Ginčai, įrodinėjimai, „rankų laužymas“ ir… bagaslaviškiečiams nepalanki atomazga

P. Kamienas kovojo už tai, kad jo vadovaujamoje mokykloje liktų visi mokiniai, o klasės nebūtų sujungtos. Rajono taryba minimalia balsų persvara vis dėlto nusprendė kitaip.

Trečiadienio vakarą Širvintų savivaldybės posėdžių salėje susirinko tarybos nariai ir posėdžio svečiai, kurių šį kartą buvo rekordiškai daug, mat dalyvavo beveik visų rajono švietimo įstaigų vadovai. Posėdžio metu buvo sprendžiami praėjusią savaitę nepriimti sprendimų projektai – dėl mokinių skaičiaus nustatymo klasėse ir dėl ugdymo planų patvirtinimo.

Daugiausiai aistrų posėdžių salėje ir vėl sulaukė klausimas dėl mokinių skaičiaus. Tiksliau – dėl jų skaičiaus Bagaslaviškio pagrindinėje mokykloje.

Pinigų neprašo, bet privalo paimti?

„Širvintų kraštas“ praėjusiame numeryje rašė apie susidariusią situaciją: mokyklos direktorius P. Kamienas rajono tarybai pateikė prašymą leisti sudaryti devintos klasės komplektą, kuriame mokytųsi trys moksleiviai. Savivaldybės teigimu, toks prašymas yra neteisingas kitų mokyklų atžvilgiu ir nusižengia Vyriausybės nutarimams. Didžiausias kliuvinys šioje istorijoje – 62 tūkst. litų, kuriuos Savivaldybė turėtų skirti mokyklai, jei būtų patvirtinta tris vaikus ugdysianti klasė. Direktorius tų pinigų neprašė ir teigė, kad mokykla sugebėtų, pritaikius tam tikrą taupymo planą, išsilaikyti ir už savo lėšas. 

Didžioji dalis tarybos narių taip ir nesuprato, ar reikės tuos pinigus skirti ir kaip jie būtų gaunami. Švietimo ir sporto skyriaus specialistės pateikė išsamią ataskaitą apie tai, kokia yra Širvintų rajono švietimo įstaigų situacija. Tenka pripažinti, kad kai kurie pristatyme nuskambėję teiginiai priminė gerai apgalvotą viešųjų ryšių strategiją, kurios tikslas – įteigti vienintelę ir neginčijamą nuomonę.

P. Kamienas tarybos posėdžio metu paviešino ir Savivaldybės atstovų siųstą laišką rajono švietimo įstaigų direktoriams. Pasak Bagaslaviškio mokyklos direktoriaus, šis laiškas tarytum kursto priešiškumą jo mokyklai. Laiške rašoma apie tai, kad jei tarybos posėdyje nebus priimtas teikiamas sprendimas, tuomet rudenį bus perkuriama šešių procentų skirstymo tvarka ir didžiosios mokyklos turės dengti mažąsias mokyklas.

Direktorius pateikė lentelę, kurioje įvardintos visos mokyklos, kurioms lėšas už iki klasių vidurkio trūkstamą mokinių skaičių privalės kompensuoti rajono Savivaldybė. Iš lentelėje pateiktų duomenų matoma, kad tokios lėšos bus reikalingos šešioms mokykloms: „Štai ir mito sugriovimas, kad tik Bagaslaviškyje yra blogai. Visose mokyklose situacija tokia, mes visi vienodi. Nors Savivaldybė ir bando įtikinti, kad tik dėl Bagaslaviškio kaltės bus grįžtama prie senosios šešių procentų sumos, kai didžiosios mokyklos išlaiko mažesnes. Ne vien dėl Bagaslaviškio reikės peržiūrėti naująją tvarką, kuomet pinigai lieka konkrečioje mokykloje.“

Direktoriaus teigimu, devintos klasės sunaikinimas reikštų mokyklos reorganizaciją. Tą užginčijo Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė.

Nutylėti dalį tiesos gali būti naudinga?

Bene daugiausiai klausimų sukėlė Giedrės Vaičiūnienės pasakyti žodžiai: „Švietimo skyrius daug ką nutyli.“ Daugeliui iš karto kilo klausimas, gal kas nors nutylima ir dėl šio klausimo? Konkretaus atsakymo išgirsti taip ir nepavyko.

