Amerikiečiams „nusišvilpt“ į europietiškas madas

Audronė Burakovienė prie Niagaros krioklio.

Audronė Burakovienė prie Niagaros krioklio.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas, į Klivlendo miestą pas sūnų Gytį buvo išvykusi daugelio vokalinių kolektyvų vadovė Audronė Burakovienė. Paviešėjo ji Klivlende netrumpai – du mėnesius. Audronė sutiko atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus.

– Pats pagrindinis ir turbūt nuspėjamas klausimas: „Ar teko viešnagės Amerikoje metu pademonstruoti savo balsą?“

– Teko. Amerikoje labai svarbi reklama. Kiekvieną sekmadienį prieš Mišias dvi valandas kalba Klivlendo lietuvių bendruomenės radijas. Perduodamos paskutinės žinios iš Lietuvos ir pranešama apie artimiausius planuojamus renginius Klivlendo lietuvių bendruomenėje. Todėl, kai pasitaikė proga pakalbėti per vietinį radiją, truputi pasireklamavau – papasakojau apie darbą Širvintose, kad vadovauju chorui, ansambliams ir pakviečiau sausio 28 dieną į koncertą lietuvių bendruomenės klube. Žinoma, galima dainuoti ir be reklamos, tik nebus kam – nesusirinks žmonės. Apie būsimą koncertą buvo pranešta ir per įvairius kamerinius renginius. Per tą laiką jau buvau susipažinusi su daugeliu ten gyvenančių lietuvių. Dalyvavau Kalėdinėje šventėje ir ten buvau pristatyta bendruomenei kaip Gyčio mama. Taigi, į koncertą susirinko nemažai žmonių. Dainavau žemu balsu „gyvai“. Visą valandą. Dainos buvo iš choro bei ansamblių repertuaro. Koncertą pradėjau ir baigiau dainomis pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius. Po koncerto teko bendrauti su Lietuvos garbės konsule Klivlende Ingrida Bubliene. Atsimenu per pertrauką priėjusio Prezidento V. Adamkaus gero pažįstamo, pagyvenusio vyro žodžius (po rusiško keiksmažodžio): „… kaip gerai…, o maniau, kad kokia operos solistė cypaus…“

Su naujais draugais Klivlendo lietuvių bendruomenės klube.

Su naujais draugais Klivlendo lietuvių bendruomenės klube.

Tai gal dar ir pinigų užsidirbote?

– Žinoma, ir dar nemažai. Ten bilietų į koncertą nebūna. Žmonės aukoja patys, kiek kas nori arba gali. Puiku, kada gauni gėlių puokštę, kurioje įkomponuotas vokelis su pinigais. Ir gražu, ir malonu… Lietuvoje taip nėra. Dvi paskutines savaites dirbau aukle šeimoje. Prižiūrėjau dvi mergaites. Viena ketvirtokė, kita tik penkerių metukų. Reikėdavo pasiimti vaikus iš geltonojo autobusiuko. Tiesa, ten tas „autobusiukas“ kokius tris kartus didesnis už mūsiškius. Vaikus iš autobuso būtinai turi pasiimti tėvai arba auklės. Kitu atveju tėvams gresia didelės baudos. Jeigu pasiimti negali, tai tada skambina į mokyklą. Mokykloje vaikai gali pasilikti už papildomą mokestį. Tėvai patys vaikus veža į įvairius būrelius: šokių, skautų… Žinoma, už juos reikia mokėti. Mokinių namų darbams užduodama tik viena pamoka. Sakykim, pirmadienį – matematika, antradienį – geografija ir t.t. Įdomu, kad jokia mašina negali lenkti geltonojo autobuso, kuris važiuoja labai iš lėto. Žmogelis turi važiuoti iš paskos arba sukti į kitą gatvę.

– Papasakokite apie lietuvybės puoselėjimą Klivlende.

– Sekmadieniais visi lietuviai eina į bažnyčią ir meldžiasi. Susidariau įspūdį, kad ten lietuvių jaunimas labiau laikosi katalikiškų tiesų nei jų bendraamžiai Lietuvoje. Ten yra tradicija po bažnyčios visiems susirinkti kartu ir bendrai praleisti laiką. Renkasi klube, kuriame yra virtuvė. Čia gaminami ir valgomi tradiciniai lietuviški patiekalai: kugelis, cepelinai… Susirenka kelios kartos – seneliai, tėvai, vaikai. Tėvai su seneliais tarpusavyje dar kalba lietuviškai, o vaikai jau daugiau bendrauja angliškai. Žodžiu, pastebimas „anglėjimas“… Ir suaugusieji, kalbėdami lietuviškai, retkarčiais įterpia anglišką žodį.

Gale geltonojo autobuso daug sakantis ženklas „STOP“.

Gale geltonojo autobuso daug sakantis ženklas „STOP“.

Ką galite pasakyti apie eismą gatvėse?

– Visi griežtai laikosi eismo taisyklių. Niekas neviršija leistino greičio. Jeigu gatvėje prieš sankryžą stovi kelio ženklas „Stop“, tai automobilis būtinai sustoja keletui sekundžių. Nesvarbu, sankryža gali būti ir tuščia… Mašina – būtinas darbo įrankis. Jeigu iki darbo tenka važiuoti valandą ir net dvi, tai – normalu. Įdomu, kad tarnybinės mašinos labai didelės ir griozdiškos, visai nepanašios į Europoje naudojamas. Šiaip tai amerikiečiams „nusišvilpt“ į europietiškas madas. Dar viena keistenybė – šaligatviai. Eini eini ir staiga šaligatvis baigiasi. Toliau – paprasta pieva.

