Nors tiesioginių įrodymų nėra, teismas nusprendė, kad kas nors kitas pasmaugti negalėjo

Kai 2018 metų pabaigoje rašėme, kad lapkričio 5-osios vėlų vakarą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinė policija gavo pranešimą, jog 21.16 val. Širvintų rajone, bute, buvo rastas 1943 metais gimusio vyriškio kūnas su smurto žymėmis, užsiminėme, kad šį atvejį kvalifikavus kaip nužudymą, tai bus pirmas toks nusikaltimas po ilgos pertraukos. Pastarąjį kartą Širvintų rajone žmogus buvo nužudytas 2013 metais.

Tada į Šalkiškių kaimą, kur ir nutiko tragedija, atvykę Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai sulaikė 1994 metais gimusį įtariamąjį, kurį uždarė į areštinę. Jam nustatytas sunkus (2,53 prom.) girtumas.

Jau iškart po šio įvykio įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo pateikta įvykio versija, kad konfliktas tarp didelio amžiaus skirtumo kaimynų kilo per išgertuves.

Versija dėl nužudymo pasitvirtino. Atlikus ikiteisminį tyrimą, tada policijos sulaikytas Edvinas Lingis stojo prieš teismą ir jau išklausė nuosprendį. Trečią dešimtį įpusėjęs vyras prieš tai nebuvo teistas. Jis baigęs pagrindinę mokyklą niekur nedirbo, šeimos dar nebuvo sukūręs, gyveno tame pat daugiabutyje, kaip ir jo auka.

Kaip teigiama teismui pateiktame kaltinime, Edvinas Lingis tyčia nužudė žmogų: 2018 metų lapkričio 5 dieną, apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas Č. T. bute asmeninio konflikto metu tyčia sudavė rankomis ir nenustatytu tyrimo metu daiktu mažiausiai 10 smūgių Č. T. į galvą, kairę ranką ir kairįjį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas veide, poodinę kraujosruvą kairiajame šone VII šonkaulio lygyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame dilbyje. Be to, suspaudęs kaklą rankomis, Edvinas Lingis nukentėjusįjį smaugė, taip padarydamas jam daugybines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kakle, daugybines gerklų ir liežuvio šaknies minkštųjų audinių kraujosruvas, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžį ir skydinės kremzlės dešiniojo viršutinio rago lūžį. Įvykus mechaninei asfiksijai Č. T. įvykio vietoje mirė.

Edvinas nužudė žmogų praėjus savaitei po to, kai į tėvų butą grįžo iš Švedijos, kur, jo paties teigimu, nelegaliai dirbo statybose. Grįžęs į Lietuvą, jis visą savaitę girtavo. Pasak vyro, tėvai neleisdavo gerti namuose, todėl jis gerdavo alkoholinius gėrimus su draugais Širvintų mieste arba pas trijų aukštų daugiabučio namo pirmajame aukšte gyvenantį kaimyną Č. T., kurį teisiamojo šeima paskui apibūdino neigiamai. Pavyzdžiui, Edvino L. motina teisme sakė, kad jų santykiai su Č. T. buvo priešiški – kaimynas „sirgo psichine liga, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Kartais būdavo agresyvus“. Anot liudytojos, Č. T. buvo užpuolęs jos dukrą ir išplėšęs auskarą. „Buvo atveju, kai apimtas psichozės gąsdindavo vaikus, nusimaudavo prieš juos kelnes. Yra kirviu grasinęs policijai,“ – teigė moteris. Nors iš pasakojimų galima būtų suprasti, kad daugiabutyje tarp kai kurių jo gyventojų tvyrojo įtampa, moteris pripažino, kad jos šeima Č. T. vardu buvo paėmusi dvi vartojimo paskolas. Vieną – motoroleriui, o kitą – baldams įsigyti. Paskolas ėmė Č. T. vardu, nes jos šeimai neužteko legalių pajamų tokioms paskoloms gauti. Č. T. su tuo sutiko, šeima jam skolas atseit grąžino.

O štai kiti liudytojai apie nužudytąjį atsiliepė ne taip niūriai. Nužudytojo ir teisiamojo kaimynė pripažino, kad Č. T. buvo neįgalus, sirgo psichine liga, priepuolių metu elgdavosi keistai, šūkaliodavo, šokinėdavo, tačiau nebuvo agresyvus, rūkė, bet alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Kaimynė su Č. T. sutardavo gerai, dažnai pas jį užeidavo pasikalbėti, paklausti ar nereikia ką nors padėti. O štai su Edvino tėvais sutaria blogai, nes ši šeima agresyvi, kabinėdavosi. Yra mačiusi, kad kaltinamasis kartą mušėsi su savo tėvu, matyt todėl tėvai Edvinui neleisdavo girtauti namuose. Č. T. jai yra skundęsis dėl teisiamojo tėvo elgesio, sakė, kad jo bijo, nes šis Č. T. buvo sumušęs. Kaip ją yra tikinęs Č. T., Lingių šeima „jį apgavo, paimdama paskolas jo vardu“, todėl šiam reikia mokėti įmokas skolų išieškojimo bendrovei. Maždaug mėnesį iki įvykio jis rodęs laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės. Įvykio dieną buvo užėjusi pas Č. T. pasiteirauti, ar šiam ko nors netrūksta. Jo bute rado ant grindų miegantį Edviną, liepė jam išeiti. Šis prašęs, kad pavežėtų iki Širvintų, bet kaimynė atsisakė. Grįžusi vakare iš darbo, ji girdėjo, kad Č. T. bute garsiai veikia televizorius.

