gyventojai, daugelį metų nesimatę kraštiečiai.

– Kryžius – jūsų kaimo širdis, – kalbėjo susirinkusiems kraštiečiams monsinjoras Juozapas Dabravolskas. – Kai bėgsite pro šalį, nulenkite galvą. Tegul gerasis Kristus globoja jus, jūsų namus, jūsų šeimas, visus tuos, kurie čia gyvena ir gyvens. Tegul Jėzus Kristus visada girdi jūsų širdies balsą. Kai neliks savųjų, kai neliks gimtųjų namų, nusilenkite kryžiui, pasimelskite prie jo.
Ąžuolo lapų vainiku papuoštą kryžių pašventinęs monsinjoras linkėjo parapijiečiams augti dvasiškai, puoselėti savo kraštą, mylėti artimą. Ant kryžiaus išskobti žodžiai – „Už tikėjimą, meilę, viltį. 2008. Anciūnų bendruomenė“ – ragino susirinkusius kraštiečius susikaupti ir pamąstyti apie gyvenimo prasmę, būties trapumą. Tikintieji pašventintą kryžių pašlovino giesmėmis.

Kaimo bendruomenės pirmininkas Gediminas Makauskas pakvietė šventės svečius į kiemelį, sakė, kad kryžkelėje pastatytas kryžius – tai bendruomenės susitelkimo ženklas, proga susirinkti išsibarsčiusiems po platųjį pasaulį. Pirmininkas dėkojo kryžiaus autoriui tautodailininkui Kęstučiui Norušiui, bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie statymo darbų. Tai Algiui Stoniui, Vygantui Adomavičiui, Artūrui Krapui, Česlovui Stankevičiui, Ritai Makauskienei ir kitiems. Visų krašto žmonių, išėjusių į Amžinybę atminimui, buvo uždegta žvakutė.

Į šventę atvykęs Širvintų rajono meras Kęstutis Pakalnis sveikino krašto bendruomenę, pasidžiaugė, kad tokie renginiai prasideda nuo maldos namų, žavėjosi kraštiečių santalka, gebėjimu gražinti savo kraštą. Meras bendruomenės pirmininkui įteikė simbolinę dovaną, kurį labai sudomino anciūniškius, keliavo iš rankų į rankas.

Po vaikystės ir jaunystės metus menančiais kaštonais kraštiečiai operatyviai paruošė vaišių stalus, monsinjoras Juozapas Dobravolskas palaimino gimtinės laukuose užaugintus ir ant stalų suneštus valgius, linkėjo visiems stiprybės. Susėdusius ir besivaišinančius kraštiečius linksmino Gelūnų šeimyninis ansamblis iš Beivydžių, nenuilstanti ir energijos nestokojanti Anciūnų kaimo kapela. Netilo kalbos, dainos, žmonės prisiminė prabėgusius metus, mokslus Vazgūnų pradinėje, Zibalų aštuonmetėje mokyklose, buvusias linksmybes Kultūros namuose, darbus buvusiame Vl. Žvirblio kolūkyje.
Kalbinti Anciūnų krašto žmonės džiaugėsi tokiu gražiu susiėjimu, parapijiečių susitelkimu, noru organizuoti ir veikti, ypač giriami buvo Rita ir Gediminas Makauskai už puikius renginius, gebėjimą suburti žmones, puoselėti krašto tradicijas. Pasirodo, toks renginys pirmą kartą vyko 1988 metais, žmonės labai domėjosi stenduose eksponuotomis nuotraukomis, kuriose įamžintos prieš 20 metų vykusios šventės akimirkos. Anciūniškiai negailėjo gerų žodžių parapijos ganytojui Juozapui Dobravolskui, sakė, kad tai veiklos žmogus, per tokį trumpą laiką neatpažįstamai pakeitęs Šešuolių bažnyčios interjerą.

