+

Vienam būstui prijungti prie kanalizacijos tinklų – beveik tūkstantis eurų

Lygiai prieš pusmetį Seimas nutarė, kad nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų sumažėti gyventojų, naudojančių lauko tualetus, o geriamą vandenį semiančių iš šulinių. Tai įtvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis šalies gyventojai, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ar patys tvarkantys nuotėkas, įpareigojami prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Jau prieš svarstymą buvo pranešta, kad gyventojams tai atseit nieko nekainuos, nes šie darbai bus finansuojami savivaldybių, Europos Sąjungos ir Finansų ministerijos skirtomis lėšomis.

„Asmenys, iki 2020 metų nesudarę sąlygų juos prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos,“ – 2018-ųjų spalį pranešė „Vakarų ekspresas“, kuris pacitavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, teigiantį, jog gyventojai nebus verčiami jungtis prie nuotekų ar geriamo vandens tinklų tik tuo atveju, jei jų lauko tualetai ar šuliniai atitiks aplinkosauginius reikalavimus.

„Galės žmogus turėti tiek lauko tualetą, tiek šulinį, jeigu jie atitiks aplinkosauginius reikalavimus – reguliariai bus išvežamos nuotekos, sertifikuotas bus tas valymo įrenginys“, – BNS teigė parlamentaras, pridūręs, kad aplinkosaugininkai spręs, kada lauko tualetai bus tinkami naudoti, o kada juos teks griauti ir prisijungti prie nuotekų tvarkytojo tinklo.

Toks sprendimas atsirado dėl to, kad Europos Komisijos gali pradėti teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kuri pirmą įspėjimą gavo dar 2017 metų pradžioje. Tada rašyta, kad Europos Teisingumo Teismas galėtų Lietuvai paskirti vienkartinę 700 tūkst. eurų baudą, o paskui kasdien ji siektų nuo 5 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų. Analogiškoje situacijoje buvusi Belgija turėjo sumokėti 10 mln. eurų.

Seimui priėmus įstatymo pakeitimą buvo numatyta, kad gyventojai, tebesinaudojantys lauko tualetais bei kitaip netinkamai tvarkantys nuotekas, nuo 2019 metų gegužės 1 dienos gali sulaukti baudų, mat stojant į Europos Sąjungą buvo sutikta su kriterijumi, kad ne mažiau kaip 98 proc. du tūkstančius ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotai. Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose, pavienėse sodybose bei kolektyviniuose soduose.

Mūsų rajone tokius kriterijus atitinka Širvintos. Apskritai Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis, šiuo metu 44 aglomeracijos (centriniai miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis) neužtikrina, kad 98 proc. nuotekų būtų tvarkomos centralizuotose sistemose arba individualiai tvarkomų nuotekų dalis sudarytų mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento.

Kalbėdami apie liūdną lauko tualetų perspektyvą aplinkosaugininkai vis dėlto atkreipia dėmesį, kad problema, kaip minėjo Kęstutis Mažeika, yra ne pats lauko tualetas, o tai, kaip tvarkomos individualios nuotekos. Svarbu, kad nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką, kad nuotekoms surinkti būtų naudojama sandari talpa, iš kurios nuotekos būtų reguliariai išsiurbiamos ir priduodamos tvarkyti į tos gyvenvietės valymo įrenginius.

Siekdama skatinti ir spartinti gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, Aplinkos ministerija 2017-2018 metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė savivaldybėms 2,35 mln. eurų prisijungti prie tokių tinklų, o iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 1,92 mln. eurų atskiriems aglomeracijose esantiems kvartalams, turintiems savo nuotekų surinkimo infrastruktūrą, prijungti prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemų.

Kaip „Širvintų kraštą“ informavo Savivaldybė, per praėjusius metus prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų buvo prisijungtas 61 namas, o galimybę prisijungti dar turi 86 namai.

Į klausimą, ar Savivaldybė žino, kiek apskritai rajone yra lauko tualetų, buvo atsakyta, jog tokios statistikos Savivaldybės administracija neveda.

Kalbant apie paramą gyventojams prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos, buvome informuoti, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Privačių namų prijungimas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų Širvintų mieste“. 2017 metų gruodžio 20 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasirašė finansavimo sutartį. Projekto vertė – 142 857 Eur (Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos – 100 000 Eur , Savivaldybės biudžeto lėšos – 42 857 Eur). Šio projekto įgyvendinimo metu prie centralizuotos nuotekų sistemos ir bus prijungti minėtieji 147 būstai. Grubiai skaičiuojant, vienam būstui prijungti – beveik tūkstantis eurų.

Šių metų gegužės 1-oji – atskaitos taškas, nu kurio pradėtas skaičiuoti 9 mėnesių terminas, per kurį gyventojai, ne pagal reikalavimus tvarkantys individualias nuotekas, privalės prisijungti prie esamos centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. To nepadarius, grės sankcijos – įspėjimas arba 70-100 eurų bauda. Taip pat bus taikomos baudos už nevalytų nuotekų išleidimą į aplinką arba nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą.

