1895 metų rugsėjo 17 dieną (pagal seną stilių – rugsėjo 3-iąją) Gelvonų valsčiuje, netoli Bagaslaviškio esančiuose Sedūnuose gimė Sankt Peterburgo kūrybinės bohemos atstovas, poetas, rašytojas, dailininkas, grafikas Juozas Jurkūnas.
Būdamas lietuvis, Juozas Jurkūnas rašė tik rusiškai. Jaunystėje pasivadinęs Mongandriu bandė aktoriaus duoną Kijeve.
Kaip apie jį rašo Wikipedia, 1913 metais Juozas Jurkūnas susipažino su garsiu rusų rašytoju, poetu, kritiku, kompozitoriumi Michailu Kuzminu, kuris padėjo jam išleisti pirmąjį poezijos rinkinį „Švedijos pirštinės“. Jo paragintas, pasirinko Jurijaus vardą, kuriuo iki šiol ir žinomas Rusijoje.
Juozas Jurkūnas ir Michailas Kuzminas gyvenime buvo pora. Su Jurkūnu Kuzminas artimai bendravo nuo 1913 metų pavasario, tačiau metams bėgant jų gyvenimas vis labiau priminė tėvo ir sūnaus sąjungą. Nuo 1915 metų jie kartu „civilinėje santuokoje“ gyveno Kuzmino bute Sankt Peterburge, kuriame šeimininkavo Juozo Jurkūno motina.
Tai, kad Juozas gimė netoli Bagaslaviškio, nėra žinoma. Šykštūs šaltiniai nurodo jį gimus Sedūnuose, kurie Vilniaus gubernijoje. Tačiau Sedūnai yra ir netoli Pabaisko, dabartinėje Ukmergės rajono teritorijoje. Nutarėme išsiaiškinti, kaip buvo iš tiesų.
Didelė sėkmė, kad portale ePaveldas prieinama suskaitmeninta to laikotarpio Bagaslaviškio šv. Kryžiaus atradimo parapijos gimimų metrika. Joje randamas kunigo altaristos Silvestro Gimžausko (1845-1897) ranka padarytas įrašas, kad Sedūnuose gimė Juozas Jurkūnas, kuris čia įrašytas Osipo vardu. Carinėje Rusijoje katalikų bažnyčios knygos buvo rašomos rusiškai, taigi ir vardai būdavo įrašomi surusinta forma. Iš įrašo paaiškėja, kad Juozo Jurkūno motina buvo Veronika Ananytė, ištekėjusi už valstiečio Jono Jurkūno. Juozo krikšto tėvais buvo Motiejus ir Filomena Ananiai. Berniukas pakrikštytas praėjus savaitei po gimimo.
Tuo tarpu „Ukmergietiški“ Sedūnai yra Pabaisko Švč. Trejybės parapijoje.
Yra žinoma, kad būtent iš Bagaslaviškio parapijos kilęs vyras nuo Osipo Mandelštamo ir Nikolajaus Gumiliovo nuviliojo aktorę, dailininkę Olgą Gildebrandt-Arbeniną, kuri kai kuriuose šaltiniuose (pvz., Wikipedia) yra įvardijama kaip Jurij’aus Jurkun’o žmona. Tačiau tuo pačiu rašoma, kad jų santykiai oficialiai nebuvo įforminti. Net suporuotas su Olga (ji, beje, mirė tik 1980-aisiais), Juozas Jurkūnas ir jo motina toliau gyveno Kuzmino bute, į kurią sovietai vėliau dar įkėlė ir daugiavaikę žydų šeimą. Jurkūnas, be to, vaikštinėjo „į kairę“ – 1923-1934 metais „rimtai bendravo“ su studentu Levu Rakovu, kuris vėliau išgarsėjo tapęs karo istoriku, Leningrado blokados memorialinio muziejaus įkūrėju ir Leningrado viešosios bibliotekos direktoriumi.
Gyvendamas sovietinėje Rusijoje, Juozas Jurkūnas priklausė menininkų grupei „Trylika“, kūrė siurrealistinius kūrinius ir yra laikomas vienu iš pirmųjų SSRS siurrealistų.
1938 metų vasario 3 dieną iš mūsų krašto kilęs dailininkas buvo suimtas. Prisiminta sena istorija, kad 1918 metais jis buvo jau įtartas įsipainiojęs į Petrogrado ČK viršininko Urickio nužudymo peripetijas. „Juriką“ suėmė sukurpus „Leningrado rašytojų bylą“. Apkaltintas, kaip tada buvo madinga, dalyvavimu trockistinėje organizacijoje ir pan., Juozas buvo nuteistas mirties bausme už tariamą šnipinėjimą ir su trimis kitais santykinai mažai žinomais rašytojais sušaudytas tą pačią dieną, vos paskelbus nuosprendį – 1938 metų rugsėjo 21-ąją. Reabilituotas 1958 metų kovo 22 dieną.
2010 metų kovą Sankt Peterburge esančiame Anos Achmatovos muziejuje vyko dailininko Juozo Jurkūno kūrinių paroda. Jų išliko labai nedaug, nes dailininko archyvas kartu su nepublikuotais Kuzmino rankraščiais dingo per kratas ir per Leningrado karinę blokadą.
2017 metų spalį Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge pastangomis Levašovo kapinėse buvo įrengtas memorialinis ženklas atminti čia palaidotą Juozą Jurkūną. Gal derėtų kažkaip jį įamžinti ir mūsų rajone bei papildyti įvairius šaltinius, tarp jš ir Wikipedia, kad šis garsus menų pasaulio atstovas yra Gelvonų krašto žmogus?
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 16 d. laikraščio numeryje.
