Kada švietimo sistemai išauš saulėtas rytas?

Pasidalyti mintimis paskatino straipsnis „Širvintų krašte“ „Mokyklų reformos vežimas pakrypo ant šono?“ O būtent citata iš Švietimo ministerijos dokumentų: „Per Lietuvą rieda mokyklos reformų vežimas, kurios pagrindinė intencija – taupymas ir išsilavinimo kokybės gerinimas.“ Leiskite paklausti, kaip taupant galima pagerinti išsilavinimo kokybę? Uždarant mažas mokyklas, o mokinius sutelkiant į didžiulius mokymosi centrus, kur klasėse mokysis, pavyzdžiui, 25 mokiniai? Gal ir sutaupysime, atleidę mokytojus, tačiau ar pagerės dėl to mokymosi kokybė? O gal kokybė pagerės dėl to, jog tokiose klasėse dirbs išskirtinio intelekto mokytojai? 

Manau, visi supranta, kad šiais laikais mokyklose daugiau dėmesio reikia skirti ne žinioms, kurias galima rasti Google paieškos sistemoje internete, o gebėjimo mąstyti bei dirbti komandoje ugdymui, kad mokiniai sugebėtų įgytas žinias pritaikyti naujose, nepažįstamose situacijose. Ar mes esame tikri, kad tai, ko mokome mokinius šiandien, bus jiems naudinga ateityje? Kaip jums atrodo, kur geriau tai padaryti? Ar klasėje su 25 mokiniais, ar klasėje, kurioje mokosi dešimt mokinių? Juk klasėje mokosi skirtingų gebėjimų mokiniai, su kuriais reikia dirbti skirtingai. Būtent mažose mokyklose tokios galimybės yra…

Gal jau atėjo laikas valstybei ir visuomenei pradėti pasitikėti mokytojais? Gal jau atėjo laikas nematuoti mokytojo darbo pagal vieną kurpalį? Štai Suomijos pavyzdys. Per pastaruosius dešimtmečius Suomijos mokiniai pasiekė neįtikėtinų matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų bei raštingumo rezultatų būtent todėl, kad mokytojais šalyje pasitikima ir leidžiama daryti viską, kas padėtų vaikams mokytis, pažvelgti į mokymąsi kitu aspektu. Būtent Suomijoje efektyvų mokymąsi lemia ir nedidelės vaikų klasės. Be to, pradinės mokyklos sujungtos su pagrindinėmis ar vidurinėmis. Vaikams nereikia kas keletą metų kaitalioti mokyklų. Ir mokytojui, ir mokiniui dėl to tik geriau. Vaikas išvengia papildomo streso, na o mokytojas… Mokytojas „auga“ kartu su mokiniu. Jis mato vaiko bėdas, kai jam septyneri, dešimt metukų. Jeigu vėliau vyresnėse klasėse iškyla sunkumų, tai, žinodamas tas praeities bėdas, gali numatyti, kas geriausia tinka kiekvienam vaikui. Ir bene svarbiausia – per daugelį metų klasėje užsimezga stiprūs ryšiai tarp vaikų tėvų ir mokytojų.

Mažose mokyklose mokytojai pažįsta kiekvieną vaiką asmeniškai ir vieniems metodams nepasiteisinus, gali pritaikyti kitus. Ir, atrodo, Suomijoje tokia sistema puikiai veikia… O mūsų Švietimo ministerija kopijuoja (reformuoja) visišką priešingą švietimo sistemos modelį. Jiems labiau prie širdies JAV, Didžiosios Britanijos švietimo sistema, kur pagrindinė motyvavimo priemonė tiek mokiniams, tiek mokytojams, yra konkurencijos skatinimas. Šiandien Lietuvoje mokytojai yra supriešinti, jie turi kovoti dėl išlikimo. Panašiai kaip džiunglėse… Esmė – kaip prisivilioti mokinį (tiksliau – mokinio krepšelį)… Tegu jis būna paskutinis tinginys ir chuliganas. Juk nuo jo vienintelio priklauso mokyklos išlikimas. Šekspyro plunksnos verta tragedija. Ir nereikia manyti, kad mokinys šito nežino… Žino ir tuo puikiai naudojasi.

