+

Ar „Atžalynas“ taps dešimtmete mokykla?

Dienos tema

Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo procesas, prasidėjęs 1999 metais, atnešė daug permainų visose Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigose. Nebuvo išimtis ir Širvintų rajono švietimo įstaigos. Čia esančiose mokyklose taip pat įvyko daug kardinalių pasikeitimų. Tačiau skaudžiausias Širvintų miesto gyventojams buvo „Atžalyno“ ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinių mokyklų pertvarkymas. 2003 metų gruodį patvirtinus miesto mokyklų reorganizacijos projektą nukentėjo daugybė mokytojų, vaikų ir jų tėvų. Mat iš dviejų vidurinių mokyklų buvo nuspręsta padaryti tris atskiras: Širvintų pradinę (1-4 kl.), „Atžalyno“ pagrindinę (5-8 kl.) ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinę (9-12 kl.), kuri 2006 metais tapo giminazija.

Po reorganizacijos praėjo jau 4 metai, tačiau kalbos apie tai, jog buvo padaryta klaida, vis dar netyla. O žmonės jaučia nuoskaudą, kad niekas jų tuomet nesiklausė. Šiandien apie tai kalba ne tik mokytojai ar vaikų tėvai, bet ir Savivaldybės tarybos nariai. Marija Gudonienė birželio 30 dieną įvykusiame rajono tarybos posėdyje, tvirtinant Laurino Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos nuostatus, iškėlė klausimą, ar nebuvo padaryta klaida „Atžalyno“ vidurinę mokyklą pertvarkant į pagrindinę, o tiksliau – net nepilną pagrindinę? Gal vis dėlto „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje turėtų būti bent dešimt klasių? Rajono meras Kęstutis Pakalnis pažadėjo sudaryti komisiją, kuri ištirs susiklosčiusią situaciją. Tačiau ar meras vykdo savo pažadą? Ar žadėtoji komisija jau sudaryta? Ką apie M. Gudonienės iškeltą klausimą mano Širvintų meras, švietimo darbuotojai, mokytojai ir tėvai?

Rajono vadovas turėtų turėti tvirtą savo poziciją, gebėti drąsiai reikšti savo nuomonę, dirbti žmonių labui ir atsakyti už savo veiksmus. Būtent toks turėtų būti tikras lyderis. Tačiau pasiteiravus K. Pakalnio nuomonės apie tai, ar „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje turėtų būti bent dešimt klasių, paaiškėjo, jog mūsų meras šiuo klausimu neturi asmeninės nuomonės, o visą atsakomybę užkrauna ant komisijos, kuri bus sudaryta rugsėjo mėnesį, pečių. Liūdna, kad K. Pakalnis, dangstytamasis būsimos komisijos būsimais sprendimais bijo išsakyti savo nuomonę. Džiugina tik tai, kad vis dėlto yra nemažai žmonių, nebijančių pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Asmeninės nuomonės apie susidariusią situaciją nepabijojo pasakyti Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė. Vedėja mano, kad „Atžalyno“ mokykla turėtų tapti tikra pagrindine mokykla (dabar ji nepilna pagrindinė), kurioje vaikai turėtų galimybę įgyti pagrindinį išsilavinimą ir jei tingi ar nenori tęsti rimtesnių mokslų, galėtų eiti į profesines mokyklas arba dirbti. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija turėtų tapti tikra gimnazija, kurioje mokytųsi motyvuoti ir siekiantys žinių moksleiviai. Vaikai privalo turėti galimybę rinktis, kur jie nori mokytis, o šiuo metu jie tokios galimybės neturi, nes visi lanko tą pačią mokyklą, ir dėl to ugdymo procesas tik nukenčia. Tačiau, kaip teigia Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Jagminienė, prieš piimant sprendimą dėl „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos ateities reikia rimtai viską paskaičiuoti, pasverti bei apsvarstyti, nes tai negali būti tik vieno žmogaus nuomonė.

