Viešniai iš Filipinų Širvintos paliko puikų įspūdį

Fevilyn žavėjosi Kernavės piliakalnių grožiu.

Fevilyn žavėjosi Kernavės piliakalnių grožiu.

Prieš kelerius metus vasaros sezoną nusprendžiau praleisti Švedijoje. Gyvenau pačioje gražiausioje šios šalies vietoje – Stokholme. Šios kelionės įspūdžiai yra iki šios dienos išlikę prisiminimuose. Įsimylėjau Švedijos kraštovaizdį, kurio pagrindinis akcentas – didingi gotikinio stiliaus pastatai. Kiekvieną dieną teko bendrauti su be galo draugiškais Švedijos gyventojais, kurių veidus nuolatos puošia plati šypsena ir kurie gyvena taip, lyg kiekviena diena jiems būtų šventė. O svarbiausia kelionės dalis yra ta, jog susipažinau su mergina iš Filipinų, su kuria bendraujame iki dabar. Būtent ji tapo mano gide ir parodė visus gražiausius Švedijos kampelius, nes Fevilyn Prandas (toks šios merginos vardas) ten gyvena jau daugiau nei septynerius metus ir yra įkūrusi nuosavą verslą – grožio saloną. Tad norėdama jai atsakyti tuo pačiu – sekmadienį pakviečiau apsilankyti Lietuvoje bei pasidairyti, kaip gyvenimas „verda“ mūsų šalyje. 

Vilnius jai prilygo nuolat skubančių žmonių miestui: „Nors Stokholmas yra ženkliai didesnis ir jame gyvena kur kas daugiau žmonių – tokio lėkimo nėra. Nesvarbu, ar į darbą, ar į parduotuves, ar kur kitur, bet ten jie viską daro be streso ir nuolatinio skubėjimo. Niekas nesistumdo, visados praleidžia bei pasisiūlo padėti, jei mato, kad neši sunkius krepšius pirkinių. Jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu. Čia viskas yra kitaip. Čia žmonės nuolat skuba, visa tai jiems trukdo matyti kitus aplink save.“ Tokia merginos nuomonė buvo apie žmones, tačiau pats miestas, kuriame apstu gražių pastatų, ramybe alsuojančių kampelių, ir žaliuojanti gamta, jai paliko įspūdį.
Didžiausias mano noras buvo atsivežti ją į savo gimtąjį miestą – Širvintas. Parodyti visiškai skirtingą aplinką ir priežastis, kodėl nusprendžiau čia sugrįžti. Lankėmės Širvintų miesto paplūdimyje, vaikštinėjome Igno Šeiniaus alėja ir smaližiavome kavinėje „Terasa“. Žinoma, vietiniai gyventojai gana keistai reagavo į besilankančią viešnią iš egzotinių kraštų: smalsiai nužiūrinėjo, tarpusavyje šnibždėjosi ir klausė, iš kur ji būsianti. Fevilyn tai visai netrikdė, anaiptol, ji džiaugėsi, kad neliko nepastebėta. Kuomet viešnia užsiminė, jog Širvintų miesto žmonės savo atsipalaidavimu, svetingumu, laisvu požiūriu į gyvenimą yra panašūs į Filipinų krašto gyventojus, nusprendžiau daugiau sužinoti apie jos gyvenimą:

– Kada ir kokių priežasčių vejama nusprendei išvykti iš gimtojo krašto – Filipinų – ir kaip klostėsi tavo gyvenimas iki dabar?