Apie krepšelį. Kažkada galbūt krepšelio įvedimas buvo geras žingsnis. Pasak kai kurių ekspertų, mokinio krepšelis nėra toks įprastas Vakarų šalyse, jis populiariausias posovietinėje erdvėje. Lietuva iš visų kitų „krepšelininkų“ išsiskiria tuo, kad kitose šalyse krepšelis apima visas valstybines lėšas, o pas mus krepšelio principu skirstomos tik ugdymo procesui skirtos lėšos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Gruzijoje, vieną tikslą mokinio krepšelis iš tiesų pasiekė. Iki jo finansavimas Gruzijoje buvo visiškai neskaidrus, korupcinis. Mokyklos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto per savivaldybes. Taigi, mokyklos finansai priklausė nuo to, kiek direktorius „išmuš“ iš savivaldybės. Finansavimas priklausė nuo merų ir direktorių įtakingumo, kyšių ir t. t. Bet palaukite, juk Lietuvos situacija ir žmonių mentalitetas šiek tiek skiriasi nuo Gruzijos? Ar ne?… Gal laikas būtų pažvelgti nors šiek tiek į ateitį? Pažvelgti į švietimą kaip į vieną iš pagrindinių tolesnio ekonomikos vystymosi plano sudėtinių dalių. Dar visai neseniai, remiantis tik kiekybiniais rodikliais, buvo uždaryta daug mokyklų. Ir jos buvo uždarytos ne dėl konkurencijos. Jas uždarinėjo Švietimo ministerija pagal savo optimizavimo planą, tik prisidengdama vadinamaisiais mokinio krepšeliais. Ir dar… Ar yra kokių nors įrodymų, kad, įvedus mokinio krepšelį, pagerėjo ugdymo efektyvumas ar kokybė?

Jeigu dar mes tikimės atsispirti nuo vadinamojo dugno ekonomikoje, jeigu nenorime, kad iš kaimo pabėgtų paskutiniai jauni žmonės ir Lietuvos kaimai dingtų nuo žemės paviršiaus (o taip po kokių dešimt metų tikrai atsitiks) neuždarinėkime kaimo mokyklų be atodairos, remdamiesi tik mokinių skaičiumi. Visi žinome apie švietimo sistemai aktualų demografinį procesą, apie vaikų mažėjimą mokyklose. Ar ne laikas būtų Vyriausybei į švietimo sistemą pažvelgti kitomis akimis? Ar ne laikas pradėti skirti miesto ir kaimo mokyklas ir taikyti joms nors šiek tiek skirtingus reikalavimus. Kodėl taip daroma tik tautiniu aspektu? (Palyginkite lietuvių ir lenkų mokyklų finansavimą.) Tikiu, kad lietuviai greitai grįš iš užsienių ir vėl apsigyvens savo protėvių žemėje. Tik čia nebebus mokyklos – kaimo kultūros centro. Ar tada jiems neiškils klausimas: „Ar verta tokioje „skylėje“ gyventi?“

Bene svarbiausias Švietimo ministerijos argumentas – taupymas. Labai paplitęs valdžios sluoksniuose žodelis. Ir ne tik švietimo sistemoje. Taupome ir taupome… Tik labai įdomu, kur dingsta tie, atseit, sutaupyti pinigai, kurie lieka, pavyzdžiui, uždarius mokyklą? Kita visiems labai girdėta ir paplitusi žodžių kombinacija – „proceso optimizavimas“. Įsivaizduojate, kaip optimizuosis ugdymo procesas, kada visus rajono vaikus suvarysime į vieną „vaikų kombinatą“ Širvintose. Štai kur atsiveria galimybės individualiam mokinio ugdymui, popamokinei veiklai, mokinio ir mokytojo darbo sąlygų gerinimui. Uždarykime visas kaimo mokyklas! Pagalvokite, kiek tada pinigų sutaupysime! Žodžiu, taupykime ir būsime išganyti…

