Bendrą gyvenimą jaunuoliai bandė susikurti per rajoną nusiritusiomis vagystėmis

Birželio 30 dieną Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijai tyrėjai teismui perdavė net 15 baudžiamųjų bylų su 20 nusikaltimų epizodų. Kaltinamieji – jaunuolių pora iš Dzūkijos – kaltinama per trumpą laiką apvogusi keliolika sodybų Musninkų, Čiobiškio ir Gelvonų seniūnijose. Sužinoję, kuo užsiėmė mūsų rajone apsistojusios jų atžalos, Varėnos ir Alytaus rajone gyvenantys kaltinamųjų artimieji prarado amą.

Šalia užrakintos sodybos – pilnas vogtų daiktų automobilis

Kriminalinė policija ne kartą įspėdavo, kad pavasaris ir ruduo labiausiai mėgiamas sodybų vagių. Rudenį tik savaitgaliais lankomose sodybose gausu per vasarą sukauptų gėrybių ir į miestą dar neišvežtų vertingesnių daiktų, pavasarį į sodybas pradedama vežti tai, ko čia besilankantiems žmonėms reikės visą vasarą. Svarbiausia, sodybose lankomasi rečiau, neapsistojama ilgesniam laikui, o pats paros laikas toks, kad anksti temsta, ir tamsa tampa gera priedanga nusikaltėliams.

Pirmasis signalas, kad gali darbuotis sodybų vagys, policiją pasiekė iš Liuliškių kaimo – kovo 22 dieną čia buvo apvogtos dvi sodybos. Kai balandžio 12 dieną buvo panašiai pasidarbuota Pakerpės, Padvarių ir Kaimynėlių kaimuose, policijos pareigūnams abejonių nekilo – beliko laukti daugiau tokių pranešimų. Ir tikrai – po savaitės, balandžio 19-ąją, buvo apvogtos dvi sodybos Šafranės ir Padvarių kaimuose. Visose savininkai lankosi, tačiau nuolat negyvena.

Į nusikaltimų vietas išvykę tyrėjai bandė modeliuoti situaciją. Platesnė nusikaltimų vietų geografija liudijo, kad darbuotasi ratuotų vagių, tačiau taip pat neabejota, kad vagis kažkas sieja su šiomis vietovėmis – visos apvogtos sodybos yra gretimose seniūnijose, taigi nusikaltėliai gali gyventi vienoje iš jų ar čia nuolat lankytis ir kitais tikslais. Spėta, kad vagių būta kelių, nes buvo pavogta daiktų, kurių vienas žmogus nepakeltų. Prieš pareigūnų akis iškilo kai kurių nusikalsti linkusių ar anksčiau dėl panašių darbelių įkliuvusių vietos „veikėjų“ portretai, tačiau nuojauta kuždėjo, kad mažai tikimybės, jog kažkuris jų gali būti prikišęs nagus.

Kalbant su apvogtų sodybų savininkais, kitais vietos gyventojais buvo išgirsta, kad kažkur netoliese apsisistoję lyg ir jauni statybininkai. Tiesa, šie dirba keistai – kai ima temti. Tarsi netyčia nuskambėjusi informacija, kaip paskui paaiškėjo, ir buvo tikrasis siūlo galas, kurį pareigūnai timptelėjo dar tą pačią dieną. Įformindami vagystę jie pastebėjo įtartiną automobilį, važiuojantį Musninkų link. Iš karto buvo susisiekta su Musninkuose gyvenančiu apylinkės inspektoriumi Algiu Gelažausku, tačiau šis pranešė, kad automobilis į Musninkus neįvažiavo. Vadinasi, jo „nusėsta“ kažkur netoli Musninkų.

Apylinkes gerai pažįstantis apylinkės inspektorius nurodė kelias sodybas, kur būtų galima ieškoti įtariamųjų. Atvykus į Liuliškių kaimą, prie vienos nuošalios negyvenamos sodybos ir buvo rastas automobilis „Volkswagen Passat“, su kuriuo pareigūnai buvo prasilenkę. Pažvelgus į jį įdėmiau abejonių nekilo – visas lengvojo universalo salonas buvo prigrūstas įvairių daiktų. Tačiau nei prie automobilio, nei prie užrakinto namelio nebuvo nė gyvos dvasios…

