Policija: nėra pagrindo manyti, kad Gelvonuose veikia „Kazės supirktuvė“

Temą pasiūlė skaitytojai

„Širvintų kraštas gavo skaitytojos, prisistačiusios Jane Adomavičiene, laišką, kuriame aprašomos Gelvonų „verslininkės“:

„Ramu buvo gyventi Gelvonuose, kol čia nepasirodė atėjūnės iš Avižonių – Ieva Berdova ir Kazė Stankevičienė. Ieva ne tik mėgsta stikliuką, bet ir „priglaudžia“ įvairius žmonių daiktus: šakes, dalgį, dviratį, laikrodį, kibirą, puodus…

Štai pavogė mano puodą kopūstams raugti ir nemažą vonelę. Šiuos daiktus pardavė savo draugei Kazei, kuri juos paslėpė. Vieną dieną su policijos pagalba pavyko atgauti puodą, o dėl vonelės Kazė išsigynė. Vėl reikėjo kviesti policiją, kuri Kazės daržinėje ir surado mano vonelę. Ši dar norėjo apgauti, išplūdo, bandė savintis vonelę, net ištepliojo dugną moliu, tačiau savo daiktą kiekvienas atpažins. Taip ji priglaudė vogtą dviratį, o Ieva miestelyje apgailestavo, kad Kazei pigiai pardavė vargšės pensininkės rankinį laikrodį.

Man atrodo, kad reikia bausti ne tik tą, kuri parduoda vogtus daiktus, bet ir tų daiktų supirkėją už melavimą, nesąžiningumą.

Žmonės, saugokite savo daiktus, o dingus – jų ieškokite „Kazės supirktuvėje“.

Norime, kad jos išsikeltų iš Gelvonų bendruomenės. Gal Avižonyse jas galėtų priimti perauklėti?“

Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis „Širvintų kraštui“ patvirtino, kad tokių istorijų tikrai būta, teko įsikišti policijos pareigūnams ir savininkei grąžinti jos daiktus. Bėda tik ta, kad į policiją dėl Ievos Berdovos „išdaigų“ besikreipianti Janė Adomavičienė nesutinka dėl tų kelių tariamų vagysčių rašyti pareiškimus, tikina, kad dingę daiktai yra beverčiai, nors prašo juos padėti susigrąžinti.

Nuo pernai, kai buvusi avižoniškė, kurį laiką pagyvenusi Ukmergės rajone, atsikėlė į Gelvonus, dėl jos policija kviesta ne vieną kartą. Pareigūnai nuo anksčiau puikiai žino moters pomėgį girtauti. Ir dabar išskirtinio policijos dėmesio ji sulaukia tik dėl to paties. Nuo 2007-ųjų rudens Ieva Berdova septynis kartus buvo pristatyta išblaivėti į Policijos komisariatą: nuolat šlitinėdavo neblaivi po miestelį, seniūnijos administracijos patalpas, buvo rasta gulinti neblaivi, o kartą neblaivi triukšmavo namuose. Tiesa, „namuose“ reikėtų sakyti sąlyginai, mat Ieva glaudžiasi tai pas miestelio daugiabučiame name gyvenantį sūnų, tai – pas laiške minimą Kazę Stankevičienę. Už jos „nuotykius“ Ieva Berdova buvo įspėta, bausta 75 litų administracine bauda, paskui jos likimą sprendė teismas. Ievai jau yra skirtas ir administracinis areštas. Atsėdėjusi parų ji vėl skaičiuoja dienas, kada teismas pakartotinai skirs tokią pat bausmę. Sako, pareigūnams jau pažadėjusi: „Kai vėl sėdėsiu, išravėsiu jums žoles iš gėlynų…“

Vienintelė Ievos Berdovos problema – didelis pomėgis alkoholiui. Šios aistros nenumalšino nė anuomet skirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Dėl alkoholio ji prasikalto vos pagyvenusi Gelvonuose, kai pavogė ją priglaudusios Kazės lovos užtiesalą ir pardavė. Dėl to buvo informuota policija, Ievai teko išsikelti pas sūnų, bet užtiesalo savininkė pareiškimo nerašė. Pabūgusi policijos, Ieva išpirko užtiesalą ir grąžino Kazei, tada jai vėl buvo atkelti varteliai į pastarosios namus.

Ne kartą atvežus į Komisariatą išblaivėti Ievai Berdovai buvo nustatytas didesnis nei 3 promilių girtumas. Tačiau kitų kaltinimų Ievai Berdovai, išskyrus besaikį girtavimą, policija nesulaukia. Jei ji ir vagiliauja, tuo buvusios avižoniškės oficialiai dar niekas neapkaltino. Anot Mindaugo Mickonio, policijai sunku komentuoti faktus apie laiške išvardytus dingusius daiktus, kadangi dėl jų, išskyrus puodą ir vonelę, niekas nesikreipė net žodžiu.

