Popiežiui atminti…

Kunigas D. Stančikas pėsčiomis keliauja nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno tam, kad paminėtų popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje jubiliejų.

Kunigas D. Stančikas pėsčiomis keliauja nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno tam, kad paminėtų popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje jubiliejų.

Automagistrale einantis žmogus, rankose laikantis tik kryžių, patraukė ne vieno pravažiuojančiojo žvilgsnį. Tai kunigas Dariušas Stančikas, kuris šiuo metu nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno keliauja pėsčiomis. Su kunigu susitikome ir kalbėjomės Jauniūnuose, Stefanijos Tamošiūnienės namuose, kuriuose jis trečiadienio naktį nakvojo.

– Koks yra Jūsų kelionės tikslas?

– Prieš dvidešimt metų popiežius Jonas Paulius II aplankė Lietuvą. Rugsėjo septintąją jis vyko į Kryžių kalną. Nuotrauka, kurioje popiežius lipa Kryžių kalno laiptais, apskriejo visą pasaulį ir tapo tarytum Lietuvos atpažįstamumo ženklu. Savo žygiu noriu paminėti popiežiaus apsilankymą, o rugsėjo septintąją ant Kryžių kalno laikysiu Mišias.

– Kodėl keliaujate vienas?

– Taip jau įvyko, kad žygį suplanavau likus vos keletui dienų iki jo, tad ir keliauju vienas.

– Nešate kryžių. Ar ketinate jį palikti Kryžių kalne?

– Ne, šis kryžius mane lydės visą gyvenimą. Kartu su juo jau ėjau labai sunkiame žygyje Italijoje, kuomet teko pusšimtį kilometrų eiti kalnais, kuriuose tykojo nemažai pavojų. Rugpjūčio 15-ąja šis kryžius buvo ir šalia popiežiaus kapo. Apskritai, tikiu, kad kryžius su manimi bus iki pat mirties. Jis man labai artimas.

– Ar, be kryžiaus, nešatės dar kokių nors svarbių daiktų?

– Nešuosi dienoraštį, kuriame savo įrašus palieka įvairių šalių vyskupai, kunigai ar paprasti sutikti žmonės. Įrašus jie rašo savo gimtąja kalba. Šiuo metu dienoraštyje įrašai daugiau nei penkiolika skirtingų kalbų. Įrašai surinkti iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Bolivijos, Australijos, Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos…

– Kaip dažnai keliaujate?

– Sunku būtų įvardinti, keliose kelionėse buvau, kiek šalių aplankiau, nes ne tai yra svarbiausia. Pagrindas yra kelionės tikslas, patirtis, kurios pavyksta pasisemti. Šiais metais tai aštunta mano kelionė.

– Ar jau seniai esate kunigas? Kokias pagrindines idėjas stengiatės perduoti žmonėms?

– Lietuvoje Pirmąsias mišias laikiau dar 1988 metais liepos 7-ąją. Tuo metu netgi reikėjo pasinaudoti svetimais dokumentais, kad galėčiau atvykti į Lietuvą. Jau daugiau nei 25-erius metus esu įšventintas į kunigus. Einu tuo keliu, kurį nurodė popiežius: gyventi tiesoje, būti nuoširdžiam. Reikia pasitikėjimo, taip pat – būti atviriems vieni kitiems. Jei visi gyventų pagal tokius principus, Lietuva galėtų labiau išsivystyti ekonomiškai, kiltų kultūrinis ir vertybinis gyvenimo lygis. Visą laiką noriu ir meldžiuosi, kad Lietuvos jaunimas pasinaudotų tikėjimo duotomis galimybėmis. Popiežius kartojo jaunimui: „Jūs esate mano, bažnyčios ir pasaulio viltis.“ Lietuva turi sulaikyti jaunus žmones, suteikti jiems motyvaciją.

– Ką galėtume palinkėti širvintiškiams?

– Širvintų rajone pažįstu daug gerų žmonių, kurie važiavo pas popiežių dviračiais. Kad tas žmonių gerumas, kaip širvintiškis medus, būtų visada šalia. Reikia stengtis įtikint žmogų medaus šaukšu, o ne apipilti acto statine. Kuo daugiau kančių, tuo daugiau šypsenų turi būti.

– Ačiū už pokalbį.

Aura Jankūnaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Popiežiui atminti…”

  1. to Jadvyga parašė:

    Su kryziumi nedraudziama.

  2. Jadvyga parašė:

    Aš irgi galvojau, kad čia Juzėnas patraukė. Šiaip pagal KET pėstiesiems eiti automagistralėje draudžiama.

  3. Anonimas parašė:

    jo, panasus.

  4. parašė:

    Koks panašus į Gelvonų seniūną:)

  5. W parašė:

    Nuostabus ir didelės pagarbos vertas žmogus….

Comments are closed.

scroll to top
+