Įspūdžiais dalijasi „Širvintų krašto“ loterijos laimėtoja Levutė Vitienė

Iš įspūdingų kelionių sugrižus

5. Drezdeno kultūros lobiai

Tęsinys. Pradžia Nr. 28, 30, 31, 32

Balandžio 1-osios rytą prasidėjo pažintinė kelionė po Drezdeną – Saksonijos žemės sostinę, įsikūrusią pietryčių Vokietijoje. Nepakartojami kultūros lobiai, pasaulinę šlovę pelnę orkestrai, užburiančio grožio statiniai kerinčiame Elbės kraštovaizdyje – tai masalas akims, kurį siūlo buvusi Saksonijos karalių rezidencija.

Nuo 1687 iki 1733 metų Vokietiją valdė Augustas – antrasis Saksonijos kurfiursto Johano Georgo III ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos sūnus. Tai buvo garsiausias Vetinų kunigaikščių giminės albertinų linijos valdovas, pramintas Stipriuoju už nepaprastą fizinę jėgą (neva galėjęs rankomis lankstyti geležines pasagas). Nuo 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II-uoju ir priėmė krikščionišką jį tikėjimą (iki tol buvo evangelikas). Jis aplinkiniams didelį įspūdį darė ir savo žiniomis bei išsilavinimu. Vedęs buvo vieną kartą ir turėjo vieną santuokinį sūnų. Tačiau būtą daugybė gandų ir pasakojimų apie jo paleistuvystę. Kai kurių šaltinių teigimu, jis turėjęs 365 nesantuokinius vaikus.

Pažintis su Drezdenu, kuris šiandien yra svarbus kultūrinis, politinis ir ekonominis Vokietijos centras, prasidėjo nuo pasivaikščiojimo Briul terasa, dar vadinama Europos balkonu. Mat nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į Elbės upę su Augusto tiltu ir daugybe istorinių pastatų. Briul terasa buvo pastatyta XVIII amžiaus pradžioje ir išpuošta plačiais laiptais bei skulptūromis, o jos apačioje yra Drezdeno tvirtovės kareivinės (kazematai).

Antrojo pasaulinio karo metu per anglų ir amerikiečių karinės aviacijos antskrydžius, numetus apie 80 padegamųjų bombų, buvo sugriautas visas Drezdeno miestas. Saksonijos žemės sostinė degė visą savaitę ir išliko tik apie 15 proc. miesto. Drezdeno liepsnose žuvo per 2000 tūkstančių žmonių. Anglas Davidas Irvinas savo knygoje „Drezdeno žūtis“ rašė: „Pirmą kartą karų istorijoje oro antskrydis buvo toks siaubingai niokojantis, kad visiems žuvusiems palaidoti neužteko nesužeistų gyvųjų.“

Šalis turtinga smiltainių, kurių savybė – po kelerių metų tamsėti, o tai suteikia pastatams senoviškumo įspūdį. Taigi juos panaudojo atstatymo darbams, mėgindami grąžinti istorinių pastatų pirmykštę išvaizdą ir stilių. O į 1726-1743 metais pastatytos Dievo Motinos katedros, kuri buvo sunaikinta beveik iki pamatų, sienas net įmūryta senųjų plytų.

Neišdildomą įspūdį man paliko „Karališkoji eisena“ – freska iš 23 tūkstančių porcelianinių plokščių, kurioje pavaizduoti Vetinų dinastijos kunigaikščiai. Freska yra 102 metrų ilgio ir 7 metrų pločio.

Taip pat buvome prie renesanso stiliaus karalių ir kunigaikščių rezidencinių rūmų – buvusios Saksonijos valdovų rezidencijos. Dabar čia yra įrengta fotografijos galerija, kurioje dauguma nuotraukų – apie Dresdeno bombardavimą. Matėme ir Katedrą (buvusią katalikiškąją rūmų bažnyčią), kurios paviršiaus plotas – 4800 kvadratinių metrų. Katedra garsi savo vargonais, karalių palaikais bei Augusto Stipriojo širdimi.