Savo nuomonę pareiškė ir kelios mokytojos. Loreta Miliukienė mano, kad „Atžalynas“ turėtų būti dešimtmetė mokykla, nes Širvintų mieste pagrindinės mokyklos lyg ir nėra. O giminazija turėtų būti aukštesnio lygio ugdymo institucija, kurioje mokiniams būtų keliami didesni reikalavimai. L. Miliukienė teigia, kad vaikams ir jų tėvams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kur jie nori mokytis. Gimnazijos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Audra Buzienė nesijaučia esanti gera strategė rajono mokyklų pertvarkymo klausimu, bet nuomonę apie miesto mokyklų pertvarką turi. Mokytoja pasakoja, kad prieš ketverius metus priklausė iniciatyvinei grupei žmonių, kurie tuometinę rajono valdžią ir politikus bandė įtikinti, jog toks reorganizavimo variantas nėra geras mūsų miesteliui. A. Buzienė sako, kad tuomet jai užteko naivumo manyti, kad rajono politikai iš tikrųjų dirba savo rinkėjams, jog paprastų žmonių nuomonė ir pilietinis aktyvumas gali kažką reikšti ir pakeisti. Mokytoja teigia, kad bet kuri pertvarka lyg ir vykdoma tam, kad būtų geriau, bet ką šiandien turime? Gimnazijos mokytojai ir vadovai yra „įsprausti į kampą“. Viena vertus, giminazijos statusas įpareigoja teikti labai geros kokybės ugdymą, pasitelkiant aukščiausios kvalifikacijos mokytojus, novatoriškai ir lanksčiai organizuojant procesą. Kita vertus, į giminaziją priversti ateiti ir žemos motyvacijos, silpnai besimokantys mokiniai, nes rinktis nelabai yra iš ko, o vidurinę mokyklą baigti reikia. A. Buzienė tęsia pokalbį sakydama, kad gimnazijai keliami aukšti reikalavimai, bet yra objektyvių priežasčių, dėl kurių tie lūkesčiai nėra patenkinami. Mokytoja mano, kad jeigu gimnazistai galėtų ir norėtų būti tik motyvuoti, nuosekliai dirbantys 9-12 klasių mokiniai, tai rezultatai būtų kitokie nei dabar. Moteris per ketverius metus savo nuomonės nepakeitė ir toliau mano, jog „Atžalyno“ vidurinė mokykla buvo nepelnytai reorganizuota į aštuonmetę. Mat aukšta šios mokyklos mokytojų kvalifikacija ir pedagoginis meistriškumas, geri administracijos švietimo vadybos įgūdžiai – tai neišnaudotos galimybės organizuojant miesto ir rajono mokinių mokymo ir mokymosi procesą. Moteris mano, jog būtų gerai, kad dabartinė rajono valdžia ir politikai būtent apie tai galvotų priimdami savo būsimus sprendimus. Anot A. Buzienės, jeigu „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje galima būtų formuoti 9-10 klases, tai mokiniai ir jų tėvai turėtų nors šiokią tokią galimybę pasirinkti ugdymo įstaigą. O tai skatintų sveiką darbinę konkurenciją tarp miestelio mokyklų, mokytojų ir vadovų, o mokyklos turėtų būti novatoriškesnės ir atviresnės pasikeitimams. Pasak A. Buzienės, galima būtų pasvajoti apie mokyklų vadovų rotaciją kas penkerius metus (kaip Europoje), konkursus mokytojams dėl teisės dėstyti gimnazistams. Tačiau švietimo sistema Lietuvoje tiek inertiška, kad visi pasikeitimai orientuoti į popierių rašymą, o iš esmės niekas nesikeičia.

Savo nuomonę šiuo visiems aktualiu klausimu išsakė ir kai kurie tėvai. Kalbintos Jolita Čatrauskienė, Sigita Mikulevičienė, Dalia Pušklevičienė teigia, kad geriau būtų, jei „Atžalynas“ taptų dešimtmete mokykla, nes daugelis vaikų, baigę dešimt klasių, eina į profesines mokyklas. O dabar jie yra „mėtomi“ iš vienos mokyklos į kitą. Toks „mėtymas“ nieko gero neduoda, nes nukenčia tik vaikai. Renata Matukienė ir Jolita Pavlovienė mano, kad buvo padaryta didelė klaida perorganizuojant šias mokyklas. Moterys teigia, kad ankščiau buvo labai gerai, nes buvo galimybė pasirinkti vieną iš dviejų mokyklų ir ją lankyti. Dabar yra nuolatinis vaikų „mėtymas“ iš vienos mokyklos į kitą, o tai tik žaloja. Buvo ir tokių tėvų, kurie nematė prasmės išsakyti savo nuomonės, nes nebesitiki būti išgirsti.

