Stebėjimo kameros mieste. Kam jos reikalingos?

Stebėjimo kameros pagalba buvo išaiškinti vandalai.
Savivaldybės kamera buvo užfiksuota, kaip laužomas suolelis. Nuotr. iš archyvo.

Neretai galima išgirsti nuomonių, kad vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos atliekų surinkimo aikštelėse pažeidžia asmens privatų gyvenimą. Atseit kamerų užfiksuoti vaizdai gali daug papasakoti apie tai, kuo žmogus maitinasi, ką naudoja savo buityje ir t.t. O tai jau privatu…

Stebėjimo kameros „išvalė“ teritorijas prie konteinerių

Pasak Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Aido Skardžiaus septynios stebėjimo kameros įrengtos atliekų surinkimo aikštelėse ir dar šešiolika svarbiose miesto viešosiose erdvėse. „Kamerų daugiabučių namų kiemuose nėra, jos mato tik atliekų aikštelių teritoriją, pavyzdžiui, prie buvusios gaisrinės, dvi Kalnalaukio gatvėje, už buvusios vaistinės, Jaunimo gatvėje ir kt. O ką daryti, jeigu nebėra kitokių priemonių sudrausminti netvarkingus gyventojus? Jos statomos profilaktikai. Prieš kamerų įrengimą prie konteinerių būdavo ištisi šiukšlynai, krūvos stambiagabaričių atliekų. Šiuo metu situacija ženkliai pagerėjo. Miesto gatvėse esančios atliekų surinkimo aikštelės buvo tapusios tikrais sąvartynais, o įrengus kameras gyventojų elgesys pasikeitė. Mūsų pagrindinis tikslas – kad nors kiek pasikeistų žmonių elgsena, reikėtų suprasti, kad supanti aplinka priklauso nuo mūsų pačių“, – sako A.Skardžius.

Įprastiniam teritorijų ir patalpų stebėjimui šiuo metu naudojamos nuo 0,3 megapikselio iki 12 megapikselių raiškos. Raiška nebūtinai parodo stebėjimo kameros vaizdo kokybę, jautrumą šviesai ar kitas charakteristikas, tačiau tai lemia rodomo vaizdo dydį, kuris reiškia vaizdo detalumą. Kuo didesnė rezoliucija, tuo didesnis vaizdo detalumas. Kuo didesnė rezoliucija, tuo daugiau vaizdo taškų (pikselių) yra transliuojamame vaizde.

Stebėjimo kameros užfiksuoti duomenys laikomi mėnesį

Širvintų mieste stebėjimo kamerų vaizdo kokybės pakanka įžiūrėti žmonių veidus bei automobilių numerius. Pasak Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo, savivaldybė neturi specialios programos su veido atpažinimo funkcija, todėl gyventojams nėra ko baimintis, jog kažkas gali piktam pasinaudoti įrašyta informacija. Pirmiausia šių duomenų perduoti trečiam asmeniui negalima, nes tai daryti draudžia įstatymas. Antra – duomenys laikomi daugiausiai mėnesį, o po to ir patys automatiškai išsitrina, užsipildo naujais vaizdais. Stebėjimo duomenys keliauja pas savivaldybės Bendrojo skyriaus darbuotoją, kuris ir atrenka visus nusižengimus. Vaizdą galima stebėti ir realiu laiku, tai svarbu pamačius šiukšlintoją jį tuoj pat sudrausminti.

Įvairiose miesto vietose iš viso įrengta šešiolika vaizdo kamerų. Daugiausia jų ten, kur vyksta intensyvus transporto judėjimas, buriasi žmonės. Pasak kalbintų širvintiškių, kameros viešosiose vietose jiems jokių nepatogumų nesukelia, o atvirkščiai jie jaučiasi saugesni. Taip galima greičiau užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, nes yra žmogus, stebintis tas kameras, todėl net policijos ekipažai greičiau reaguoja į iškvietimą. Be to, vaizdo stebėjimo kameros yra labai gera drausminimo priemonė, nes gyventojai žinodami, kad jos yra, stengsis nepadaryti jokių pažeidimų. Visų Lietuvos miestų, kuriuose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, statistiniai duomenys byloja, kad vaizdo stebėjimo kameros yra efektyvi kovos su teisės pažeidimais priemonė. Skelbiama, kad teritorijose, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, ženkliai sumažėja nusikalstamumas.

Įstatymas draudžia stebėti privačią nuosavybę

Žinoma, negalima vadovautis tokiais kraštutinumais, kaip tai darė Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos Rostovo srities centro E („Ekstremizmas“) darbuotojai penkis mėnesius slapta per vaizdo kameras stebėję visuomeninės organizacijos „Atvira Rusija“ aktyvistės Anastasijos Ševčenko miegamąjį… (Aleksandras Procenka , straipsnis specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva 2020-01-24).

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, kad vaizdo stebėjimą galima vykdyti „siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves“. Tačiau tik tuomet, kai „kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos. Tai atitinka ir Europos Tarybos Teisinio bendradarbiavimo komiteto suformuluotus principus, taikomus siekiant apsaugoti asmenų privatumą, kuomet vykdant vaizdo stebėjimą yra renkami asmens duomenys. Remiantis Įstatymu, vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas didesnėje teritorijos dalyje ir nebūtų renkama daugiau vaizdo duomenų, nei tai yra būtina atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą. Tad įrenginėjant vaizdo kameras turi būti vadovaujamasi minimalaus kišimosi principu. Įstatymas draudžia vykdyti vaizdo stebėjimą, jei į stebėjimo lauką patenka gyvenamoji patalpa ar jai priklausanti privati teritorija. Taip pat – įėjimas į ją. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos, pavyzdžiui, persirengimo kambariuose, o juo labiau miegamuosiuose kambariuose…

Remigijus Bonikatas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
2.8 (5 įvert.)
scroll to top