Gal prisimenate įdomesnes gamtos keistenybes?

– Atrodo, jog miegamieji Klivlendo rajonai kažkokiu stebuklingu būdu įkomponuoti į mišką. Auga šimtamečiai medžiai, kurių kirsti ar kitaip „gražinti“ gamtos niekas nesiruošia. Matyt, už tokią veiklą numatyta didelė bauda. Čia pat už lango matydavau didžiulį šakotą medį, šalia kurio lakstydavo daugybė voveraičių, panašiai kaip pas mus žvirbliai krūmuose… Per gatvę neretai pereidavo elnių būrelis. Mašinos tokiu atveju būtinai sustodavo ir juos praleisdavo. Buvau prie Niagaros krioklio. Didelį įspūdį paliko pats garsas, kurį sukelia žemyn apie penkiasdešimt metrų krintantis platus vandens srautas (tarp Erio ir Ontario ežerų tekanti Niagaros upė). Gyvenau prie pat didžiulio Erio ežero, įeinančio į Didžiųjų ežerų sudėtį. Jo viduriu eina siena su Kanada. Nors buvo žiema, tačiau temperatūra siekdavo plius penkiolika laipsnių. Šviečiančią danguje saulę galėdavo greit užtemdyti debesys ir prasidėti lietus su stipriu vėju. Arba – atvirkščiai. Pastebėjau, kad žmonės beveik nedėvi paltų, nes jų maršrute: namai – darbas – prekybos centras – namai nereikia ilgai būti lauke – keliaujama automobiliu. Taigi, vyrauja lengvas aprangos stilius: kedai, džinsai, treningai, liemenės.

„Eini, eini ir staiga šaligatvis baigiasi...“

„Eini, eini ir staiga šaligatvis baigiasi...“

Apie amerikietiško maisto ypatybes…

– Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nemažai gana keistų lietuvio akimis kavinukių. Už dvylika dolerių galima valgyti kiek širdis geidžia ir skrandis paneša. Įvairių mėsų, sriubų, saldumynų, gėrimų (nealkoholinių)… Tiesa, išsinešti nieko negalima. Įsivaizduojate ką nors panašaus Lietuvoje?… Dažnai kavinėse organizuojami akciniai – pigesni vakarėliai. Pavyzdžiui, vištų sparnelių. Tada jų būna patiekiama įvairiausio skonio ir grožio… Pas mus net už duoną kavinėse reikia atskirai mokėti, o ten, kad būtų kuo užsiimti belaukiant užsakyto patiekalo, atnešama traškučių su padažu. Dažai ir kramsnoji. Veltui…

Tai vis dėlto, kur geriau gyventi – Klivlende ar, sakykim, Vilniuje?

Klivlende medžiai keroja ir auga laisvai...

Klivlende medžiai keroja ir auga laisvai...

– Juokingas klausimas… Visi, kas ten dirba, pakankamai užsidirba, kad nesuktų sau galvos dėl buitinių problemų, atostogų ar laisvalaikio. Sūnus dirba statybose – dengia stogus. Buvo grįžęs į Lietuvą, norėjo toliau gyventi tėvynėje. Tačiau… patyręs visą čionykštę realybę, vėl išvažiavo. Ir nebesiruošia sugrįžti… Štai pavyzdys iš amerikiečių pensininkų gyvenimo. Šeštadienį pilnas didžiulis autobusas pagyvenusių žmonių važiuoja į Niujorko valstijoje esantį kazino. Čia linksma – yra įvairių žaidimų, lošimų, lažybų… Galima puikiai praleisti laisvalaikį. O ką gali mūsų pensininkas?

Ačiū už pokalbį. Į jūsų paskutinį klausimą atsakau: „Mūsų pensininkas taip pat daug gali, pavyzdžiui, gali laisvai numirti…“

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Amerikiečiams „nusišvilpt“ į europietiškas madas”

  1. Portibi parašė:

    Gitana rašo:Ačiū, Saule, kad dalijotės delale savo gyvenimo. Privertėte pakelti galvą ir apsidairyti. Ir net save pamatyti Registruojuosi pirmai konsultacijai. Būtų liūdna, jei daugiau neberašytumėte.

  2. cioba parašė:

    savas krastas ir yra savaas. ka cia dar diskutuoti.

  3. to Mantas parašė:

    Iš kur tiek pavydo pas tamstą? Ir ar tikrai jums mūsų kraštas pati pačiausiai geriausia vieta gyventi? Jūs, matyt, niekad niekur išvykęs iš savo kaimo nebuvote, kad taip piktinatės.

  4. Mantas parašė:

    Matyt kai kurių eilučių nenori matyti:
    „-Tai vis dėlto, kur geriau gyventi – Klivlende ar, sakykim, Vilniuje?
    – Juokingas klausimas…“

  5. to Mantas parašė:

    ar skaityti nemoki ar visai debilas esi,argi ji ka nors apie tai sake?ble asilu ant lietuvos tokiu kaip tu pilni pakrasciai,bet tik prisikabinti,pats ir vergauk jei patinka o kitu nevarinek nes kaip mantas,taip ir durnius…

  6. Mantas parašė:

    Jei poniutei čia Lietuvoje taip nemiela tai reikėjo ir likti. Ar čia kas prašė grįžti?

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+