Estija. Svajonių mokykla…

(Tęsinys)

Bagaslaviškietis Vygantas Gurskas Estijoje anglų kalba duoda interviu vietinio laikraščio korespondentei.

Bagaslaviškietis Vygantas Gurskas Estijoje anglų kalba duoda interviu vietinio laikraščio korespondentei.

Pačią pirmąją savo viešnagės Kundoje dieną šeimininkai nuvedė ir aprodė mums savo mokyklą (Kunda Ühisgümnaasium). Geriau būtų nevedę… Lietuvoje nieko panašaus nebuvome matę. Pasak dešimtokės Justinos, – tai svajonių mokykla! Praėjusį rudenį spaudoje pasirodė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kas treji metai atliekamos Tarptautinio moksleivių vertinimo programos rezultatai. Tai – daugelio šalių 15-mečių moksleivių žinių ir gebėjimų tyrimas. Visi Lietuvos rezultatai (pagal skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius) gerokai žemiau už visą šiame tyrime dalyvavusių šalių vidurkį, o Estijos – gerokai aukščiau… Seniau net apie arklius buvo sakoma: „Kaip šersi, taip važiuosi“. Taigi, pamačius, kokiomis sąlygomis mokosi, sportuoja ir leidžia laisvalaikį estukai, mums visiems akys ant kaktos iššoko ir apatiniai žandikauliai atvėpo… Kundiečiams gal ir pasisekė, nes tame pačiame pastatų komplekse yra ir menų mokykla, ir savivaldybės baseinas. Mokiniai gali naudotis dviem viena už kitą didesnėmis sporto salėmis. Viena panaši į mūsų „Atžalyno“, kita – didesnė už gimnazijos – su žiūrovų tribūnomis. Dvi erdvios ir šviesios viena su kita susisiekiančios treniruoklių salės su didžiuliais veidrodžiais. Kiekvienai raumenų grupei čia galima rasti net po kelis skirtingus treniruoklius. Ką jau kalbėti apie dušus ir persirengimo kambarius! Mokykloje mokosi apie 450 mokinių ir kiekvienas turi savo individualią spintelę, kurioje laiko savo asmeninius daiktus: šlepetes (mokykloje ir lauke su tais pačiais batais vaikščioti draudžiama), sportinę aprangą ir panašiai.

Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko 25 metrų ilgio baseinas. Čia galima palenktyniauti keturiuose plaukimo takuose, su linksma kompanija pasėdėti džiakuzi vonioje, su ištverminga – pasikaitinti pirtyje. Pirtis pagal skonį, – galima sveikai pasikankinti ir pagal suomių, ir pagal turkų receptą. Tam tikromis dienomis ir valandomis mokiniams baseinas nemokamas. Pirmadienį ir trečiadienį nuo 15 valandos teškenasi mažieji, o po valandos – vyresnieji. Jeigu mokytojas priklauso profsąjungai, tai visus malonumus patiria taip pat nemokamai. Fitneso salė, baseinas ir pirtis veikia nuo septintos valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Paprastam piliečiui – estui kundiškiui – už 10 apsilankymų treniruoklių salėje ir baseine reikia sumokėti 30 eurų. Išvertus į „lietuvių kalbą“ – paprastam piliečiui lietuviui širvintiškiui už tokį patį vienkartinį malonumą reikėtų pakloti apie 10 litų. Ar tai didelė kaina, spręskite patys. Manau, jog labai svarbu yra ne tik iš žmogaus nuplėšti pinigus, tačiau ir suteikti geros kokybės paslaugą. O Kundoje tokia paslauga garantuota. Mes patys šiame vandens rojuje praleidome dvi valandas ir galime patvirtinti jo aukštą lygį.

Informacinių technologijų kabinete išdėlioti tik mokymo procesui reikalingi daiktai: procesoriai, monitoriai, klaviatūros ir pelės. Darbo vietos skoningai įrengtos – izoliuotos atskiros sekcijos. Kada mokinys sėdi prie kompiuterio, jis su kaimynu bendrauti negali. Mums lankantis mokykloje vyko pamoka, tačiau darbo vietose buvo idealiai švaru, – nesimatė nei knygos, nei sąsiuvinio, nei menkiausio popieriaus lapelio.