Tai vis dėlto ar „Atžalynas“ taps dešimtmete mokykla ir kas tai spręs? Meras, kuris šiuo klausimu neturi savo asmeninės nuomonės? Rugsėjį sudaryta komisija? O gal pagaliau bus išgirsti vaikų tėvai ir mokytojai, kurie savo „kailiu“ jaučia klaidas, padarytas reorganizacijos?

Ivona Komarovska

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai
  • Elen parašė:

    All I can say is thank you this was helpful I was msnsiig a step, but thanks to you I found my way! Do you have any other vids like these????efbbbf

  • janina parašė:

    man viskas patinka.beja kaip bus taip bus

  • debile parašė:

    viskas cia normaliai kos parinates

  • Guja parašė:

    gerai butu kad padarytu nuO 5-10 klases

  • Skaitytoja parašė:

    Pries kelerius metus ivykdyta mokyklu reorganizacija buvo tikra nesamone. Niekas i tuometini tevu pasipriesinima nekreipe demesio, o dar kaip tik taike kersto priemones pries iniciativynes grupes narius. Tuometiniam merui ir svietinmo skyriaus vedejai turetu buti geda, o jei jie butu garbingi tai pasitrauktu is politikos, nes jau tikrai nusivadovavo tuomet. Bet tai liks istorija ateinancioms kartoms, kad padlaiziavimas ir savo nuomones neturejimas rajono vadovams, skaudziai atsiliepia eiliniams pilieciams. Tegu „Atzalynas“ prisiaugina klases ir tampa normalia mokykla, sekmes visiems.

  • naujiena parašė:

    kažkaip netikėtai diskusija krypsta į gana subtilią pusę apie maišelius ir kyšelius. Dirbau abiejose mokyklose, nė vienai direktorei nenešiau maišiuko, nes savigarba neleidžia. Labai smerkiu tuos, kurie tuos maišelius neša. Matyt trūksta gebėjimų darbui, neturi tinkamo išsilavinimo, trūksta pamokų ir nėra drąsos ką nors rimtai keisti savo gyvenime.Nu jo linkiu pradėti šiuos mokslo metus be maišiuko

  • nu jo parašė:

    kitu profesiju atstovams gal ir „stogo“ nereikėdavo užsitarnauti, o Atžalyne, būdavo, ateini į vado kabinetą su maišeliu, o išeini be jo, net be žodžių, po to ir krūvis garantuotas ir požiūris kitoks, ir nemėgstamų klasių valandėlių gali nevesti…, nepastebės… geras gyvenimas…

  • aha parašė:

    pritariu ajajai nuomonei, tik dar reikėtų pridėti visas kanceliarines išlaidas, susijusias su mokinių atestatų tvarkymu ir asmeninio telefono sąskaitą…apskritai, aš irgi už tai, kad nebūtų jokių dovanų, o mokytojui tam tikros uždirbtos algos dalies nereikėtų skirti mokyklos reikmėms ar ugdymo proceso organizavimai. Kažkoks absurdas,kitų profesijų žmonėms tikrai nereikia taip daryti

  • ajajai parašė:

    Aštuonerius metus buvau „Atžalyne“ klasės auklėtoja. Su vaikais bendraujame iki šiol. Nejaučiu jokio sąžinės graužimo, kad vaikai ir jų tėvai man padovanojo puikų paveikslą. Tai mieliausias daiktas mano namuose, primenantis auklėtinius. O kai kurios mokytojos, beje, vaikams irgi nuperka per išleistuves 25-30 mažų niekučių. Manot, kad jos perka už blusas? Mieli tėveliai, nepirkit mokytojoms jokių dovanų ir viskas išsispręs. Ir gydytojams nustokit nešti…

  • nostalgijai parašė:

    manau,kad esate viena ar vienas nepakankamai pastebėtų ir įvertintų savo laiku Atžalyno mokykloje buvusių žmonių, todėl taip pagiežingai rašote. Vienetai mokytojų leidžia sau tokią prabangą Širvintose užsisakyti dovanas ir pan., čia ne didmiestis, kur tai savaime suprantami dalykai. O mokyklų direktoriai – atskira kasta ir čia kita kalba.Gaila,aišku,kad šaukštas mazuto visą statinę medaus gadina.