Vėliau buvo aiškinama, kad Švietimo centras vengia garsiai įvardyti datas, kada vienai ar kitai mokyklai reikės jungti klases ar iš viso užsidaryti. Toks „nutylėjimas“ buvo motyvuotas tuo, kad, sužinoję apie permainas, daugelis tėvų tikriausiai užrašytų savo atžalas į kitas mokyklas. Gal ir apie Bagaslaviškio mokyklos likimą buvo žinoma jau gerokai anksčiau? Šiek tiek keistas Švietimo skyriaus požiūris, juk žinant bent jau numanomas datas būtų galima joms pasiruošti, o ne apie permainas sužinoti pačioje naujųjų mokslo metų pradžioje.

Savivaldybė „išsišokėlių“ nemėgsta?

Dirbti pagal standartus. Būtent to, matyt, ir reikalauja Savivaldybė, kalbėdama apie įmonių administravimą. Viso posėdžio metu P. Kamienas buvo tai peikiamas, tai giriamas už tai, kad kovoja dėl savo mokinių interesų.

Vieni sakė, kad verta kalbėti tik apie 7 – 8 klasių sujungimą, nes proceso reikalauja Vyriausybė, kuri skatina jungti visas įmanomas klases. Kiti pritarė direktoriui, kuris, išsakydamas savo bendruomenės norus, kartais buvo laikomas kone nusikaltėliu, kuris kėsinasi į bet kurios mokyklos šešis procentus.

Sėdint salėje tai vienur, tai kitur teko išgirsti replikas, kad šis klausimas stumiamas lyg „buldozeriu“: bet kokia kaina norima patvirtinti klasių sujungimą.

Viena paskutinių pasisakiusiųjų Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktorė Inga Fedčuk pareiškė, jog jei Bagaslaviškiui bus leista nejungti klasių, tuomet ir jos mokykla teiks prašymą dėl klasių, kurios šiuo metu yra sujungtos, atskyrimo. Šis pasisakymas sulaukė Giedrės Vaičiūnienės sveikinimo. Kažin kodėl nebuvo sveikinami kitokią nuomonę palaikę direktoriai?

Šį kartą P. Kamienui teko pripažinti „pralaimėjimą“ – Bagaslaviškio mokykloje nuo šiol dirbs nauja jungtinė 7 – 8 klasė. Balsavimas, kaip ir praėjusį kartą, įvyko tik po to, kai iš salės pasišalino visi tarybos nariai pedagogai. Beje, bene visi Savivaldybės tarybos posėdyje buvę mokytojai pasisakė prieš klasių jungimą.

Geros mokyklos samprata skiriasi

Posėdžio metu buvo paliestas klausimas ir apie tai, kas naudingiau mokiniui: darbas didelėse ar mažose klasėse. Vėl išsiskyrė dvi pagrindinės nuomonės.

Buvo teigiama, kad moksleivis, besimokymas didesnėje mokykloje, gauna daugiau žinių, kurias panaudoja ateityje. Pavyzdžiui, komandinis darbas, geresni bendravimo įgūdžiai. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė tie, kurie mano, jog mažesnėse klasėse mokiniai gauna gerokai daugiau informacijos, yra mokomi efektyviau.

Vis dėlto sunku nustatyti mokymo kokybės lygį, nes nėra vientisos apskaičiavimo sistemos. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius paklausė savo kolegų: „Ar nors vienoje kaimo mokykloje buvo mokinys, kuris semestrą baigė nepatenkinamai?“ Išgirdęs neigiamą atsakymą, direktorius buvo įsitikinęs, kad šį klausimą išsprendė.

Tačiau klausimas dėl geros mokyklos sampratos taip ir liko atviras…

Klasėje mokysis maksimumas vaikų

Pagal galiojančią tvarką klasių negalima jungti, jei bendrai susidaro daugiau nei aštuoniolika vaikų. Šiuo metu Bagaslaviškio mokyklos 7-oje klasėje mokosi keturi vaikai, o 8-oje – dvylika. Tačiau du iš jų turi itin didelius specialiuosius poreikius, todėl skaičiuojant bendrą skaičių šie vaikai „dvigubinasi“, o tai reiškia, kad oficialiai Bagaslaviškio mokyklos jungtinėje klasėje bus maksimumas vaikų.

Pagal mokinių skaičių Bagaslaviškis bus vienintelė rajono mokykla, kuri, ugdydama daugiau nei 40 mokinių, turės vos keturis klasių komplektus (kitos mokyklos turi po penkis).

Jei pritaikysim didesniųjų mokyklų standartus, tai Bagaslaviškiui netgi pasisekė – didelėse klasėse juk galima įgyti komandinio darbo ir bendravimo įgūdžių. Tik klausimas, ar tai įvertins mokinių tėvai, kurie, tikėtina, gali savo atžalas pervesti į „stabilesnę“ mokyklą, kurioje klasės nejungiamos ir nenaikinamos prasidėjus rugsėjui.

Aura Jankūnaitė