– Nors nurodoma, kad Gelvonuose neva veikia „Kazės supirktuvė“, nėra pagrindo teigti, kad tai – tiesa. Kartą, reagavus į Janės Adomavičienės žodinį skundą ir Kazės Stankevičienės paklausus dėl jos namuose esančių įvairių daiktų kilmės, savininkė pareigūnams paaiškino, kad juos persikraustydama atsivežė iš Avižonių. Gelvoniškių, kurie teigtų, kad jų dingę daiktai yra neva veikiančioje „Kazės supirktuvėje“, iki šiol taip ir neatsirado. Jei laiške minimi dalykai yra tikrai nutikę, kodėl dėl tų vagysčių niekas nesikreipė į policiją? – klausė poskyrio viršininkas. Tiesa, jis neatmetė, kad Gelvonuose, kaip ir kitur, iš tiesų gali pasitaikyti tokių dalykų, tačiau sakė, kad lengva ranka žarstyti tokių kaltinimų nereikėtų.

Pasak Mindaugo Mickonio, su tokiais reiškiniais pareigūnai yra ne kartą susidūrę anksčiau, kai iš namų būdavo nešami įvairūs daiktai ir keičiami į „pilstuką“. Pasitaikydavo, kad į degtinę keisdavo ir vogtus daiktus. Dabar, kai nebėra daiktų „deficito“, vertinami pinigai, už kuriuos galima įsigyti bet ką. Juo labiau, kad daugelis mėgėjų išgerti dažnai turi pajamų šaltinį: gauna invalidumo ar senatvės pensijas, taigi bent vieną dieną per mėnesį būna „mokūs“. Policijos žiniomis, Ieva Berdova pinigų prasimano nudirbdama įvairius padienius darbus.

Poskyrio viršininkas sakė, kad dabar policija dažniausiai susiduria tik su kai kur dar nelegaliai veikiančiais smulkiaisiais metalų supirkėjais, kurie, galima įtarti, kartais nevengia nupirkti ir vogtų daiktų.

Kalbant apie supirkėjų atsakomybę, reikia pasakyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje numatyta, jog tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (taip būtų dėl minėto atvejo Gelvonuose), pagal tą patį straipsnį padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

Pasak Mindaugo Mickonio, paprastai žinojimo apie tikrąjį daikto atsiradimą faktą įrodyti yra sunku. Paaiškėjus tokiems faktams, pavyzdžiui, minėtieji metalų supirkėjai pareigūnams nurodo tuos vogtus daiktus atnešusius žmones, tačiau neigia žinoję, kad daiktai – vogti, kartais apskritai neigia juos pirkę, sako, jog jų buvo tik paprašyta tuos daiktus nuvežti į miestą ir parduoti supirktuvėje. Lygiai tą patį, matyt, būtų galima išgirsti ir iš smulkiųjų vogtų daiktų supirkinėtojų. Pareigūnas pripažino, kad ši Gelvonų istorija, galima sakyti, yra vienintelė, kurios atgarsiai pasiekė policiją. Jei rajone iš tiesų esama tokių dalykų, žmonės, spręsdami nuosavybės mainų ir tarpusavio santykius, matyt, išsiverčia be pareigūnų įsikišimo. O jei manoma, kad toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, kad vyksta vogtų daiktų mainai, apie tai būtina informuoti policiją.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Policija: nėra pagrindo manyti, kad Gelvonuose veikia „Kazės supirktuvė“"

  1. Kiiza parašė:

    Kalėdos ne eglės natūralumas. Kalėdos, kai vieniems šalia kitų tampa šilčiau. Kai moki ne tik fiofuolsoti, bet ir kartu džiaugtis, būti kartu. Vakar tos tokios nuotaikos tiems kas norėjo buvo per akis. Kai nežiūrint oro sąlygų ar dar kažkokių trukdžių tiesiog atveri savo širdį besiartinančios šventės nuojautai. Ir nuo to būna labai gera ir šilta. Ne išoriniai dalykai kuria šventę, o vidiniai. ;] Ir tikiu, kad tie kas kūrė taip kritikuojamąją, ją kūrė su ugnele, su džiaugsmu. Ir tai yra juntama. Mažiau bambėkit žmonės, tai tikrai nesusiję nei su Kalėdų esme, nei su tradicijom. Niekas čia iš nieko nesityčioja, palikit savo įtarumą bent per adventą. Ir ta Kalėdų nuojauta ateis. 😉

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+