Esu įsitikinęs, kad tol, kol į švietimo ministro postą neateis padorus, gerai mokyklų reikalus išmanantis žmogus, pedagogas, o ne demagogas bei partinis statytinis, kuriam galvoje tik piniginiai vienetai sukasi, kuriam žmogiškasis faktorius – nulis, tol Lietuvos švietimas riedės vis gilėjančios prarajos krašto link. O iš ten – kelio atgal nebebus…

Belieka tik džiaugtis, jog Širvintų savivaldybės tarybos opozicijos iniciatyva buvo išsaugotos pradinės mokyklos Kiaukliuose ir Družuose. Tik, kaip rašoma tame pačiame straipsnyje, „ar ilgam?…“ Juk jeigu į mokyklą Kiaukliuose ateis keturi vaikučiai, tai mokykla bus uždaryta. Iš kur tada reikės paimti tą vieną vaiką? Juk staigiai nepagimdysi… O jeigu ir pagimdysi, tai į mokyklą juk neleisi… Žinoma, reikia būti optimistui ir tikėtis… Tikėtis, kad ir ir družiškiai, ir kiaukliškiai ras išeitį, o ir visai Lietuvos švietimo sistemai kada nors išauš saulėtas rytas.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

28 Atsakymai į “Kada švietimo sistemai išauš saulėtas rytas?”

  1. : - /// parašė:

    Laukime Juodojo drakono dovanų: išminties, stiprybės ir visokios gausos. Mokyklose mažėja vaikų. Gausos simboliu laikomas drakonas tepritraukia naujų moksleivių į mokyklas…

  2. „Atversk pasaulį“ parašė:

    Visi į Vilnių, į knygų mugę! Pamatyti, paklausyti, patobulėti …

  3. betvarke parašė:

    kaimo mokykloj nereali….. viena mokytoja iskarto mokina visu 4 klasiu mokinius, tai prasau paskirstykite pamokos laika kiek uztenka vienos klases mokiniams??? 11.25 min tai ka galima isdestyt per tiek laiko, o dar didesne sensacija, kai pamokos metu sugeba kitoje patalpoje pletkint su kaimo moterelem ir kavyte gurksnot… va cia ir mokiniu paruosimo lygis…

  4. Skambutis-Reformai parašė:

    Reforma, čia tu pataikei į dešimtuką. Juk nekurie direktoriai dabar jau net savo limuzinais į kaimo mokyklą miesto mokinius ,,nusipirkę“vežasi…

  5. Antanas parašė:

    O kuris ten Jurgis taryboje? Jei tas, kur aš galvoju, tai kepurės tikrai didelės reikia

  6. reforma :)))) parašė:

    Kad išauštu saulėtas rytas reikia suorganizuoti vaiku pavežėjima i kaimo mokyklas iš miesto mokyklų . Tai nebūtų uždaromos kaimo mokyklos.

  7. Užgavėnės :)))) parašė:

    O KAS PRADEDA

  8. Tegyvuoja Užgavėnės :)))) parašė:

    Baikit čia svaidytis, eikite Užgavėnių blynų valgyti. Riejatės ir riejatės, kaip jums nenusibosta, ve …

  9. Šiandien parašė:

    Lietuviai – padlaižių tauta

  10. tu va Jurgiui be kepurės parašė:

    tu cia ir pavarai – mokyklos aplinkoje.
    – ponai tarybos nariai tik nereikia mūsų gąsdinti su “ Etikos komisija“.
    – Mūsų kieme šiandien šventė!

  11. Jurgiui be kepurės parašė:

    Romai, Romai,
    aš manau, kad moralės temomis tamstai labiau tiktų samprotauti ne partiniame leidinuke, tuo labiau Tarybos posėdyje, o mokyklos aplinkoje.

