O kas surinks šiukšles iš mūsų galvų?

Prie Širvintų senųjų kapinių iš kažkur atsirado net vaikiškas vežimėlis...

Birželio 8 dienos numeryje rašėme apie niekaip neišsprendžiamą atliekų problemą, kai gyventojai buitinėmis atliekomis, tarp kurių paprastai dominuoja stambiagabaritės, užverčia mieste įrengtas antrinių žaliavų surinkimo aikšteles. Eilinį kartą tenka pripažinti, kad su panašiomis problemomis susiduriama ne tik mieste.

Širvintų seniūnijoje į aną pasaulį keliaujama su kavinukais

Prie Širvintų senųjų ir Paširvinčio kapinių yra sukaltos didžiulės dėžės žaliosioms atliekoms, į kurias dedamos bioskaidžios atliekos: nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos. Ant dėžių aiškiai užrašyta: „Žaliosios atliekos“, greta už keliasdešimt centimetrų stovi konteineriai su užrašu „Mišrios komunalinės atliekos“. Tačiau žvakių plastmasinės liekanos, negyvų gėlių puokštės, polietileniniai maišeliai metami į žaliąsias atliekas, mat, nors reikiamas tam konteineris stovi už 10 centimetrų, bet tam reikia pakelti dangtį, o čia praeidamas pro šalį numetei ir tiek…

Atskira kalba apie konteinerius prie kaimo kapinių. Pasak Širvintų seniūnės Laimutės Griškienės, į konteinerius kraunamos toli gražu ne šiukšlės iš pačių kapinių, o masiškai vežamos iš kitur. Puikus tam pavyzdys – kapinės Senosiose Viesose. Įdomu būtų sužinoti, iš kur konteineriuose atsiranda seni arbatinukai, įvairūs vonios įrangos daiktai, kartą buvo aptiktas net unitazas… Juk gyvename ne žilos senovės laikais, kai tikėta, kad pomirtiniame gyvenime reikės tam tikrų įprastų daiktų, ir jie buvo sudedami į kapą. Galimai čia prikiša nagus pro šalį važiuojantys netoliese esančios sodininkų bendrijos nariai, kurių giminaičiai tikriausiai palaidoti ne šiose kapinėse…

Bagaslaviškyje neatbaido net įspėjimai, jog šiukšlintojai stebimi

Kaip teigė Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas, jo vadovaujamoje seniūnijoje darbininkai pravažiuoja ir stambiagabaritines atliekas surenka bei išveža į atskirą patalpą, o kai būna išvežimo diena (buvęs vežėjas du kartus nemokamai išveždavo didžiagabaritines atliekas), tada išgabena susikaupusias atliekas į tam reikalui paskirtas vietas.

Prieš tai, penktadienį, specialiai apvažiavau Žemųjų Viesų, Bagaslaviškio, Gelvonų, Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Viršuliškių, Bartkuškio, Kielių, Alionių, Zibalų atliekų surinkimo aikštelėse. Gelvonų aikštelėje buvo ideali tvarka, aplinkui negalėtum surasti nė vienos šiukšlytės. Tačiau, kaip teigė Gelvonų seniūnas, jau pirmadienį aikštelė vėl buvo pilna senų laidų, drabužių, nesuperkamų butelių, skardinių. Pusę dienos trims vyrams užteko darbo. Tokių „dovanėlių“ daugiausiai atsiranda po nakties. Vadinasi žmogus supranta, jog elgiasi netinkamai, tad šiukšles veža paslapčia, prisidengęs tamsa, tarsi koks nusikaltėlis. Stovi maišai su atliekomis, o dėl jų jaučiasi kaltas seniūnas… Nesuprantama žmogaus psichologija. Negi toks šiukšlintojas nesupranta, kad taip daryti negalima? Ar apsimeta nesuprantąs? O gal, kaip viduramžiais, nebemoka skaityti… Juk ant mėlyno „teletabio“ didelėmis raidėmis užrašyta „POPIERIUS KARTONAS“ ant geltono – „PLASTMASĖ“, ant žalio – „STIKLAS“.

Bagaslaviškio atliekų surinkimo punktas. Stendo su perspėjimais šiukšlintojai visiškai nepaiso.

Atskira kalba apie Bagaslaviškio šiukšlių surinkimo aikštelę. Šalia jos įrengtas didžiulis stendas, kuriame įvairių spalvų raidėmis užrašyta: „Mieli mūsų miestelio kaimynai, nerūšiuotas šiukšles čia mesti draudžiama. Už šiukšlinimą būsite baudžiami pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161/1 straipsnį. Teritorija stebima“. O kampe – vaizdo stebėjimo kameros piešinys. Tačiau šalia „teletabių“ gražiai išrikiuoti trys seni kineskopai, lempinis televizorius ir trys lengvojo automobilio padangos. Pasirodo, gąsdinimai teisės pažeidimo kodekso straipsniu ar videokamera šiukšlintojų neveikia. Matyt, veiksmas vyksta gūdžia naktį, kada visi miega ir niekas nieko nemato… Vis tik labai įdomu, kaip būtų toks šiukšlintojas nubaustas (žinoma, jeigu būtų pagautas šiukšlinant) pagal minėtą straipsnį? O jame rašoma: „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“ O gal verta seniūnui su savo darbininkais, užuot rūšiavus atgabentas šiukšles, keletą naktelių pabudėti prie konteinerių? Tada su tamsa atkeliaujantys veikėjai savo kailiu patirs, ar verta už keletą šiukšlių maišų mokėti beveik 600 eurų.

