Mykolas Braška: „Kiekvienas vyras turi būti pasirengęs apginti savo šalį…“

Karinių maskuočių metu tekdavo susilieti su gamta.

Karinių maskuočių metu tekdavo susilieti su gamta.

Karinė tarnyba – pastaruoju metu dažnai aptarinėjama tema. Jaunuoliams ir vėl sugrąžinta karinė prievolė, tačiau nemažai vaikinų teigia, kad tai yra tik laiko švaistymas, kurį jie mieliau paskirtų kitai veiklai, tad visais įmanomais būdais bando išsisukti nuo tarnybos kariuomenėje. Kad kuo daugiau sužinotume apie kariškių gyvenimą ir įgytos patirties panaudojimą, šį kartą kalbiname širvintiškį Mykolą Brašką.

– Mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo klausimo apie karinę tarnybą. Kiek žinome, šiuo metu ši tema Lietuvoje yra plačiai aptarinėjama. Jaunuoliams ir vėl yra sugrąžinta karinė prievolė, o savanorių nėra tiek daug. Ką, remdamasis savo gyvenimo patirtimi, patartumėte jaunimui, kuris žada atlikti karinę tarnybą arba nesiryžta šiam išbandymui?

– Prieš septynerius metus pradėjau tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgose (KASP) ir dabar esu karys savanoris. Kadangi užsiėmimai ir pratybos vyksta daugiausia savaitgaliais, tai nesikerta su pagrindiniu darbu, galima viską suderinti. Šiandien galiu pasakyti, kad karinė tarnyba jau tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

Iš tiesų, nuo vaikystės svajojau būti kariškiu, tam, matyt, įtakos turėjo abiejų senelių pasakojimai (vienas, kaip ir jo tėvas, buvo karys savanoris, kitas tarnavo prieškario Lietuvos kariuomenėje – tokie genai…) ir šeimos nuostatos. Kai stojau į Lietuvos šaulių sąjungą, kartu įstojo ir tėvas, abu tą pačią dieną prisiekėme. Na, dar galiu pasakyti, kad Širvintose buvau pirmas jaunasis šaulys, būdamas 14-os metų baigiau vadų kursus, vadovavau tuometinės Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokyklos jaunųjų šaulių būriui ir buvau pasirengęs stoti į Lietuvos karo akademiją. Tačiau gyvenimas kiek „pakoregavo“ šiuos ketinimus. Baigęs gimnaziją pasirinkau filosofijos studijas Vilniaus universitete. Vis dėlto nuo karybos daug neatitrūkau – studijuodamas magistrantūroje viešąją politiką, pasirinkau tyrinėti savo interesams artimą sritį. 2010 metais apgyniau magistrinį darbą „Lietuvos karinės pajėgos ir jų adekvatumas šalies gynybos politikai“. Dabar matau, kad mano to meto įžvalgos dėl krašto gynybos būdų pasitvirtino, ir darbas šiandien neprarado aktualumo (siūliau ne tik rengti profesionalius karius, bet ir grąžinti privalomąją karo tarnybą, taip paruošiant daugiau žmonių, galinčių ginklu pasipriešinti galimam agresoriui).

Štai kaip atrodo tvirtas, savimi pasitikintis ir nieko nebijantis karys.

Štai kaip atrodo tvirtas, savimi pasitikintis ir nieko nebijantis karys.

Jaunimui galiu pasakyti, kad tiek profesinė, tiek savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba yra puiki vieta ir galimybė išmokti pažinti save, susidrausminti, susikoncentruoti į užduotis ir tikslus. Karinėje tarnyboje žmogus išmoksta dirbti ekstremaliomis sąlygomis, todėl, manau, tokia patirtis visuomet yra naudinga. Ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime.

Karinės prievolės jaunuoliams sugrąžinimas yra sveikintinas dalykas. Mano nuomone, kiekvienas vyras turi būti pasirengęs apginti savo šalį, kaip gintų savo šeimą, savo vaikus. Privalomoji karo tarnyba taip pat yra puiki proga išmokti naujų dalykų, susirasti naujų draugų. Todėl jaunuoliams palinkėčiau daugiau ryžto žengti tą žingsnį ir atlikti pareigą Tėvynei.

– Kaip nutiko, kad pasukote gyvenimo keliu, kuriame dabar esate? Kokios yra jūsų pareigos Širvintų rajono savivaldybėje ir kokius darbus kas dieną atliekate? Su kokiais iššūkiais ar sunkumais tenka susidurti ir kaip juos sprendžiate? Gal šioje sferoje jums praverčia įgyta kariškio praktika?

– Dabartinės mano pareigos – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiasis specialistas. Pagrindinės darbo sritys: civilinė sauga ir mobilizacija. Į mano funkcijas įeina rajono Savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimas, gyventojų evakuavimo, gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų visais ekstremalių situacijų atvejais organizavimas, veiksmų teroro aktų ir masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais planavimas, civilinės saugos prevencinių priemonių įgyvendinimas, civilinės saugos užduočių vykdymo kontrolė ir pan.

