„Kaimynėli, būki svečias!“

Renginio vedėjoms iš Ukmergės Agotėlei ir Dėdenytei kalbos netrūko...

Renginio vedėjoms iš Ukmergės Agotėlei ir Dėdenytei kalbos netrūko...

Šeštadienį, lapkričio 13 dieną, Širvintų kultūros centre vyko smagi respublikinė jubiliejinė kaimo kapelų šventė – varžytuvės „Kaimynėli, būki svečias!“ Pasak šventės organizatorės Laimutės Bikulčienės, šios varžytuvės vyksta nuo 1991 metų, – jau dvidešimtą kartą. „Viskas prasidėjo nuo rajoninio muzikinio paveldo puoselėtojų konkurso. Jame dalyvavo pavieniai armonikininkai, pasakotojai, buvo atliekamos liaudies dainos. Pradžioje net Lietuvos televizija filmavo, nes tais metais kartu su sovietine santvarka daugelyje rajonų griuvo ir muzikinis gyvenimas. Keista, tačiau pas mus buvo atvirkščiai – jautėsi lietuviškų tradicijų puoselėjimo pakilimas. Per kelerius metus apie mūsų varžytuves sužinojo nemažai muzikantų iš gretimų rajonų, todėl jau nuo 1996 metų sukviesdavome dalyvius iš Vilniaus apskrities. Dar toliau, dar gražiau: apie mūsų šventę sužinojo aukštaičiai, žemaičiai, dzūkai ir nuo 2000 metų Širvintose vykdavo jau respublikinio masto kaimo kapelų šventės. Šiais, jubiliejiniais metais, pirmą kartą vyko ir vedėjų arba savo krašto ar savo kolektyvo „pristatytojo“ konkursas, – papasakojo Laimutė Bikulčienė.

Šių metų konkurse dalyvavo devyni kolektyvai iš Širvintų, Šalčininkų, Radviliškio, Panevėžio, Ukmergės, Rokiškio ir Ignalinos rajonų. Kolektyvų pasirodymus vertino komisijos pirmininkas kompozitorius Vytautas Juozapaitis, nariai: Lietuvos liaudies kultūros centro muzikinio folkloro sektoriaus vyr. specialistas Arūnas Lunys, rajono Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė, Meno mokyklos mokytoja metodininkė Aldona Pažusytė ir vaikų bei jaunimo renginių režisierė Birutė Šinkūnaitė.

Šventės pradžioje vedėjos iš Ukmergės – Agotėlė (Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) ir Dėdenytė (Rasa Graužinienė) perspėjo, kad pagal konkurso taisykles kapelos turės atlikti vieną dainą apie artėjančią žiemą ir apie… ožį. Mat šiomis dienomis senovėje lietuviai švęsdavo paskutinę rudens šventę – šv.Martyno arba Ožio dieną. Tai būdavo įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Piemenėliai surengdavo balto ožio „aukojimą“. Galulaukėje jie išsirinkdavo pačią balčiausią ožką, mažiausią užsodindavo raitą ir tris kartus apvesdavo ratu. Piemenėliai erzindavosi, badydavosi, užlipę ant akmens sakydavo kalbas, kepdavo kiaušinienę, o ožką vaišindavo morkom, ožiui šukuodavo barzdą. Ne veltui ir šį šeštadienį Kultūros centro salėje visos kalbos, mįslės ir net dainos sukosi apie ožį, ožką, ožiukus…