  12. Jurgis pagal kepurę parašė:

    Gerb. Meško, įdomiai tamsta atsiliepiate apie savo kolegą taryboje. Pasirinktas epitetas „padlaižiauji“ kažkaip prasilenkia su tarybos narių etika, mano galva. O ir kiaulių su tamsta, mano galva, jis neganė, kad taip familiariai į jį kreiptumėtes. Normaliame kolektyve tamstos lauktų Etikos komisija, bet tik ne mūsų rajono taryboje, kur pagrūmojama tik pagal partinę priklausomybę…

  13. *valdo ***** parašė:

    ….apie koki čia bardaką .Bus vaikų ir mokyklos gyvos .

  14. valdo ***** parašė:

    mokytojai nevalde , kai miesto mokyklose buvo bardakas padarytas.

  15. nešėjas parašė:

    ****mokytojai valdo *****

  16. Antanas parašė:

    Švietimo sistemai išauš saulėtas rytas, jau greitai – kai į tarybą ateis dar vienas saulių nešėjas- šio straipsnio autorius.

  17. auditorius parašė:

    alga tokia pati.

  18. nežiniukėi parašė:

    o alga mokytojo tokia pati jeigu klasėje 5 mokiniai ir 25 ?

  19. :) parašė:

    Ačiū Visiems, palaikantiems mažas mokyklas!

  20. maža tauta parašė:

    Geriau papasakok apie Afrikos Zimbabės mokyklos patirtį: klasės nedidelės, tikriausiai visi mokiniai išmokyti ir tai viskas OK

  21. Braizas konkretus parašė:

    jadvygele nepavydek p.remigijui bonikatui to mandato ir tu pabuvai ta tarybos nare nu…..bet toks jau tas parsidaveliu likimas .ilsekis

  22. Anonimas parašė:

    Remigijau, papasakok apie savo mokyklos patirtį: klasės nedidelės, tikriausiai visi mokiniai išmokyti, niekas neturi nė vieno dalyko žemesnio pažymio už devintuką

  23. co-py parašė:

    Tik deklaracijose kovojama prieš emigraciją, nes vėl žmonių nematom, o matome tik pinigus. Kaip tam kaimo žmogui jaustis, kai naikina viską, kas žmogui leidžia gyventi patogiai ir saugiai. Dabr gi: nereikia pašto, banko, medicinos įstaigos,susisiekimo, policijos, gaisrinės-nieko jau nereikia. Tarsi sakoma: niekam jūs čia nereikalingi, čiuoškit iš čia greičiau.

  24. co-py parašė:

    Viską darome pagal vieną kurpalių. Mokyklų reforma turi būti optimali. Žinoma, kad dalį mokyklų reikia uždaryti (mokytojų ir administracijos santykis turėtų būti racionalus,bet neturėtų būti vienodas mieste ir kaime. Mokinių skaičius klasėse neturėtų būti didinamas. Priešingai, kad būtų galima gerai parengti mokinį reikia pedagogams įdėti daug pastangų ir trūso. Manyčiau, kad dabar optimalus mokinių skaičius klasėje turėtų būti 15-20 ir ne daugiau. Mes maža tauta, tad turėtume pasistengti rasti kelią (langą) į Europą. Tik apsiskaitę ir gerai paruošti moksleiviai yra mūsų ateitis. Jeigu mes mylėsime savo vaikus tai ir jie mylės mus.

  25. 200 gramu parašė:

    taip As uz mazas mokyklas ir kaimui ju reikia kad tik vaikų būtu

  26. 100 gramu parašė:

    As uz mazas mokyklas ir kaimui ju reikia.

  27. Meško parašė:

    Gerb. Remigijau, dar neprisiekei kaip Širvintų savivaldybės tarybos narys, o jau padlaižiauji savo „patronei“ ir skleidi netiesą apie opozicijos iniciatyvuma. Aš manau, kad tai tik pigus ir nuvalkiotas, bet „darbiečių“ labai mėgiamas populizmas ir akių dūmimas.

  28. išauš saulėtas rytas parašė:

    Taip kiekvienam vaikui po mokykla

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+