Atsiskaitė „suvenyru“ žinodamas, kad tai – nusikaltimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai už netikros 500 Eur kupiūros realizavimą penkis kartus teistam A. Ž. skyrė galutinę 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą. Už tokį nusikaltimą mūsų šalyje numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

A. Ž. keturis kartus Širvintose buvo teistas dėl vagysčių, o kartą – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Už pastaruosius nusikaltimus 2015-aisiais jam buvo skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kurią teismas atidėjo 2 metams. Tris ankstesnius kartus A. Ž. „atsipirkdavo“ laisvės apribojimo bausmėmis, o nuteistas ketvirtą kartą išgirdo, jog jam skiriama laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas metams.

2016 metų sausio 26 dieną Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas A. Ž. buvo panaikintas, ir nuteistasis pasiųstas už grotų. Iš įkalinimo įstaigos jis grįžo 2017 metų rugpjūčio 11 dieną, teistumai neišnykę. Be to, A. Ž. yra 13 kartų baustas administracine tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo pradėtas po to, kai pernai rudenį, rugsėjo 12-ąją, A. Ž. vienoje parduotuvėje atsiskaitydamas už prekes pateikė 500 eurų nominalo banknotą, kuris buvo padirbtas.

Dėl šio nusikaltimo teisiamas A. Ž. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad pernai grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis po savaitės trumpam išvyko padirbėti į Vokietiją. Ten vienas iš matymo pažįstamas asmuo jam kaip suvenyrą davė 500 eurų kupiūrą. Jis žinojo, kad tai yra netikras, padirbtas pinigas, todėl Vokietijoje jo į apyvartą neleido, neiškeitinėjo. Atgal į Lietuvą grįžo rugsėjo pradžioje. Grįžęs, tarp savo daiktų jis rado ir šitą netikrą 500 eurų banknotą. Toptelėjo, kad Lietuvoje jis galėtų šiuo banknotu atsiskaityti ir tikėjosi, kad parduotuvėje nepastebės, jog tai – netikras pinigas. Anot A. Ž., minėtas banknotas atrodė labai tikroviškai, galima buvo pagalvoti, kad jis yra tikras, nepadirbtas. Tad vieną dieną jis nuėjo į vienos personalios įmonės parduotuvę Širvintose. Parduotuvėje jis nupirko šampano, degtinės, cigarečių ir dar kažko, prekės kainavo apie 40 eurų. Jis padavė tą netikrą iš Vokietijos atsivežtą 500 eurų kupiūrą. Jo pasiteiravo, iš kur tokios didelės vertės pinigas? Jis pasakė, kad užsidirbo Vokietijoje. Tada paėmė iš jo šią kupiūrą, atidavė grąžą, ir jis išėjo iš parduotuvės.

Kaip paskui sakė A. Ž., atsiskaitydamas už prekes netikru padirbtu pinigu, tai yra šiuo 500 eurų banknotu, jis suprato, kad paleidžia į apyvartą netikrą pinigą ir tuo daro nusikaltimą, tačiau tikėjosi, kad niekas nepastebės, jog tai yra netikras padirbtas pinigas.

Tos pačios dienos pavakarę jis stovėjo prie parduotuvės, ir jam pasakė, kad šis davė padirbtą 500 eurų kupiūrą ir pareikalavo grąžinti jai pinigus už prekes, tuomet jam neturės jokių pretenzijų. Jis pasakė, kad visus pinigus jai grąžins. Dar tą pačią dieną jis nusiuntė SMS žinutę ir pažadėjo po poros dienų atnešti pinigus, tačiau iki šiol jai tų pinigų neatidavė, nes neturėjo. Paskui vėl išvyko į užsienį.

Bylą tyrusiems pareigūnams sakyta, kad kupiūra buvo patikrinta aparatu, šis parodė esant specialius ženklus. Apgavystė paaiškėjo, kai pinigus ketinta perduoti prekes atvežusiam vienos įmonės atstovui. Kasoje daugiau 500 eurų nominalo banknotų nebuvo, tik tas vienas. Vadybininkas jam duodamą kupiūrą patikrino specialiu pieštuku. Pieštuku nubraukus ant tikro banknoto brūkšnį, šis turi išnykti. Kadangi tuo atveju brūkšnys neišnyko, buvo įtarta, kad banknotas galimai yra netikras. Tai patvirtino ir Lietuvos Banko Grynųjų pinigų departamento specialistas, nurodęs, kad A. Ž. duotas 2002 m. pavyzdžio 500 eurų nominalo banknotas neatitinka eurų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras. Banknotas yra pagamintas plokščiosios spaudos būdu.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+