Kad Č. T. nebuvo „piktybinis“, patvirtino ir socialinė darbuotoja, kuri nuo 2014 metų Č. T. lankydavo du kartus per savaitę: sutvarkydavo kambarį, išplaudavo indus, pakeisdavo patalynę, nupirkdavo reikalingų produktų. Kaip ji sakė, Č. T. vartojo vaistus, visada buvo linksmas ir geras, mėgo padainuoti, garsiai pasimelsti, daug rūkė, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo. Jis skundėsi, kad bijo kaimyno, kuris terorizuoja. Č. T. yra sakęs, kad Lingių šeima įkalbėjo jį savo vardu paimti paskolas ir negrąžino, todėl skolą dabar grąžinti turi pats. Rodė laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės. Socialinė darbuotoja šiuos laiškus buvo nunešusi į policiją, bet ten atseit išgirdo, kad nieko padaryti negalima.

Edvinas Lingis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis sakė sudavęs Č. T. į veidą, nes šis negražiai atsiliepė apie jo motiną. Kaimynas atsistojo ir toliau plūdosi, tada jis trenkė kumščiu dar vieną kartą į veidą, pataikė į kairę akį. Nuo jo smūgio Č. T. nukrito ant grindų aukštielninkas, krisdamas atsitrenkė į spintelę. Iš veido, iš akies pradėjo bėgti kraujas. Matė, kad prarado sąmonę. Išsigando ir nubėgo pas savo motiną, kuriai pasakė, kad trenkė Č. ir šis guli be sąmonės, ir „pas jį yra kraujas“.

Teisiamasis neigė sudavęs visus tuos eksperto įvardytus smūgius, smaugęs. Kaip vėliau liudijo į įvykio vietą atvykęs pareigūnas, laiptinėje sutiktas neblaivus Edvinas pasakojo, kad grįžęs iš Širvintų užsuko dar išgerti ir pasėdėti pas Č. T. Edvinas sakė po smūgio tikrinęs šiam kakle pulsą, o paskui parbėgęs namo pasikviesti į pagalbą motinos.

Tiesa, teisiamasis teigė, kad būna, jog išgėrus aptemsta jo sąmonė ir jis prisimena ne viską.

Lavono skrodimo metu nustatyti asfiksijos požymiai rodo, kad kaklo suspaudimas lėmė mechaninės asfiksijos išsivystymą dėl kaklo kraujagyslių užspaudimo ir galvos smegenų kraujotakos sutrikdymo, dėl ko ir įvyko mirtis. Trumpai tariant, pensininkas buvo pasmaugtas.

Teismas konstatavo, kad tiesioginių Edvino Lingio kaltės įrodymų nėra, tačiau byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad jis padarė nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Visi sužalojimai, tap pat ir sužalojimai kaklo srityje, padaryti vienu metu, t.y. tuo laiku, kai pagal paties kaltinamojo parodymus įvyko Edvino Lingio ir Č. T. konfliktas. Be kaltinamojo motinos ir sesers, kurios bandė gaivinti Č. T. darydamos širdies masažą, iki atvykstant policijai, į mirusiojo butą niekas atvykęs nebuvo. Iš paties kaltinamojo ir liudytojos parodymų matyti, kad kaltinamasis dažnai lankydavosi Č. T. bute, čia girtaudavo, nakvodavo. Visų paminėtų įrodymų visuma paneigia prielaidą, kad kas nors kitas be Edvino Lingio galėjo Č. T. padaryti jo mirtį sukėlusius sužalojimus ir kitus sužalojimus.

Visų paminėtų įrodymų visuma sudaro sistemą ir teismui nepaliko jokių abejonių, kad Edvinas Lingis nukentėjusįjį smaugė, tuo padarydamas jam sužalojimus kaklo srityje, sukėlusius mechaninę asfikciją ir Č. T. mirtį.

Už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Nors ir nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, pripažįsta priklausomybės alkoholiui požymius. Be to, Edvinas Lingis anksčiau neteistas, pakankamai kritiškai vertino savo elgesį ir teisme. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant Edvinui Lingiui laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė artimesnė sankcijos minimumui. Taigi teisiamajam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4 (2 įvert.)
scroll to top