Jau beveik metai, kai dirbu Širvintų rajono savivaldybėje. Man tai visiškai nauja patirtis ir, aišku, savotiškas iššūkis, bent jau pradžioje, kai teko perprasti biurokratinio darbo (ne pačia blogiausia prasme) tvarką ir „plonybes“… Iki tol buvau statutinis valstybės tarnautojas, Lietuvos policijos pareigūnas, turėjau karininko laipsnį. Buvusiame darbe svarbiausia buvo tiksliai vykdyti užduotis, gebėti dirbti komandoje. Aišku, netrūko ir iššūkių, nestandartinių situacijų, kuriose būtina ištvermė, geras fizinis ir psichologinis pasirengimas. Bet apie tai plačiau pasakoti, deja, negaliu.

Dabartinės pareigos reikalauja naujų žinių, kasdien iškyla vis naujų uždavinių, kuriuos sprendžiant, taip pat įveikiant nenumatytus sunkumus, galima judėti į priekį. Ankstesniame darbe ir karinėje veikloje išsiugdytos savybės ir žinios, be abejo, praverčia.

Negalėčiau visiškai pritarti jūsų minčiai, kad pasukau „kitu gyvenimo keliu“. Gyvenimo kelią turime vieną, tik aplinkybės kartais susiklosto taip, kad tenka priimti kardinalius sprendimus… Nelabai galėčiau vienareikšmiškai atsakyti ir į klausimą, kodėl pakeičiau darbą. Galima džiaugtis, kai darbas teikia malonumą, atitinka pomėgius, tuomet gali kalnus nuversti. Bet niekas tikriausiai nepaneigs, kad svarbi ir materialioji pusė. Jeigu dirbdamas rizikuoji savo gyvybe, o už darbą tau atlyginama tiek, kad negali šeimos išlaikyti, tai romantika baigiasi… Vien iš idėjos gali dirbti, jei gyveni vienas. Turėdamas vaikų, nepasakysi jiems: „Pakentėkite, tėtukas dabar dirba įdomų darbą.“ Be to, tiesiog atėjo laikas, kai norėjosi išbandyti save kitoje srityje, reikalaujančioje daugiau savarankiškumo, kūrybiškumo, pasisemti naujos patirties. Pagaliau, man yra svarbu ir tai, kad nebereikia gaišti laiko mašinų spūstyse, važinėjant dirbti į Vilnių.

– Ar galėčiau jus vadinti šeimos žmogumi? Bene kasdien girdime diskusijas apie tikrąsias šeimos vertybes, darnių santykių puoselėjimą ir kaip spręsti šeimoje iškilusias problemas. Kiek žinau – jūs taip pat esate sukūręs puikią šeimą. Tad ką apie tai galėtumėte pasakyti iš vyriškosios pusės: kas jums yra šeima ir kokias vertybes stengiatės joje puoselėti?

– Taip, aš šeimos žmogus. Šeima yra pagrindinis darnaus gyvenimo elementas tiek asmeniui, tiek ir visuomenei. Darnioje šeimoje auga visaverčiai žmonės. Mano manymu, šeimoje svarbiausia yra meilė, tarpusavio supratimas ir pagalba vieni kitiems. Šias vertybes ir stengiamės puoselėti.

Tekdavo gyventi ekstremaliomis sąlygomis ir vieninteliai namai būdavo - miškas.

Tekdavo gyventi ekstremaliomis sąlygomis ir vieninteliai namai būdavo - miškas.

Dabartinė Mykolo darbo aplinka. Sporto paraiškų vertinimo komisijos posėdis.

Dabartinė Mykolo darbo aplinka. Sporto paraiškų vertinimo komisijos posėdis.

– Kaip vertinate Širvintų miesto pokyčius? Ar seniai čia gyvenate? Ar nežadate šio miestelio ateityje iškeisti į kažkurį iš didžiųjų Lietuvos miestų?

– Mano nuomone, Širvintos – puikus, ramus miestelis. Po darbo pailsėti, pabūti lauke yra gerokai daugiau sąlygų nei betoniniuose didmiesčiuose. Širvintų miesto pokyčius vertinu puikiai. Sutvarkyti keliai, renovuojamas stadionas, statomas sporto kompleksas. Mano nuomone, viskas sparčiai juda į gerąją pusę. Sporto infrastruktūros įrengimas tikrai prisidės prie jaunimo užimtumo didinimo laisvalaikiu, taip pat miestelėnų fizinės būklės gerinimo. Sportas – puiki profilaktika nuo visų ligų (šypteli pašnekovas).

Širvintose gyvenu nuo vaikystės. Su tėvais čia gyventi atvykome iš Vilniaus prieš 20 metų. Čia sukūriau savo šeimą, sūnus jau pradėjo lankyti mokyklą. Šiuo metu niekur išvykti nežadu.

Odeta Kuročkina
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Mykolas Braška: „Kiekvienas vyras turi būti pasirengęs apginti savo šalį…“”

  1. tadas parašė:

    Saunuolis.

  2. gerbiu parašė:

    Visais laikais tikro vyro pareiga buvo ginti ir saugoti. Šeimą, namus, tėvynę. Gerbiu dar išlikusius Vyrus. Drąsius, ištvermingus, besiaukojančius ir mylinčius. Šalia jo visi jaučiamės saugūs.

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+