Biblioteka – didžiulė salė, kurios viduryje puikuojasi apskritas stalas. Palei sieną tęsiasi viena ilga eilė lentynų su knygomis. Čia grožinės literatūros nėra. Tik mokomoji medžiaga, enciklopedijos ir žinynai. Ant priešingos sienos – plačiaformatis „Samsung“ televizorius ir, svarbiausia, veikiantis… Bibliotekoje radome net Bagaslaviškio Igno Šeiniaus laikraštį „Šeiniukas“, kurio vieną numerį estams padovanojome dar Bulgarijoje.

Didžiulėje aktų salėje – auloje į akis krito sveikas (neišderintas) fortepijonas, garso aparatūra, spalvotos grindys, paaukštinimai choro kolektyvams, scena. Paskutinę viešnagės dieną Kundos gimnazistai svečiams surengė koncertą ir parodą. Mokyklos fojė ant stalų ir lentynų svečių apžiūrai išdėlioti šimtai kruopščiai atliktų mokinių darbų: piešiniai, mezginiai, siuviniai, lipdiniai, karpiniai ir t.t. Mokykloje veikia net trys chorai, keli šokių kolektyvai. Estų liaudies dainos ir šokiai, nors ir savotiški, tačiau labai gražūs ir patriotiški. Įdomus ir taip pat šiek tiek šokiruojantis buvo klounų trupės pasirodymas. Įėję pro galines duris, į scenos pusę jie judėjo ne praėjimais, tačiau lipdami per žiūrovų galvas. Galų gale pasiekę paaukštinimą kiekvienas elgėsi kitaip – savaip. Vienas verkė, kitas garsiai juokėsi, trečias šiaip rėkavo, ketvirtas užpakalį kraipė… Juos gebėjo šiek tiek apraminti tik žmogus su švilpuku. Matyt, tai buvo mokytojo ir mokinių dialogo parodija?…

Labai įdomus skambutis, skelbiantis pamokos pradžią ir pabaigą. Mokyklos koridoriuose nuskambėjus melodingai muzikai pamanėme, kad estai mus nori palinksminti. Tik pamatę į klases einančius mokinius supratome, kad tai ir yra skambutis. Pamanėme, kad po tokio kvietimo bet kokio dalyko pamokoje būtų malonu bendrauti. Prisiminėme „lietuviškus“ skambučius, po kurių skambėjimo laukais bėgti norisi…

Ir dar šis bei tas… Normalaus dydžio futbolo stadionas su kelių šimtų žiūrovų tribūnomis, bėgimo takais ir dviaukščiu pagalbiniu pastatu (įgarsinimas ir pan.). Valgykloje gal aštuoni praustuvai su veidrodžiais, puikiausiai įrengti tualetai. Įdomiausia, kad mokyklos direktorius Olev’as Lipp’as neturi jokių pamokų… Mokykloje gana dažnai keičiasi direktoriai. Per visą mokyklos istoriją jų buvo net aštuoniolika ir… labai retas kuris direktoriavo ilgiau kaip 10 metų. Dabartinis mokyklos vadovas dirba septintus metus, tačiau jau kitais metais šį postą palieka… Ir tai visai nereiškia, kad su savo pareigomis nesusitvarko. Atvirkščiai! Paprasčiausiai čia taip yra… Tai – lyg ir gero tono išraiška. Estai nebėgo nuo senosios švietimo sistemos ir aklai nekopijavo Vakarų švietimo. Pas juos išlikusi penkiabalė vertinimo sistema. Yra karinio parengimo, automobilizmo pamokos. Mokykloje mokosi nemažai rusakalbių mokinių, tačiau jie visi puikiai kalba estiškai ir jokių problemų nacionaliniu klausimu nekyla.

Mokyklą palikome kupini prieštaringų jausmų. Sėdėdami minkštose autobuso sėdynėse riedėjome į savo nakvynės vietą ir mąstėme: „Taip… tokioje mokykloje ir mokytis, ir dirbti būtų puiku!“ Riedėjome, o mūsų galvose sukosi klausimas: „Vis dėlto, kodėl toks didelis skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos!?“ Juk Kunda pagal gyventojų skaičių yra dvigubai mažesnė už Širvintas ir yra dvigubai toliau nuo savo sostinės…

Remigijus Bonikatas

[nggallery id=261]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+