– Iš tiesų, be galo myliu savo šalį ir didžiuojuosi, kad esu iš Filipinų. Nors žmonės ten nėra turtingi ir ekonominis lygis yra gana žemas, jie vis vien nenuleidžia rankų, nuolatos džiaugiasi tuo, ką turi. Šalies gyventojai dirba įvairius darbus, kad tik įstengtų išlaikyti dideles šeimas, nes ten įprasta turėti ne vieną ir ne du, o keturis ar daugiau vaikų. Populiariausi darbai Filipinuose yra ūkyje (tropinių vaisių, ryžių, gyvulių auginimas), prekyba gatvių turgavietėse ir rankdarbių gaminimas. Kadangi žmonės ten gyvena labai paprastai, nėra pratę prie prabangos, sunkiai įgyja išsilavinimą (tokių būna tik vienetai, nes mokslas be galo brangus) – būdama 23 metų sutikau vaikiną iš Amerikos ir nusprendžiau pasileisti geresnio gyvenimo link. Norėjau padėti savo šeimai bei įkurti verslą, apie kurį seniai svajojau. Sekėsi tikrai gerai. Po kurio laiko susilaukiau pirmojo vaiko, Filipinuose nusipirkau namą ir jaučiausi labai laiminga. Tačiau nutiko taip, kad su vaikinu iš Amerikos pasukome skirtingais keliais. Nusprendžiau grįžti atgal į savo šalį ir viską pradėti iš naujo. Įsigijau penkių hektarų žemės plotą, kuriame pasėjau ryžius. Tai buvo pirmasis mano žingsnis nuosavo verslo link. Po kelerių metų susipažinau su vietiniu vaikinu, susilaukiau dar vieno vaikelio ir, regis, galėjome gyventi ilgai bei laimingai. Tačiau šį kartą santykiai vėl nenusisekė. Nepraradau vilties, pati viena viską nešiau ant savo pečių, įsigijau dar vieną namą, kurį nusprendžiau nuomoti turistams, ir tai jau buvo antrasis žingsnis, susijęs su nuosavu verslu. Keista, bet vieną dieną nutiko taip, kad name apsistojo turistai iš Švedijos. Su vienu iš jų užsimezgė kontaktas, jis mane kelis kartus pakvietė vakarienės, pradėjome vis daugiau bendrauti. Tai tęsėsi ilgą laiką, ir nusprendžiau su savo dviem vaikais vykti į Švediją.

Širvintose viešniai labiausiai patiko Igno Šeiniaus alėja.

Širvintose viešniai labiausiai patiko Igno Šeiniaus alėja.

Merginai didžiulį įspūdį paliko Kernavės Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios didybė.

Merginai didžiulį įspūdį paliko Kernavės Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios didybė.

Gyvendama Švedijoje, Filipinuose įsigijau dar vieną namą ir dar penkis hektarus žemės ryžių auginimui bei čia atidariau grožio saloną, kuriame iš pradžių žmonės galėjo lepintis masažais (esu įgijusi šią profesiją), o dabar ir visomis kitomis grožio procedūromis. Laikui bėgant susilaukiau dar dviejų vaikų, tad dabar jau turiu keturis nuostabius berniukus (džiaugiasi pašnekovė). Esu be galo laiminga ir džiaugiuosi visu tuo, ką dabar turiu, ko pasiekiau per tuos 11 metų (Fevilyn dabar yra 34 -erių). Filipinuose lankausi kelis kartus per metus, nes labai pasiilgstu mamos, senelių ir kitų artimų žmonių. Nuolatos jiems stengiuosi padėti, pagerinti gyvenimo kokybę. Turiu jaunesnę sesę, kuri taip pat gyvena Švedijoje bei dirba mano salone. Manau, kad visada reikia daug svajoti ir eiti savo svajonių link, nes kai labai to nori, link to eini, vieną dieną apsidairai ir pamatai, kad visa tai virsta realybe. Savo gyvenime trokštu dar vieno dalyko – susilaukti mergytės. Neatmetu šios galimybės ir tikiu, kad šis noras išsipildys.

***

Viešnios gyvenimas yra be galo margas bei kupinas daugybės išbandymų. Ji džiaugėsi turėjusi galimybę apsilankyti mano gimtajame mieste ir teigė, kad čia gyvenimas „verda“ panašiai kaip Filipinuose. Jai buvo keista, jog tokiame mažame miestelyje turime viską: pramogas, gražiai sutvarkytą miesto aplinką, vietas, kuriose žmonės gali pailsėti, praleisti laiką su vaikais ir pasimėgauti be galo skaniais ledais (tiek aplinka, tiek kavinės „Terasa“ gardumynai jai paliko didžiulį įspūdį). Vienintelis dalykas, kuris radikaliai skiriasi nuo Filipinų – vėsus oras, nes jos šalyje žemiausia oro temperatūra, kuri būna žiemos metu, – apie 15 laipsnių šilumos.

Nors ir ne taip karšta kaip Filipinuose, tačiau saulės spinduliais Širvintų paplūdimyje pavyko pasimėgauti.

Nors ir ne taip karšta kaip Filipinuose, tačiau saulės spinduliais Širvintų paplūdimyje pavyko pasimėgauti.

Grįždamos į Vilnių apsilankėme senojoje Lietuvos sostinėje – Kernavėje. Piliakalnių grožis ir Kernavės krašto istorija taip pat sužavėjo šią merginą. Ji teigė, kad dar tikrai ne kartą apsilankys tiek Širvintose, tiek Kernavės krašte.

Kitas mūsų susitikimas įvyks Filipinuose. Kai viską pamatysiu ir „pačiupinėsiu“ iš arti, būtinai apie tai plačiau papasakosiu Jums, mieli mūsų skaitytojai.

Odeta Kuročkina

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+