Kitų atliekas tvarko … vergai

Čiobiškyje prie konteinerių taip pat aptikau idealią tvarką, tačiau išskirtinė šiukšlių maišų krūva tą penktadienį riogsojo Lapelių surinkimo aikštelėje. Pasak seniūno Virgilijaus Niekio, panaši krūva atsiranda per savaitę. Antradienį jos jau nebeliko, nes iš ankstyvo ryto prie šiukšlių krūvos dirbo penki žmonės. Įstrigo vienos darbininkės žodžiai: „Čia mes kaip vergai aplink tuos konteinerius…“ Vienoje kelio pusėje bendruomenės namai, vaikų žaidimų aikštelė, kitoje – suverstų šiukšlių krūva. Gražu…

Paskutinis darbų akcentas Lapelių atliekų surinkimo aikštelėje.

Tokius gėrimus įperka tik šiukšlintojai

Tuo, kad aibė senų baldų, butelių ir kitų šiukšlių prie „teletabių“ gali atsirasti per savaitgalį, galima buvo patikėti antradienį apsilankius Kielių atliekų surinkimo aikštelėje. Penktadienį buvo švaru, o antradienį jau puikavosi gana gerai išsilaikiusi raudona sofa su demonstratyviai ant jos „susodintomis“ automobilio padangomis. Šalia mėtėsi maišai su tuščiais degtinės buteliais. „Butelius atvežė tikrai ne paprastas žmogelius, ne „biednas“, nes tokių nesu nė akyse regėjusi“, – pakomentavo netoliese dirbusi moteriškė.

Atliekų surinkimo punktas Kieliuose su patogumais...

Ar naujieji vežėjai užsiims labdara?

Pasak Musninkų seniūnės Birutės Jankauskienės, stambiagabaritinių atliekų aikštelėse būna nemažai, jos yra surenkamos, vežamos ir kraunamos į vieną krūvą, tačiau laikui bėgant reikėtų jas priduoti. Musninkiečiai tikisi, jog ir nauji vežėjai surengs per metus nors dvi nemokamas didžiagabaritinių atliekų priėmimo akcijas.

Anksčiau „ekoservisas“ sutartis sudarydavo ne su visais gyventojais. Tie, kurie sutarčių nesudarydavo, negaudavo konteinerių ir už paslaugą nemokėdavo. Tačiau šiukšles reikėjo kažkur dėti, todėl tokie „gudručiai“ jas ir gabendavo naktimis į bendras šiukšlių surinkimo aikšteles ar net į šalimais žaliuojantį mišką. Šiais metais, atsiradus naujiems šiukšlių vežėjams, konteineriai buvo išdalyti visiems prisiregistravusiems gyventojams, todėl nebėra tikslo šiukšles kažkur iš savo kiemo išvežti – juk mokėti už jas bet kokiu atveju reikės. Pasak kalbintų seniūnų, gali būti, kad ne visi gyventojai dar žino apie pasikeitusią situaciją, tačiau bus priversti pasidomėti, kai liepos mėnesį gaus sąskaitas. Gal tada situacija kiek nors pasikeis į gerąją pusę?

Pusė darbo – dar ne kultūringumo požymis

Prieš kelis dešimtmečius Vokietijoje viešėjęs tuomet aukštas pareigas užėmęs Širvintų valdininkas į atliekų konteinerį kultūringai išmetė tuščią cigarečių pakelį. Akimirksniu priėjęs vokietis, supratęs jog pastarasis yra užsienietis, paėmė jo išmestą pakelį, be žodžių jį išardė į tris dalis (celofaną, folgą ir popierių) ir demonstratyviai įmetė į skirtingus konteinerius. Taip leido suprasti, kad širvintiškis padarė tik pusę darbo. Kažkas juk privalės atskirai pasidarbuoti, kad tą pakelį išardytų ir išskirstytų.

Pavažinėjus, pabendravus su rajono gyventojais, seniūnais dingtelėjo, kad aprašyta situacija tiesiog atspindi lietuvių mąstymo ypatumus. Mes niekuo netikime, esame abejingi, lyg visa, kas vyksta aplinkui, išskyrus mūsų pačių kiemą, mūsų nedomintų. Pasak psichologų, kad pasikeistų mūsų požiūris į panašius dalykus, tarsi magiško patarimo ir nėra. Matyt, reikia galvoti ne tik apie gamtos taršą, bet ir apie savo minčių taršą, o tam reikia ne vienerių metų.

Adomas Žvirblis