+

Bažnyčia Kiaukliuose buvo keliskart perstatyta

1876 metais perstatyta varpinė ir akmenų mūro tvora aptvertas šventorius. Fotografijoje matyti iki 1909 metų stovėjusios Kiauklių bažnyčios pastatas.

1876 metais perstatyta varpinė ir akmenų mūro tvora aptvertas šventorius. Fotografijoje matyti iki 1909 metų stovėjusios Kiauklių bažnyčios pastatas.

Dažno Širvintų krašto gyventojo namuose saugomi nuotraukų albumai, kuriuose suguldytos ne tik seniai Anapilin iškeliavusių senolių fotografijos, bet ir namų, mokyklų, koplytstulpių, kryžių, tiltų, bažnyčių, puošusių krašto miestelius ir kaimus, nuotraukos.

„Facebook“ paskyroje „Lietuva senose fotografijose“ akys sustojo ties senosios Kiauklių bažnyčios nuotrauka. Amžininkų teigimu, tai buvusi labai puošni šventovė, liudijanti parapijiečių santarvę ir vienybę, gebėjimą per šimtmečius išsaugoti tikėjimą.

Prasminga Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios istorija. VIKIPEDIJOS duomenimis, 1758 metais vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku. 1817 metais bažnyčia Kiaukliuose buvo perstatyta. 1858 metais jai pakeisti sienojai. 1869 metais, iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama“, kad bažnyčia nereikalinga. 1871 metais Vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido, įnirtingai gynė šventovę. 1872 m. sausio 20 d. valdžios įsaku maldos namai grąžinti tikintiesiems.

Kiauklių bažnyčios gynimas 1871 metais sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą. Pagal 1906 metais patvirtintą projektą (autorius – Tomas Tišeckis) per trejetą metų Kiaukliuose buvo pastatyta nauja šventovė (ji antroje nuotraukoje). 1909 metų pradžioje komisija priėmė naują bažnyčią, joje leista rengti pamaldas.

Pirmoje nuotraukoje aiškiai matyti varpinė, 1876 metais perstatyta, ir akmenų mūro tvora aptvertas šventorius. Fotografijoje matyti iki 1909 metų stovėjusios bažnyčios pastatas. Amžininkų liudijimu, iš šios iki 1909 metų stovėjusios bažnyčios rąstų buvo pastatyta už kelių kilometrų esanti Pusnės bažnyčia. Tai patvirtina kiti VIKIPEDIJOS duomenys, kad 1922 metais nutarus steigti Pusnės parapiją, to ėmėsi iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Teigiama, kad iš pradžių Pusnėje pamaldos laikytos privačiuose pastatuose. Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų buvo nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir 1924 metais pastatyta Pusnėje, vėliau padidinta.

Kiauklių bažnyčia (pastatyta 1909, sudegusi 1941 metais). Apie 1935 m. Širvintų fotografo Ibedo nuotrauka.

Kiauklių bažnyčia (pastatyta 1909, sudegusi 1941 metais). Apie 1935 m. Širvintų fotografo Ibedo nuotrauka.

Tomo Tišeckio (minima 1824-1861 m.) sukurtas Kiauklių bažnyčios projekto eskizas (1859 m.). Tomas Tišeckis suprojektavo Juozapo Tiškevičiaus rūmus Vilniuje, Trakų gatvėje (1840 m.), Didžiąją koplyčią Vilniaus Rasų kapinėse (1841-1850 m.), Daugų, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Biržų Šv. Jono Krikštytojo ir kt. bažnyčias, Astravo dvarą (1852-1862 m.) ir kt., parengė Širvintų bažnyčios projektą (1847 m.).

Tomo Tišeckio (minima 1824-1861 m.) sukurtas Kiauklių bažnyčios projekto eskizas (1859 m.). Tomas Tišeckis suprojektavo Juozapo Tiškevičiaus rūmus Vilniuje, Trakų gatvėje (1840 m.), Didžiąją koplyčią Vilniaus Rasų kapinėse (1841-1850 m.), Daugų, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Biržų Šv. Jono Krikštytojo ir kt. bažnyčias, Astravo dvarą (1852-1862 m.) ir kt., parengė Širvintų bažnyčios projektą (1847 m.).

