„Esu Musninkų krašto žmogus…“

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Palmira Kvietkauskienė.

Nuo sausio 2 dienos Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje direktoriaus funkcijas laikinai atlieka Palmira Kvietkauskienė. Į „Širvintų krašto“ klausimą, ar po „vyriškos rankos“ kolektyve nesijaučia šioks toks atsipalaidavimas, direktorės pavaduotoja ugdymui Audronė Janušauskienė teigia, jog direktorė gal ir moteriškai jautri bei švelni, tačiau tai nereiškia, kad nereikli. „Direktorė mato, ką galima mokykloje nuveikti ir yra jau suplanavusi daug naujų darbų. Pavyzdžiui, jau šiomis dienomis darželyje su tėvelių ir mokyklos darbuotojų pagalba baigiama įrengti valgyklėlė, kad mažiesiems nereikėtų eiti valgyti į bendrą salę. Moteriškos akys mato ir daugiau dalykų, kuriuos galima būtų patobulinti, kuriuos galima pamatyti tik iš šalies pažiūrėjus. Galbūt, dėl to ir reikalinga vadovų rotacija…“ – sako pavaduotoja.

Toliau kalbamės su mokyklos direktore Palmira Kvietkauskiene.

– Papasakokite apie savo gimtinę. Jūs esate Širvintų krašto žmogus?

– Galima sakyti, kad esu Musninkų krašto žmogus, nes gimiau Musninkų seniūnijoje, Virvyčių kaime, gražioje Monikos ir Česlovo Ališauskų šeimoje, kurioje be manęs augo dar keturios seserys. Kadangi gyvenau vos du kilometrai nuo miestelio, suprantama, kad lankiau Musninkų vidurinę mokyklą.

– Tradicinis klausimas: kodėl tapote mokytoja?

– Pasirinkti šią specialybę paskatino puikūs mano mokytojai, ypatingai šiltai prisimenu geografijos mokytoją Marytę Galvosienę, kuri sugebėdavo prikaustyti visų mokinių dėmesį savo įdomiais pasakojimais. Gal dėl to paskui ir studijavau Vilniaus Universiteto Gamtos fakultete, įgijau geografo specialybę.

– Jūs ilgus metus mokytojavote Čiobiškyje, vėliau dirbote mokyklos direktore. Matyt, Čiobiškis jūsų gyvenimo kelyje užėmė svarbią vietą?

– Taip jau susiklostė, kad ištekėjau už čiobiškiečio. Taigi ir Čiobiškio kraštas man tapo nesvetimas. Labai apsidžiaugiau atsiradus geografijos mokytojo vietai Čiobiškio pagrindinėje mokykloje, o per patį pirmą darbo pokalbį sulaukiau dar vieno pasiūlymo – tapti direktoriaus pavaduotoja. Taigi sėkmingai išklausiusi vadybos pagrindų kursus 19 metų dirbau mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja, o direktoriauti teko beveik dvejus metus.

– Jūs esate drąsi moteris… Ne kiekvienas vyras sutiktų vadovauti gimnazijai. Juk skiriasi ir mokyklos statusas ir kolektyvo dydis.

– Nesu labai drąsi moteris, tačiau nebijau prisiimti atsakomybės, rizikuoti ir priimti sunkius sprendimus. Šiais laikais, ko gero, moterys yra stipresnės, turinčios daugiau kantrybės, pasiaukojimo ir pasitikėjimo savimi. Be to, juk po tiek metų vėl grįžau į savo mokyklą. Čiobiškio pagrindinio ugdymo mokykloje mokėsi 55, o Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje – 257 mokiniai, dirba 76 darbuotojų kolektyvas. Taip, ir mokinių daugiau, ir mokytojų bei darbuotojų kolektyvas daug didesnis, bet darbus reikia atlikti vienodai atsakingai. Tik pastebėjau, jog didesniame kolektyve ne visada užtenka laiko tam, kad kiekvienam bendruomenės nariui skirtum pakankamai dėmesio.

– Nuo darbo pradžios naujose pareigose praėjo tik trys savaitės. Kaip sekasi bendrauti su mokytojais ir mokiniais?

– Su kolektyvu susitikome sausio 2 dieną. Kadangi tai buvo šventinis laikotarpis, visų nuotaika buvo pakili. Prie kavos puodelio aptarėme praėjusius metus, pasidalijome lūkesčiais ateinantiems metams. Su mokytojais ir mokiniais bendrauju kasdien, tai neatskiriama mano darbo dalis. Bendradarbiaudami tarpusavyje aptariame ne tik kasdieninius dalykus, bet ir numatome mokyklos, kaip organizacijos, kryptį, jos viziją ir strategiją. Skatinu kiekvieno bendruomenės nario asmeninę iniciatyvą, kūrybiškumą, naujas idėjas. Iš tiesų, trys savaitės labai trumpas laiko tarpas, bet mes nestovime vietoje. .Džiaugiuosi, kad su visais randu bendrą kalbą.. Dėkoju tėvelių iniciatyvinei grupei už konstruktyvius pasiūlymus ir pagalbą juos realizuojant. Gimnazija tampa labiau atvira naujovėms, 2019 metų sausio mėnesį startuoja keturi nauji projektai. Tapome partneriais europiniame projekte „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“. Stebiuosi gimnazijos mokytojų bei mokyklos darbuotojų kompetencija bei išradingumu. Žodžiu, planų turime daug, tačiau kol kas visų neatskleisime.

– Spaudoje yra daug priekaištų naujiems Sveikatos apsaugos reikalavimams mokyklų valgykloms. Ar visi mokiniai patenkinti gaminamu maistu?

– Sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Yra visaip, vieniems maistas skanus, kitiems gal neįprastas. Šiuo metu jau įdiegiami nauji patiekalai, pagal naujus virtuvių šefų sudarytus rekomendacinius valgiaraščius. Tėvelių iniciatyvinė grupė taip pat domisi patiekalais, gaminamais valgykloje. Manau, kad gimnazijos bendruomenei pavyks susitarti ir mėgautis sveiku, skaniu maistu.

ŠK