Kol vieni džiaugiasi sėkmingai įvykdytu projektu, kiti lieja ašaras

Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė braukia ašaras dėl išrautų ir sunaikintų raudonųjų ąžuolų ir liepų.

Kiauklių kaimo gyventoją Oną Polkienę papiktino prieš daugiau nei du mėnesius buvusios rajono valdžios Kiaukliuose parodyta savivalė. Pasak moters, be kiaukliečių sutikimo prie Kultūros namų buvo išrauta ir sunaikinta apie 20 augusių raudonųjų ąžuolų ir liepų, o vietoje jų nutiestas takas, papuoštas pigiais vazonais. Pasirodo, šis vandališkas darbas padarytas įgyvendinant Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Apie šį projektą „Širvintų kraštas“ rašė straipsnyje „Ištaškė per milijoną. O kas toliau?“ šių metų gegužės 27 dieną. Projektas įgyvendintas, darbai atlikti, atrodo, tik džiaugtis reikėtų. Deja, jautrios sielos moteris Ona Polkienė tik braukia ašaras, geria vaistus, ieško teisybės Savivaldybėje, laikraščio redakcijoje ir nežada nurimti.

– Nenoriu nieko įskųsti, nieko įžeisti, – šluostydama ašaras sakė Ona Polkienė. – Nenoriu nei keršto, nei bausmės, niekas sunaikintų ąžuolų jau nebeprikels, noriu tik sužinoti nusikaltimo iniciatorių, tegul visuomenė žino tokio vandalo, kuris nesaugo parapijiečių sodintų medžių, vardą ir pavardę.

Ona Polkienė papasakojo, kad 1995 metais Kiaukliuose vyko didžiulė talka, kurioje dalyvavo bažnyčios choristai, pastoracinės tarybos nariai, aktyvūs parapijiečiai. Tuo metu bažnyčioje ganytojišką veiklą vykdžiusio klebono Juozapo Andrikonio iniciatyva buvo pasodinta ąžuoliukų ir liepaičių alėja. Ją sodino Vaclovas Micė, Vytautas Meliukštis, Kazimieras Polka, Stasys Andrikonis, Vytautas Anusevičius ir kiti parapijiečiai. Medelių sodinimo akcija buvo paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmetis. Kiauklietė net prisiminė klebono, dalyvavusio talkoje, žodžius: „Ąžuolai – tai vyrai, liepos – tai moterys. Tai bus gražus nepriklausomybės atminimas ateinančioms kartoms. Kiaukliečiai, matydami vešlius medžius, tuo didžiuosis.“

„Panašaus dydžio ąžuolus sunaikino“, - rodydama prie Parapijos namų likusius medžius aiškino Ona Polkienė.

Per 20 metų ąžuoliukai ir liepaitės gerokai ūgtelėjo, puošė Kultūros ir Parapijos namų teritoriją. Šalia alėjos 2011 metais Onos Polkienės iniciatyva buvo pastatytas Sibiro tremtinių kančioms atminti skirtas koplytstulpis, kurį pašventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Moteris tikino, jog medžių alėja buvusi kaimo puošmena, kuri 20 metų niekam neužkliuvo. Ąžuoliukai ir liepaitės vešėjo tarp dar prieš karą buvusios Kiauklių mokyklos ir dabartinių Kultūros namų.

– Balandžio 12 dieną atvažiavome į bažnyčią ir ąžuoliukų neradome, – raudojo kiauklietė. – Sunaikintas šitoks grožis. Raudu kiekvieną dieną, negaliu nurimti, juk sunaikintas parapijos atminimas, ieškau vandalų, bet atsimušu kaip į sieną. Nesutikau Kiaukliuose nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, jog čia padarytas geras darbas. Visi tai smerkia, bet padėti man nenori. Kiaukliečiams nesuprantama, kaip buvo galima be jų žinios savivaliauti gimtajame kaime.

Jautrios širdies kiauklietė rodė vietoje išrautų ąžuoliukų atsivėrusią dykynę ir nutiestą naują taką. Pašnekovė tikino, jog ir takui, ir ąžuolams vietos būtų užtekę, tik reikėjo atsakingiau ir atsargiau elgtis, dykyne paversta teritorija anksčiau buvo apsodinta ir skoningiau, ir praktiškiau. Dabar vienišą taką, anot kiauklietės, puoštų medžių paunksnė, nereikėtų statyti plastikinių vazonėlių, galėtų būti graži alėja. Moters teigimu, kaimo žmonės supranta, kad šiais laikais niekas nieko veltui nedarė. Už tai, kad sunaikintų tokį grožį, buvo sumokėti dideli pinigai. Reikėjo tik pasitarti su žmonėmis, pasidomėti istorija ir vandalizmo akto būtų išvengta. Ašaras bešluostydama moteris glostė išdygusį mažą ąžuoliuką ir save guodė: „Gal ataugs koks vienas kitas?“

Pasak Onos Polkienės, prie Kultūros namų dykyne paversta teritorija anksčiau buvo apsodinta skoningiau ir praktiškiau.

– Ar ne geriau būtų prie restauruotų Kultūros namų buvęs toks medžių grožis? – retoriškai klausė Ona Polkienė. – Skaičiau Šešuolių girininko Virginijaus Šalčiūno padovanotą knygą apie girias. Ten yra tokia graži mintis apie 5 M raides. M raide prasideda žodžiai „Motina“, „Mokytojas“, „Meilė“, „Medis“, „Miškas“. Nė vieno iš M raidės skriausti nevalia. Dabar užėjo tokie laikai, kai niekas nesaugoma. Kol buvo gyvas vyras Kazimieras, buvo drąsiau. Liūdna, kad nieko šventa nebelieka net kaime.

Taip anksčiau atrodė alėja.

Kai vieni džiaugiasi sėkmingai įvykdytu projektu, kiti lieja ašaras. Ona Polkienė jau mažai turi vilties, kad vandalai, užsakę išrauti ąžuoliukų ir liepaičių alėją, bus išaiškinti. Vietoje sunaikintų medelių ji atnešė ir pasodino keletą bijūnų kerų. Sielvarto draskoma moteris rodė nuotraukų albumus su Kiauklių vaizdais ir sakė:

– Neliko kaime nei vaikų, nei ąžuolų – sugriovė Kiauklius.

Romas Zibalas