Bendradarbiavimas visuotinio nebendradarbiavimo fone

Dėl Rusijos paramos vadinamosios Novarusijos Donetsko ir Lugansko „liaudies respublikų“ separatistams, Vakarų pasaulis Putino valdomai imperijai paskelbė ne tik įvairių ekonominių ir politinių sankcijų, bet ir ėmė taikyti apribojimus kitose srityse. Didelį rezonansą sukėlė Vakarų, daugiausia – Europos Sąjungos šalių, sprendimai reguliuoti iš Rusijos sklindantį propagandos srautą. Garsiai suabejota, ar karą prieš kaimynes eskaluojanti valstybė gali rengti tarptautinius sporto renginius, pavyzdžiui – 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą…

Kai Vakarų šalys protestuoja prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, Elenos Davidavičienės ir Kęstučio Pakalnio vizitas į Pamaskvę gali būti prilygintas Kremliui naudingos giesmelės traukimui...

Nors kartais šalių nuomonės vienais ar kitais klausimais išsiskiria, dėl vieno sutariama – kad ir kokie skausmingi būti atsakomieji Rusijos veiksmai, Vakarų šalys turi vieningai laikytis susitarimų. Taigi šių pastangų fone gana keistai atrodo Širvintų rajono savivaldybę valdančių politikų nusistatymas ranka rankon dirbti su … Rusija. Kaip informuoja Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainė, Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės darbotvarkėje buvo numatyta, jog rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis vyks „bendradarbiavimo vizitas į Ščiolkovo rajoną Rusijos Federacijoje.“

Vizitas įvyko. Į Ščiolkove surengtą 85-ųjų rajono įkūrimo metinių paminėjimą nuvyko ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujanti Elena Davidavičienė, bet ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) rajono lyderis Kęstutis Pakalnis. Galima įtarti, kad jie pasijuto kiek nejaukiai, juk į renginį atvyko vos kelių užsienio šalių delegacijos. Važiuoti į Rusiją, iš kurios siunčiama karinė technika ir kovotojai į suverenią valstybę, atsisakė su Ščiolkovu bendraujantys suomiai, latviai, ukrainiečiai, lenkai, moldavai ir net baltarusiai. Tuo labiau keista galėjo pasirodyti Lietuvos delegacijos kaimynystė su šventėn atvykusiais pasiuntiniais iš okupuoto Krymo ir Rusijos remiamos, tačiau pasaulio suverenia nepripažintos Abchazijos. Tiesa, širvintiškiai buvo ne vieninteliai, atvykę iš „priešiškos“ Europos Sąjungos – į Ščiolkovą atbildėjo ir Hemerio miesto delegacija. Tai nieko nenustebino, nes nuolatinis vokiečių noras visur palaikyti rusus ir taip išpirkti kaltę dėl pradėto Antrojo pasaulinio karo seniai kritikuoijamas daugelio Vakarų šalių. Ir Ščiolkove atvykusius „delegatus“ iš Vakarų visur medžiojo Rusijos propagandistų objektyvai: „Štai, pažiūrėkite, Vakarai nėra vieningi, jei jų delegacijos ragauja mūsų „karavajaus“, skaito mums adresuotus sveikinimus, postringauja, kad nori su mumis draugauti ir deda raudonus gvazdikus prie amžinosios ugnies!“

Taigi kyla klausimas: ar šiuo metu buvo politiškai išmintinga surengti tokį bendradarbiavimo vizitą, kai Ukrainą remiančias šalis, tarp jų – ir Lietuvą, Rusija skaudžiai baudžia į savo rinką neįsileisdama mūsų gamintojų produkcijos, tyčiodamasi ir savaip interpretuodama Lietuvos istoriją. Maža to, labai aukšti Kremliaus politikai netgi užsimena apie galimybę „restauruoti“ 1940-ųjų įvykius Baltijos šalyse. Iš kur toks rajono valdančiųjų trumparegiškumas? Gal šiuo „koloradiniu“ svaiguliu užsikrėsta per rusų šovinistams atvirai simpatizuojančio Voldemaro Tomaševskio vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kurios deleguota Rasa Tamošiūnienė yra Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės pavaduotoja?

Jei taip, tai tik pasitvirtina tarp politikų populiari sentencija, kad būna, jog uodega vizgina šunį.

„Širvintų krašto“ replika ir fotomontažas