
Tik tiek liko nepavogtų svogūnų.
Kam pavasarį blaškytis po „Norfą“ ar „Maximą“, ieškoti miniatiūrinių svogūnų galvučių, mokėti po kelis litus už kilogramą, paskui kasti žemę, akėti, sodinti, sudygusius prižiūrėti, ravėti, netgi palaistyti, jeigu galima tiesiog nueiti į svetimą daržą ir jų prisirauti tiek, kiek širdis geidžia. Atrodytų, kad taip galvojančių žmonių šiais laikais yra pakankamai. Nesivarginama, nepuolama dirbti, neskubama draskyti apleistos žemės lopinėlio. Kažkas net pasiūlė įminti mįslę: „Nei sėja, nei sodina, bet derlių nukasa ir valgo“. Be abejo, kad kiekvienas supranta, kad taip padaryti sugebėtų tik vagys.
Jau prieš porą savaičių širvintiškiai, turintys daržovių lysves anapus Plento gatvės, puolė į nuo pavasario puoselėtus daržus. Vieni tik apsidairyti, kiti apžiūrėti patirtų nuostolių. Patyrusios šeimininkės žino, kad liepos vidurys nėra pats tinkamiausias laikas svogūnų derliui doroti, nes pats augimas, tik žiūrėk, džiaukis ir dar žalius svogūnų laiškus triauškink. Pasirodo, ne be reikalo nuogąstauta: daržuose jau spėjo pasidarbuoti vagys, neliko ne tik ūgtelėjusių svogūnų galvučių, bet ir vasarinių česnakų derliaus. ,,Pažiūrėkite, kas liko iš mano svogūnų“, – rodydama per anksti nurautas galvutes, sakė mieste gyvenanti ir už plento porą lysvių prižiūrėjusi moteris. Česnako neliko nė vieno. Viską išvogė. Tokius vagis reikia sugaudyti, uždaryti į aptvarą, aptverti aukšta spygliuota tvora, kad tik saulę matytų. Dabar Lietuvoje yra daug dirvonuojančios žemės, tegul ten juos įkurdina, tegu krapšto žemę. Pradžiai galima duoti tik sėklos ir bulvių, gal dar paršiuką, keliolika vištų, gal dar ką nors, tik ne arklį. Tegu patys aria, tegu prasigyvena, kai išmoks dirbti ir brangins savo uždirbtą turtą, tai galės išeiti į laisvę. Gal tokie tada suprastų, kaip sunku užsiauginti ir kaip negera yra rasti tuščią lysvę.“
Pastebėta, kad anksčiau buvo vagiama siekiant daiktus parduoti, dabar tiesiog norima pavalgyti. Sociologai teigia, kad taip elgiasi tik į patį socialinį dugną nusiritę žmonės, kuriems terūpi nugyventi šią dieną.
Sociologijos mokslų profesorius Vilius Leonavičius sako, jog žmonių, gyvenančių tik šia diena, visada buvo. Jų buvo ir sovietiniais laikais, tik tada būdavo sunkiau nusikalsti. Jiems surasdavo ir kokį nors darbą. Dabar tokie žmonės iškilo į dienos šviesą. Profesorius teigia, jog, atgavus nepriklausomybę, daug žmonių neteko darbo. Vidinių išteklių jie beveik neturėjo, tad lengviau ir palūžo. Iš tokių žmonių susiformavo pats žemiausias socialinis sluoksnis. Pasirenkamas lengviausias būdas vogti tik maistą. Pasak profesoriaus, žmogus, kuris prarado darbą, mėgins kaip nors užsidirbti. Jis grybaus, eis pas ūkininką kasti bulvių, bet nelips pro langą į kaimyno namus jo pietų suvalgyti. Žemiausio socialinio sluoksnio žmonės ko nors veikti jau nebenori, jie gyvena tik šia diena.
Manytina, kad tokie žmonės, linkę vagiliauti, dieną slampinėja po svetimus daržus, apsižiūri, o naktį ateina „pasidarbuoti“. Darbštūs daržininkai, neradę savo derliaus, į policiją neskuba. Teisėsaugos pareigūnai tokių nusikaltimų neištirs ir prarastų svogūnų negrąžins. Belieka imtis iniciatyvos patiems: pirkti svogūnėlių daugiau, sodinti plačiau, kad paskui užtektų ne tik vagišiams, bet ir pačiam. Deja, tokia nelinksma gyvenimo realybė.
Romas Zibalas
kad paspringtu
Visi nori valgyti. Reikia buti tolerantiskiems.
Palei tvora pastatyti policininkus. Kai prades kepti parsiuka – tegul pradeda saudyti. Pirma i ora, paskum i tuos sudus.
tu teisi.
naivuole uzdaryti i aptvara jie is pradziu issikeps parsiuka, paskui vistas, galiausiai bulves, kada neliks ko esti – pragers pluga su drapokais, tada – spygliuota tvora ir vel nueis i svetimus darzus.
„Tokius vagis reikia sugaudyti, uždaryti į aptvarą, aptverti aukšta spygliuota tvora, kad tik saulę matytų. Dabar Lietuvoje yra daug dirvonuojančios žemės, tegul ten juos įkurdina, tegu krapšto žemę. Pradžiai galima duoti tik sėklos ir bulvių, gal dar paršiuką, keliolika vištų, gal dar ką nors, tik ne arklį. Tegu patys aria, tegu prasigyvena, kai išmoks dirbti ir brangins savo uždirbtą turtą, tai galės išeiti į laisvę. Gal tokie tada suprastų, kaip sunku užsiauginti ir kaip negera yra rasti tuščią lysvę“
Auksiniai zodziai. Tinka visiems ilgalaikiams pasalpos gavejams. Tegu dar savivaldybes klerkai tai paskaito. Gal ne taip dosniai [asalpas pijokams ir lodyriams dalins.
visi vagiai yra brudai.