Pirmieji scenoje pasirodė Širvintų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela (vadovas Gintaras Pauliukonis). Širvintiškiams teko nelengva dalia – groti pirmiems, kada žiūrovus reikia išjudinti ir paskutiniams (Anciūnų kaimo kapelai), kada visi žiūrovai būna jau pavargę… Tiesą sakant, abiem širvintiškių kapeloms tokia padėtis buvo nė motais – jos pasirodė puikiai. Antri į sceną žengė muzikantai iš Šalčininkų. „Do re mi rė ožka spyrė ir įspyrus pasigyrė, kad dabar gros Eišiškių kaimo kapela,“ – pranešė Agočiukė. Matyt eišiškiečiai nelabai suprato, kaip atrodo „šnekoriaus“ konkursas, ir paprasčiausiai papasakojo seną anekdotą, kaip dar niekieno nepripažintam dirigentui čigonė išbūrė dvi naujienas. Pirmą – gerą, kad jis rojuje diriguos angelų chorui, antrą – blogą, kad pirma repeticija vyks jau rytoj… Visiems labai patiko Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Radvija“ pasirodymas. Daugelis žiūrovų jiems pranašavo pirmąją vietą. Ypač patiko smagi Ožių polka. Anot radviliškiečių, kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime buvo pavadintas ožiu arba ožka. Juk tereikia prisiminti vestuves ir gerai žinomos dainos žodžius: „Ožyyys, ožyyys, jaunikis…“ Be to, paaiškėjo, kad Radviliškio vyrai mėgsta gėles, uogas ir uogienes, dar bulvinius blynus, cepelinus, vėdarus, o ypač – svogūnėlius su lašiniais ir, žinoma, mergužėles, o moterys –  grybus, grybų kotus ir bernužėlius… Raguvos seniūnijos kultūros centro kapela „Kukalis“ (vadovas Henrikas Balčiūnas) kapelų varžytuvėse šventėje dalyvavo jau ketvirtus metus iš eilės. Raguviečiai tą dieną buvo labai užsispyrę ir pareiškė, kad jie dainuos apie kumelę, o ne apie ožį. Kaimo kapela „Kanolas“ iš Lyduokių (vadovė Viktė Varnienė) grojo „pasistiprinusi“ elektrine gitara. Puikūs vyriški balsai nukėlė į praeitį, prie „vijokliais apaugusios trobelės“ ir virpino bei graudino širvintiškių širdis: kad „…vėjas nudraskė lapus…“ Sužavėjo Viktės greitakalbė – moteris žodžius žėrė be paliovos, kaip žirnius. Per penkias minutes moteriškė spėjo išpasakoti visus Lyduokių „pletkus“… Šalčininkų miesto kapela „Solčanie“ (vadovas Genadij’us Afanasjev’as) pirmiausia lietuviškai padainavo „Mūsų dienos kaip šventės“. Kapelos solistas Janas savo dainavimu taip užbūrė žiūrovus, kad šie privertė dainą pakartoti, o solistės Barbaros daina  apie čigonus ne vienam salėje „užvirino“ kraują. Šalčininkiečiai savo pasirodymą baigė „Vilenskio“ valsu. Ant Nemunėlio skardžio įsikūrusio Rokiškio choreografijos mokyklos kapela „Bučkis“ (vadovas Alvydas Fijalkauskas) šauniai pradžioje suskėlė „Raganiukę“. Labai prasmingai skambėjo jų atliekamos dainos žodžiai apie tai, kad dažnai žmogus nepastebi to, kas yra šalia jo: medžių, pievos, vėjo, paukščių. Rokiškiečių pasakorius spėjo sumesti anekdotą ir iš „juodojo humoro“ serijos: „Ankstus rytas. Žmona tyliai atsikelia iš patalų, nusėlina į sandėliuką ir išmėto sliekus, sutraukioja valą, sulaužo meškerę. Tyliai grįžta į lovą ir užmiega ramiu miegu. Ir nežino moteris, kad jai liko gyventi vos pusvalandis…“ Po tokių žodžių beliko padainuoti smagią dainą apie žvejybą. Ignalinos rajono Ceikinių kaimo kapela „Keiziai“ (vadovas Milda Dikmonienė) dainavo apie pragydusius gaidelius, mėlynai mėlynai žydinčius linus, apie Ceikinių mergas ir bernus. Žmonės salėje leipo iš juoko, besiklausydami dzūkiškai kalbančios kaimo moterėlės. Juoką kėlė ir jos drabužiai (moteris taip skubėjo į šventę, kad net skirtingais batais apsiavė…) ir įdomus tekstas, ir pati kalbos maniera. Belieka tik pridurti, kad pasakotoja iš Ceikinių kaimo „šnekorių“ konkurse tapo nugalėtoja. Paskutinė grojo Anciūnų kaimo kapela (vadovas Gediminas Makauskas). Anciūniškiai pelnė žiūrovų smpatiją – būtent jiems žiūrovai skyrė daugiausiai balsų.

Po labai ilgų ginčų komisija pirmąją vietą skyrė Rokiškio choreografijos mokyklos kapelai „Bučkis“, antrąją – Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai „Radvija“. Komisija skyrė dvi trečiąsias vietas: Širvintų kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai ir Šalčininkų miesto kapelai „Solčanie“. Šventės rėmėjai: UAB „Alekniškis“, VK „Veivera“ bei ūkininkai Darvydas ir Juščius.

Remigijus Bonikatas[nggallery id=211]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "„Kaimynėli, būki svečias!“"

  1. nesupratau parašė:

    taigi vedejas ne tas , kas cia nutiko, o kur gi Prickaila, prie ko ten tos Ukmergietes

Comments are closed.

scroll to top
+