1941 metų birželį besitraukdami sovietiniai kareiviai Kiauklių bažnyčią padegė. Galimas dalykas, tie patys kareiviai Pusnėje nužudė tuo metu ten klebonavusį Valentą Balčių (g. 1907 m.) su broliu. Besitraukiant sovietų armijai, klebonas su broliu išsikasė nuošaliau slėptuvę ir laukė ramesnių dienų, tačiau 1941 metų birželio 27-ąją net nuo vieškelio buvo pastebėta jų įrengta slėptuvė. Visi slėptuvėje pasislėpę žmonės buvo sovietinių kareivių nušauti.

Amžininkų teigimu, Kiaukliuose buvęs šiurpus vaizdas. Dūmų kamuoliai matėsi už kelių kilometrų, nepakeliamas karštis neleido prie degančios šventovės net prisiartinti. Liko tik akmeniniai pamatai, laiptai, puošni šventoriaus tvora, Marijos statula ir varpinė. Sudegė ir dalis Kiauklių miestelio. Tarybiniais metais valdžia leidimo naujos bažnyčios statyboms nedavė. Vietos gyventojai, vadovaujami klebono Domininko Pieškaus, kunigavusio Kiaukliuose 27 metus, maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje. Tas laikinumas tęsėsi iki 2000 metų, kuomet duris atvėrė ir buvo pašventinta atstatyta bažnyčia, kurioje tikintieji dabar meldžiasi.

Prieškarį menančių parapijiečių teigimu, senoji Kiauklių bažnyčia buvo tapusi pagrindiniu miestelio simboliu. Jos didžiulis bokštas iš tolo pasitikdavo atvykstančius parapijiečius ir rodydavo kelią į Kiauklius. Tai, kas užfiksuota šiose bažnyčios nuotraukose, yra tik laiko akimirka. Tą akimirką galbūt mena tik aštuntą dešimtį bebaigiantys ar devintą dešimtmetį pradėję skaičiuoti parapijiečiai. Visiems kitiems senosios bažnyčios fotografijos – tik istorija.

Tomas Sarakiškis
Iliustracijos iš FB „Lietuva senose fotografijose“ ir „Širvintų krašto“ archyvo

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai

Kiti straipsniai:

Rankų nepritrūko

Gelvoniškiai gali didžiuotis pas juos gimus olimpiniam čempionui

Registrų centras pažymėjo Širvintų krašto istorines vietoves ir vietovardžius

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Kas geriau – Širvintos ar Širvintai?

Skaudi Bartkuškio dvaro istorijos detalė – paskutinis savininkas ir jo dukra nusižudė

Ar ruošiamame spaudai leidinyje bus širvintiškių turimų tarpukario atvirukų?

Kiauklių pavasarininkus būrė ir garsus 1941-ųjų birželio mėnesio sukilėlis

Kodėl senovės lietuviai virė arbatą iš kanapių žiedų ir kodėl ant beržinio rąstigalio jodinėjo miręs dvarponis?

Pėsčiųjų žygis 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu

Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje

Istorija glaudžiai susijusi su fotografija

Viena primiršta vasario 16-osios istorija

Laikas nubėga ir nebegrįžta

Atmintis gyva

Kazys Gaigalas – Lietuvos savanoris ir šaulių būrio vadas

Žirnius vogė? O gal – valgė?

Pašto darbuotojas būdavęs labai svarbus žmogus, autoritetas…

Širvintos pasauliui davė garsų sionistą

Bažnyčia Kiaukliuose buvo keliskart perstatyta

Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Kaip alioniškė Zuzana savo nuopelnais prilygo Stalinui ir Brežnevui

Ar kada nors pagerbsime pirmąją Širvintų tarybą ir jos merą?

Širvintų ugniagesių istorija praturtėjo mažiausiai 5 metais

Kernavė pasitinka Lietuvą

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+