Surado vagių irštvą

Pareigūnai paskui sakys, kad vieną akimirką buvo šmėkštelėjusi mintis, jog paskui vagis atsekė į naują jų nusikaltimo vietą, bet patekus į namelį paaiškėjo, kad ką tik buvo išaiškintas sodybų vagių sandėlis. Žvelgdami į namelyje esančius daiktus pareigūnai prisiminė kai kuriuos apvogtųjų pareiškimus: štai pinti baldai, o va ten – motorinis pjūklas, antai – puodas…

Surastiems daiktams išvežti į Komisariatą prireikė 5 automobilių – daiktai vežti visureigiu, policijos mikroautobusu. Į Širvintas nuvairuotas ir prie atokios sodybos tą vakarą vagių paliktas lengvasis automobilis su vogtais daiktais. Skaičiuodami ir registruodami radinius, tarp kurių buvo galima rasti „nuo adatos iki vežimo“, pareigūnai karštligiškai ieškojo atsakymų: kas vertė įtariamuosius imti tai, kas pateko po ranka? Tarp daiktų buvo daug tokių, kuriuos vėliau savininkai įvardys kaip menkaverčius. Pareigūnų rankos kilnojo šimtus, gal net tūkstančius smulkių daiktų. Dar labiau stebino tai, kad visi vogti daiktai buvo su didele meile ir kruopštumu supakuoti, įvynioti, sudėlioti, surūšiuoti – kad nesudužtų, nenusimestų, nesusimaišytų su kitais daiktais. Pareigūnai iš laikraščių išvyniojo puodelių, taurelių, šakučių, peilių, kitų nesuskaičiuojamų buities smulkmenų ir rakandų, kuriems vargu ar pavyktų rasti pirkėją. Vadinasi, susidurta su keistais vagimis, galbūt vogusiais ne tam, kad visa tai parduotų ir prasimanytų pinigų. Tačiau dėl ko tada visa tai daryta?

Kol kas atsakymų nebuvo rasta, nes vagių irštvoje nebuvo pačių vagių – jie arba kažkur išėjo, arba pasislėpė, pamatę besiartinančius policijos automobilius. Tačiau dėl to policija labai nesikrimto – sodyboje per kratą buvo rasti asmens dokumentai, mobilieji telefonai, pasislėpusiems asmenims priklausantys kiti asmeniniai daiktai, pagal kuriuos pavyko nustatyti, kad senelės sodyboje kurį laiką gyventa jos varėniškio anūko, 1983 metais gimusio D. A., ir jo draugės – 1989 metais gimusios D. Š. Taigi nuo tos minutės pareigūnus domino tik tai, per kiek laiko bus surasti ir sulaikyti įtariamieji.

Po kelių dienų vėl apsilankę sodyboje pareigūnai pagal jiems vieniems žinomus ženklus nustatė: įtariamieji po kratos buvo sugrįžę į namelį. Širvintų policija paskelbė „dzūkų porelės“ paiešką. Taigi pirmąjį dvikovos su sodybų vagimis kėlinį policija baigė turėdama įvarčio persvarą.

Antrankius uždėjo Trakuose

Antrasis įvartis į „dzūkų porelės“ vartus krito po kelių savaičių, kai iš automobilio išlipę Širvintų kriminalinės policijos pareigūnai Trakų miesto gatve einantiems ir ramiai besišnekučiuojantiems D. A. ir D. Š. uždėjo antrankius. Iki tol juos užvaldžiusios mintys apie darbą, skanius pietus, tos dienos planus akimirksniu išsisklaidė su šalto metalo tarškesiu. Iki sulaikymo operacijos pareigūnai nesėdėjo sudėję rankų. Jie nustatė, kam priklausė automobilis, taip pat išsiaiškino, kur dabar apsistojo įtariamieji, ką jie veikia. Supratę, kad aplink juos ima siaurėti ratas, jaunuoliai atvyko į Trakus, susirado darbą. Tačiau nesena praeitis tapo pernelyg sunkiais svarsčiais prie kojų naujam gyvenimui pradėti. Į balą puolęs sausas nepakilsi.