Į „Širvintų krašto“ klausimą, ar Savivaldybė kontroliuoja, kaip gyventojai prisijungia prie centralizuotų tinklų, kam galima pranešti apie reikalavimų nesilaikymą, Savivaldybė atsakė, kad nuotekų tvarkymą bei Nuotekų tvarkymo taisyklių reikalavimų laikymąsi Savivaldybės teritorijoje koordinuoja ir prižiūri Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius, į kurį galima kreiptis el. paštu aidas.skardzius@sirvintos.lt arba tel. 8 614 24334.

Investavus milžiniškas lėšas į nuotėkų infrastruktūros plėtrą ir už europines lėšas pastačius modernius valymo įrenginius, kaip, pavyzdžiui, Kernavėje, būtų nedovanotina, jei žmonės tuo paprasčiausiai nesinaudotų.

Kaip pripažįsta specialistai, gyventojų nusistatymą prieš būtinybę jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos kursto ta aplinkybė, kad po pertvarkos gyventojams padaugės išlaidų, nes jiems pagal skaitiklių parodymus reikės mokėti už sunaudotą geriamą vandenį ir išleistų nuotekų kiekį. Tačiau nereikia pamiršti, kad jau dabar nuotekų tvarkymas iš individualių surinkimo duobių atsieina nepigiai: 3 kub. m asenizacijos išvežimas, nepriklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, kainuoja 18,98 Eur, 6 kub. m – 37,97 Eur. Tai gerokai daugiau, nei šiuo metu atsieitų toks kiekis centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens su nuotekų tvarkymu. Pagal vandens skaitiklių rodmenis arba pagal vandens suvartojimo normą individualių namų savininkai moka 2,79 Eur už kubinį metrą mokestį (1,10 Eur už vandenį ir 1,69 Eur – už nuotekas). Skaičiuojant pagal minėtus asenizacijos kiekius, 3 kub. m vandentiekio vandens su išleidimu į nuotekas vartotojui kainuotų 8,37 Eur, už 6 kub. m – 16,74 Eur (tiesa, per mėnesį vienam skaitikliui dar prisidėtų 0,94 Eur pardavimo kainos mokestis). Žinoma, semiantys vandenį iš asmeninių ar visuomeninių šulinių nemokamai, o nuotekų duobes tvarkantys ne pagal reikalavimus, kai tualetų turinių kiekis mažinamas bakterijomis, jų pagalba „išvalytos“ nuotekos išlaistomos į aplinką, gal kiek ir sutaupo, tačiau ta nauda tokia sąlyginė, kad tikrai neverta tų rūpesčių.

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Kaip protingas pensininkas iš vidutinės pensijos Lietuvoje gali gyventi oriai…

Įpratusių pasėdėti būdelėje su popieriaus skiaute rankoje laukia „eurobizūnas“: pats laikas susitvarkyti tiems, kurie neskuba

Kaip Širvintos minės Baltijos kelio 30-metį?

Gelvonų gimnazija turės nuolatinį vadovą

VMI pervedė 543 tūkst. eurų GPM permokų Širvintų r. savivaldybės gyventojams

Opozicijos paistalai bliūkšta: Laisvosios rinkos instituto duomenimis, valdininkų armija Širvintose viena mažiausių šalyje

Gelvonų seniūnijoje komisijos narių akį glostė egzotiški augalai

Antrąja projekto „Globalios Širvintos“ garbės ambasadore tapo Daiva Zuehlke

Širvintų mieste stabdomas karšto vandens tiekimas

Gražiausios sodybos konkursas Jauniūnų seniūnijoje

Pasaulio širvintiškių susitikimas minint Pasaulio lietuvių metus

Gaukite „Širvintų krašto“ metų prenumeratą dovanų!

Iš Astravo atominės elektrinės pasklidus radiacijai, jodo preparatų tabletes turėtų gerti ir širvintiškiai

Širvintų miesto gyventojų sodybos kasmet suspindi gėlynų gausa

Skaičiai rodo: mažėjant šernų, Afrikinis kiaulių maras kelia koją iš Širvintų rajono

VMI kviečia į virtualaus buhalterio i.APS mokymus Širvintose

Surask gudrutį! Ar už vieno buto „liukso“ sąlygas mokėjo visi namo gyventojai?

A-P-K-L-A-U-S-A

Vyks Globalių širvintiškių susitikimas

Kituose Seimo rinkimuose gali nebelikti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos. Vėl svarstys, kam atiduoti Širvintų rajono rinkėjus

Rudenį į atokiausius rajono kampelius pradės važinėti mobilieji laiškanešiai. Norite, kad jie dažniau apsilankytų – prenumeruokite spaudą

Karšta naujiena: UAB „Širvintų šiluma“ vykdys daugiabučio Vilniaus g. 45 šildymo sistemos patikrinimą dėl galimų pažeidimų

In memoriam. Saulius Vadišis. 1955-2019.

Kodėl Astikui ir Šimonėliui rūpi ne rajono gyventojai, o galimai kiaura verslininko kišenė?

Startavo naujas „Surink Lietuvą“ ir „Audimas“ projektas

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+