– Mano sielai tai labai artima ir miela šventė, – sakė Vilniuje gyvenanti ir į tėviškę dažnai grįžtanti Regina Jasionienė, – nes čia mūsų šaknys, žinom kiekvieną kelio vingį, kiekvieną duobutę, kiekvieną akmenėlį tėviškės laukuose. Gimtinė yra viskas, čia sutinku vaikystės ir jaunystės draugus, pasikalbu, pasidžiaugiu. Man garbingi yra visi žmonės, kiekviena kaimo moterytė labai svarbi, nes jos pilnos entuziazmo, nori dalyvauti, bet nedrįsta. Gražu, kai žmonės sueina, bendrauja, tai didelis Makauskų nuopelnas, kad paragina, pakviečia.

– Tokiame renginyje aš pirmą kartą, – kalbėjo Rima Pukienė, – tai nuostabi šventė, atgaiva širdžiai, labai norėjosi savus pamatyti.

Levaniškiuose gyvenantis ir į kraštiečių susitikimą atvykęs Algirdas Vinclovas nuoširdžiai sakė:

– Po visur prisivažinėjau, dirbau Kiaukliuose, „Gražaus ryto“ kolūkyje, bet tėviškėje geriausia. Visur gera ir žolė žalia, bet Levaniškiuose atrodo žaliausia.

– Apie mus tik gražiai parašykite, – šypsojosi šalia brolio Romo Pusvaškio įsitaisiusi Vida Viburienė. – Tik kitur gyvendamas supranti gimtinės žavesį, tik tada suvoki, kas yra tėvų namai.

– Mūsų kraštiečiai neskuba skirstytis į namus, vadinasi, jiems mūsų organizuotas susitikimas patiko, – renginio pabaigoje sakė šventės vedėjai Birutė Šinkūnaitė ir Gediminas Makauskas.

Gražu, kai tokioje kraštiečių šventėje telpa visas žmogaus gyvenimas – nuostabus ir nepakartojamas. Tik džiugiai ir prasmingai pergyventa šiandiena paverčia visas praėjusias dienas nuostabiu sapnu, o kiekvieną rytdieną – vilčių kupina ateitimi. Anciūniškiai nepamiršo, kad tėviškėje jų ir praeitis, ir ateitis…

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Kraštiečių susitikimas Anciūnuose”

  1. Lia parašė:

    Komentatorė reszew ir yra kearimnių žirnių dovanotoja-pyrago autorė. Tikrovėje nėra jos rankytės tokios baisiai raudonos kaip tas atsitiktiniu būdu jai kliuvęs avataras. Tikrai nepastebėjau ant kokio karštumo kremo ji klojo plėvelę, bet va Agne jau išbandė neturi būti kunkuliuojančiai karštas. Kita vertus palaukus kol visai atvės, gali būt per vėlai Man, beje, pieno plėvelė irgi yra fui fui.Dėl žirnių, jei ne Iza, būčiau ir aš giliam undergrounde su šakute rankoje.Laura, kartu gyvent kad ir su virtualiu katinu nu gal ir neblogai. O mačiau vieną sykį porą, kuri virtualiai tuokėsi, meilė buvo tikra, bet realybėj viens kito dar buvo nematę. Per vebkamerą viens kitam pasižadėjo, o aš buvau svečių tarpe ir paskui gavau nupaišytą taurę šampano. Dabar kai šitą rašau, pačiai neįtikėtina atrodo bet buvo, buvo Iza, polish/english version si si certamente!

  2. kate - katiai parašė:

    Tik sudalyvaves pajunti prasme. Nebuveliams nebutina klaust. Faina buvo.

  3. katia parašė:

    kuo ji prasminga, galima paklaust.

  4. Asta parašė:

    Prasminga ir reikalinga. Aciu rengejams.

  5. dalyvis parašė:

    graži šventė ir kryžius. ačiu

  6. gugu parašė:

    Maladiec Unciunai.

Comments are closed.

scroll to top
+