Tyrėjus nustebino kai kurie „dzūkų porelės“ prisipažinimai. Iš gerų šeimų kilę jaunuoliai draugavo, tačiau artimieji nepritarė jų draugystei. Ir tada Dzūkijos Romeo ir Džiuljeta slapta atvyko į Liuliškių kaimą, apsistojo negyvenamame vaikino senelės name. Vertėsi vargiai, pinigų skolinosi iš pažįstamų, bandė susirasti darbą Širvintose, tačiau nepavyko. Apklausos Širvintose metu sulaikytieji (teismas merginą leido suimti mėnesiui, o vaikiną – dviem) prisipažino, kad visus daiktus vogė sau. Nors pinigų trūko, jie nepardavė nė vieno daikto – visa tai kaupė tam, kad drauge galėtų pradėti gyvenimą turėdami būtinų, jaunai šeimai reikalingų daiktų. Juos ir radę negyvenamose sodybose, į kurias patekta pro langus, pro duris, pro stogą. Įsilaužėliai ėmė viską, ko reikia ar gali prireikti buityje, tarp jų ir vertingesnius daiktus – baldus, žoliapjoves, kitą smulkiąją techniką, indus, šaldytuvą… Apšvarinę pasirinktą sodybą, vagys slėpė įsilaužimo pėdsakus, pavyzdžiui, – vėl prikaldavo išimtus stiklus laikiusias medines juosteles, į vietą įstatydavo spyną, sutvarkydavo stogą… Tarsi bandė išpirkti savo kaltę apvogtiesiems.

Nusiaubė daugiau sodybų

Iki šių vagysčių dzūkai nebuvo patekę policijos akiratin, juo labiau nebuvo įtarti nusikaltimų padarymu, nebuvo bausti administracine tvarka, net nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Abu jaunuoliai charakterizuoti tegiamai, artimiesiems nebuvo kilę nė menkiausio įtarimo, kad jie gali elgtis nedorai. Po sulaikymo į Širvintas atvykę tėvai, sukrėsti tokios naujienos, raudojo ir siūlė atlyginti savo atžalų padarytą žalą.

Pareigūnai sako esą kiek nustebinti savotiško jaunuolių sąžiningumo. Tarp daiktų buvo rasta ir tokių, kurie nebuvo paminėti apvogtųjų pareiškimuose. D. A. ir D. Š. patys prisipažino, kad mūsų rajone, be jau paminėtųjų, dar apšvarino 8 sodybas Rusių Rago, Pigonių, Skruzdėlių, Janionių, Pamusių kaimuose. Sulaikytieji parodė namus, kuriuos prisiminė, taigi policijai teko … įtikinėti tų sodybų savininkus, kad jie atpažintų savo daiktus ir parašytų pareiškimus. Pasirodė, tai nėra lengva.

Ši istorija atspindi ne tik keistus nusikaltimų motyvus ir tai, kaip naiviai jaunuoliai įsivaizduoja suaugusiųjų gyvenimą, bet ir dideles tyrėjų pastangas. Aiškindami ir tirdami sodybų vagystes dirbo didelis būrys Kriminalinės policijos pareigūnų ir apylinkių inspektorių. Tačiau paaiškėjo, kad mūsų visuomenė dar keistai supranta savo pareigą. Kai pareigūnai išsiaiškino, kokias dar sodybas buvo apvogę jaunuoliai, ne vienas apvogtasis sakė daiktus laikąs menkaverčiais ir nemato reikalo rašyti pareiškimų, juo labiau, kad dingę daiktai surasti: „Kam tas pareiškimas, juk galiu pasiimti ir taip, ar ne?“ Tai rodo, kad dalis visuomenės nepasitiki policija ir netiki jos pagalba, veikiau linkę taikstytis su netektimis, o ne padėti policijai kovoti su nusikaltimais. Juk laiku suteikta informacija, signalai apie įvykdytus nusikaltimus būtų palengvinę pareigūnų darbą, galbūt anksčiau būtų išaiškinti sodybas apvaginėjantys asmenys, užkirstas kelias naujiems nusikaltimams, naujiems nuostoliams, naujoms dėmėms kaltinamųjų biografijose.

Paaiškėjo, kad pirmąją vagystę jaunuoliai įvykdė tame pat kaime, kuriame buvo apsistoję, – iš vienos netoliese esančios sodybos pasisavino metalų. Pamatę, kad jų niekas neieško, vaikinas ir mergina pamažu įsisuko į vagysčių iš sodybų karuselę. Paskui tyrėjams jie naiviai prisipažins, kad nemanė, jog daro nuostolių, gali būti sulaikyti. Vadinasi, pareigūnai pačiu laiku užkirto kelią. Dar kelios savaitės, o gal – dienos, ir jaunuoliai galbūt būtų išvykę iš mūsų rajono. Kartu būtų išsivežę ir pagrobtus daiktus, nusikaltimų įkalčius. Tada – gaudyk vėją laukuose! Jaunuoliai sako, kad išvykę būtų nustoję vogti ir pradėję naują gyvenimą kartu. Tačiau pareigūnai tuo abejoja – anot vieno produkto reklamos, „kartą paragavęs negali sustoti“…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+