  • nostalgija parašė:

    geri laikai buvo, kai Atžalynas vidurinė buvo: kokios abiturientų išleistuvės, dovanas užsisako mokytojai, direktorė, argi blogai, kai tau superka buitinę techniką, papuošalus, stalo serviravimo reikmenis…pasodinę ant kėdžių panešioja po mokyklą…ech buvo gyvenimas… Stuoka šitų tradicijų nesilaiko, reikia būtinai atgaivinti…

  • mokytoja parašė:

    Bendrauju su Utenos A.Šapokos gimnazijos mokytoja. Tai iš penkių vidurinių „išgryninta“ į gimnaziją mokykla, ten kiekvienais metais konkursas, ateinančių devintokų vidurkis aštuoni ir daugiau, mokytojai nori toje mokykloje dirbti ir dirba aukštos kvalilifikacijos žmonės.Yra vidurinės mokyklos, kuriose mokosi kiti mažiau motyvuoti vaikai. Mūsų miestelio atveju buvusi ambicinga vedėja tiesiog darė karjerą, pastatė „į vietą“ nemėgiamą Atž, meras Šimonėlis labai žavėjosi jos paklusnumu ministerijai. Galėtų šitie žmonės dabar tiesiog imti ir apšviesti, ką daryti toliau su šitu pertvarkos Kūriniu. Tiesa, gimnazijos nuostatus teko patobulinti. Dabar joje gali mokytis ir su neigiamais balais baigę aštuonias klases mokiniai. Svarbiausia, reikia nepamiršti aptarti gimnazistų mokymosi rezultatų mokslo metų pabaigoje. Kodėl mokesi vos penketukais valstybinio neišlaikė ar už mokyklinį gavo tik šešis.Apskritai, ką tie gimnazijos mokytojai sau mano?Kur rezultatai?

  • nuomone parašė:

    Nereiketu kurstyti aistru is naujo: karta padaryta klaida neturetu vel buti pakartota. Jeigu nebus atstatyta istorine tiesa ir ,,Atzalynas“ netaps vidurine, tai nereikia ir 10 – metes. Nevertetu zaisti zmoniu likimais.

  • Zosė parašė:

    Politikai vaidina, kad paprastų žmonių interesai rūpi. Kam čia kalbinti žmones, klausti nuomonių, kaip tarybos dauguma nuspręs,taip ir bus.Labai patogus tas mokyklų klausimas prieš seimo rinkimus.Ir dar – kodėl niekas neklausia abiejų mokyklų vadovių nuomonių, o kalbina kažkokias bobeles? Nesolidu

Kiti straipsniai:

Sveikos gyvensenos skatinimas – kasmetinė Bartkuškio kaimo bendruomenės veikla

Mokslo ir žinių diena Širvintų rajone

Nesibaigiančios reformos tildo vaikų klegesį

Juknonyse apsilankė ir svečiai iš televizijos

Pirmieji būsimi socialiniai lyderiai jau susipažino

„O pomidorai tada atrodo tokie gražūs…“

Brandos atestatai jau Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistų rankose

Naujojoje aikštėje – įspūdinga miesto šventė

Vasara vaikams bus dar turiningesnė kartu su „Virtualiu manekenu“

Iniciatyva „Atverk duris vasarai“

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Balsuokime už Sapnus!

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje – dvidešimt metų drauge

Vaikų vasaros stovykla „Draugystės taku“

Čiobiškiečiai ieškojo lobio

Vijos Tarabildienės akvarelių paroda Širvintų kultūros centre veiks iki liepos 20 d.!

Gėlas vanduo – gyvybės planetoje pagrindas

Širvintiškiai atšventė Europos dieną

Gegužės 18 d. Kernavėje – Muziejų naktis

Violončelės muzika pakerėjo…

Darželinukų džiaugsmai

Septintą kartą Širvintas aplankė „Sėkmės paukštė“

Stebuklinga Mamos skarelė…

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+