Vaikščiojom po gražiausią Drezdene Teatro aikštę, kuri dar vadinama Drezdeno širdimi. Mat aplink ją išsidėstę visi istoriniai pastatai. Įspūdingai atrodo garsioji Zemperio opera. Tai keturių aukštų pastatas, kuriame yra ne tik puiki akustika, bet ir apšvietimas žvakių liepsna. Zemperio operoje dirbo J.S.Bachas, F. Mendelsonas-Bartoldi, K.M. Veberis ir kiti garsūs to meto muzikai.

Be galo sužavėta likau Augusto Stipriojo baroko šedevru, architektūros perlu – Cvingerio rūmais, statytais monarcho didybei ir lėbavimams. Dabar čia yra Porceliano muziejus (eksponuojami dirbiniai iš Meiseno ir Rytų Azijos), Meno galerija (Senųjų meistrų galerijoje eksponuojama ir žymiojo Rafaelio „Siksto madona“, Ticiano „Venera“, Rubenso paveikslai ir daugybė kitų), Instrumentų ir prietaisų muziejus, Ginklų galerija (eksponuojami riterių šarvai, šarvuotė arkliams, buities įrankiai ir net žirklės, inkrustuotos brangiais akmenimis). Viskas Cvingerio rūmuose tiesiog žėri ir tviska. Tačiau labiausiai man patiko Porceliano muziejaus meno kūriniai.

Cvingerio panorama grožėjomės ir nuo Nimfų fontano.

Labai gražūs Tašenbergo rūmai, kurie buvo pastatyti Augusto Stipriojo meilei grafienei Kozel.

Buvome Albertinų muziejuje, kurio pasididžiavimas – „Žalieji skliautai“ – monetų kalykla su lobynu. Čia yra sukauptos visos karališkosios brangenybės: lazdos, segės, kiti vyriški papuošalai ir valdžios atributai. Akys tiesiog raibo nuo begalės deimantų ir rubinų. Tačiau patys vertingiausi Augusto Stipriojo papuošalai yra iškelti į atskirą patalpą ir jiems apžiūrėti reikia išankstinio užsakymo. Taigi jų taip ir neteko pamatyti. Vienas žymiausių eksponatų – Augusto Stipriojo kavos servizas iš aukso, emalės ir dramblio kaulo. Muziejuje eksponuojamos 137 auksinės skulptūrėlės, papuoštos 50 tūkstančių deimantų, rubinų, smaragdų ir perlų, kainavo 58 500 talerių.

Pasigrožėję Drezdeno kraštovaizdžiu bei architektūros stebuklais pajudėjome Lietuvos link.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Įspūdžiais dalijasi „Širvintų krašto“ loterijos laimėtoja Levutė Vitienė”

  1. ,,,,,,, parašė:

    tik jau nepavydekit. keliu litu laikrasciui gailit, o paskui pykstat. Reikia laikrascius namie skaityt, o ne parduotuvej pasidejus ant silkiu.

  2. *** parašė:

    Viskas buvo vieša,per kelis numerius išvardinti visi prizai, kas ką laimėjo, prie ko čia darbiečiai ar dar kas nors.

  3. dzozefyna parašė:

    kokiu kontakytu. pries naujuosisu visa menesi siule, liepe prenumeruotis laikrasti ir kvita atnesti. laimejimu buvo daug as uzsiprenumeravau ir laimejau priza. tai nerasykit cia nesamoniu. visi galejo laimet.

  4. juzė parašė:

    kokių kontaktų, čia tik darbiečiai važiuoja.

  5. elenyte parašė:

    tikriausiai cia isskirtiniai laimi….nes ir as apie sia loterija negirdejau :D…. jauciu,reikia tureti geru kontaktu ir tada laimeti lengviau…. 😉

  6. kančelskis parašė:

    o kaip galima laimėti tokias keliones??? 🙂

Comments are closed.

scroll to top
+