Kerai išsisklaido vidurnaktį

Balsas tyruose

Šventiniai fejerverkai šį vakarą ženklins ne tik senųjų metų, bet ir atominės elektrinės darbo pabaigą. Ryt prabusime „balanos gadynėje“. Neišsigąskit, čia aš tik šiaip, vaizdingumo dėlei. Elektros, atrodo, užteks, tik ar užteks pinigėlių už ją susimokėti? Nesu tokia optimistė, kaip kaimynė pensininkė, kuri tvirtina: „Kiek čia tos elektros sunaudoju, nebaisus tas pabrangimas.“ O kiek tas pabrangimas paveiks maisto prekių, paslaugų, benzino kainas? Šventinį vakarą nesinori apie tai galvoti, bet šventės viens du – ir baigiasi, o gyvenimas tęsiasi.

Metų pabaiga nebuvo nuobodi. Sėkmingai pavykus sumažinti pensijas, tuoj paskelbta apie daugiabučių renovaciją: temą ne naują, bet bauginančią – kad nepultume į paniką, taikoma „raminamoji terapija“: atseit, po renovacijos „mokesčiai nepadidės, nors turėsime grąžinti banko paskolą (o kiek dar visokių paskolų sukrauta ant mūsų pečių ir be šios?). Manęs ši „terapija“ neveikia: kas gi gali garantuoti tokį dalyką? Juk nereikia aiškinti, kad viską apskaičiavo specialistai pagal formules ir metodikas – suskaičiuoti galima visaip, o norima ir esama sutampa ne taip jau dažnai. O ir pažadėti nesunku – liežuvis juk be kaulo. Tų rožinių pažadų jau kiek esame girdėję!

Na, kai jau renovacija papildomai nekainuos, tai piktintis kaupiamuoju mokesčiu net nepadoru – juk tai „tik“ keletas centų už kvadratą. Neapsigaukime, mielieji! Tik įleisk lapę į vištidę – nė nepajusi, kai tie keli centai virs keliolika, keliasdešimčia ir t.t.

Ir rajono vadovai žadėjo bei žada mums šviesų rytojų, jei tik negailėsim pinigų. Montavo biokuro katilus, žadėjo šildyti ko ne veltui, o ką turim dabar? Dabartinė valdžia išgudrėjo, žada atsargiau – ne mažinti, o tik… nedidinti esamų kainų. Kad pažadai ir liks pažadais, kiekvienam kvailiui aišku. Jei žadamos rekonstrukcijos būtų tikrai tokios naudingos, projektas nebūtų priimamas taip paskubom ir slepiamas nuo visuomenės. Patys tarybos nariai užmiršo, kad prieš metus kažkokia kalba buvo, o gyventojams ši žinia trenkė kaip kuolu per galvą. Kas su tuo projektu vyksta iš tiesų, kokios jėgos ten veikia, jei net sąžiningiausias tarybos narys negauna atsakymų? Matyt, projektas toks „skaidrus“, kaip išbraidyta bala…

Beje, prisiminiau – apie elektros energijos gamybą Širvintų katilinėje jau buvo rašyta. Tiesa, balandžio pirmąją. Ar jums neatrodo, kad ir dabartinės vizijos tokio paties „kalibro“?

Taigi, Baltojo Tigro metais renovuosim namus, rekonstruosim katilinę – viskas praktiškai už dyką. O kiek naudos? Sumažės nedarbas, padidės vartojimas, mokesčių surinkimas. Dėl to „sutirps“ „Sodros“ biudžeto deficitas, padidės pensijos, kils algos, žodžiu, gyvenimas bus vėl šviesus. Iš kur visa tai, mes juk (taip sako valdžia!) papildomų išlaidų neturėsim? Nežinau, bet skamba gražiai. Naujametį vakarą ir turi skambėti gražios kalbos, geresnio gyvenimo pažadai.

Pasakose kerai visuomet išsisklaido vidurnaktį. Tad lai šis vidurnaktis išsklaido valdančiųjų pučiamą miglą, ir Naujųjų rytas teišaušta šviesus ir skaidrus. Liaudies patarlė sako: “ Geriau skaudi tiesa, nei švelnus melas“. Vadovaukimės ja, juk nuo rožinių pažadų nei piniginė nebus pilnesnė, nei stalas turtingesnis. O mes ženkime į Naujuosius su tikėjimu. Tikėjimu ne tuščiais pažadais.

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+